Daug kas mano, kad nuoširdumas ir atvirumas gali atverti kelią į kito širdį. Kad ir kaip keista, bet kuo labiau trokštame užmegzti draugiškus santykius darbe, tuo mažiau šansų, jog pavyks su kolegomis tapti labai artimais draugais. Kodėl mes rizikuojame tapti atstumtaisiais naujame kolektyve, kai pradedame daug pasakoti apie save, paaiškina prancūzų psichoterapeutas Pierre‘as Blancas-Sahnounas.
Marija N. pastebėjo, kad jau kuris laikas kolegos jos vengia. Kai ji pasirodo kavinėje per pietų pertrauką, visiems staiga atsiranda daugybė nenumatytų reikalų. Marija dirba šioje kompanijoje ketvirtą mėnesį. Ji labai draugiška, atvira, visiškai pasitiki kolegomis ir mielai dalijasi su jais savo asmeninio gyvenimo smulkmenomis. Kodėl ji atsidūrė atstumtosios padėtyje?
„Bendradarbiai vengia Marijos todėl, kad ji nesilaiko nerašyto kodekso – būti mandagiai ir atidžiai kolegoms, bet neperžengti grynai profesinių santykių rėmų, – aiškina psichoterapeutas iš Bordo P. Blancas-Sahnounas. – Mandagus bendradarbio pasveikinimas ir klausimas „Laba diena. Kaip sekasi?“ reikalauja lakoniško atsakymo „Ačiū, gerai. O kaip jums?“, o ne išsamios ataskaitos apie užgriuvusius rūpesčius ir sudėtingus išgyvenimus. Žinoma, kad lengviau dirbti malonioje atmosferoje, bet ji neturi peraugti į draugiškus arba meilės santykius kolektyve. Darbe mes atskleidžiame savo profesines savybes. Tie, kurie nenori jomis apsiriboti, rizikuoja susilaukti daugybės problemų.“
Išklodama visas savo asmeninio gyvenimo smulkmenas, Marija nesusimąstydavo, ar jos įdomios pašnekovui, ir darė didelė klaidą. Ji pažeidė ne tik profesinį kodeksą, bet ir normalų bet kokių dviejų žmonių santykių vystymosi ritmą.
Juk perėjimas nuo paviršutiniškų socialinių saitų prie pasitikėjimu pagrįsto bendravimo įvyksta palaipsniui. Kad pelnytume kito žmogaus pasitikėjimą, iš pradžių reikia nemažai visko išgyventi kartu. Kai mes skubiname įvykius, pašnekovas ima jaustis spaudžiamas ir atsiriboja.
Kaip pasielgti?
„Harmoningų santykių paslaptis – sugebėjimas išklausyti. Būtent jo ir trūko Marijai, kad galėtų palaipsniui perkelti dalykinius, profesinius ryšius į artimesnių, pasitikėjimu grindžiamų santykių lygį“, – sako P. Blancas-Sahnounas.
Realizuoti poreikius, dalytis savo išgyvenimais, emocijomis, privačiomis paslaptimis dera tik bendraujant su tikrai artimais žmonėmis, kuriems mes galime patikėti savo asmeninius dalykus, kurie visada pasirengę išklausyti, suprasti ir atsakyti tuo pačiu.
Mes visi kartkartėmis jaučiame poreikį išlieti savo sielą, bet tam būtinai reikalinga atitinkama situacija ir svarbu, kad pašnekovas būtų pasirengęs išklausyti.
„Marijai verta atidžiai įsižiūrėti ir išanalizuoti, kokie santykiai tarp kolegų yra priimtini, ir pasistengti juos sukurti, – pataria psichoterapeutas. – Tik tada ji taps visaverte kolektyvo nare. Jeigu ji jau yra prikalbėjusi daug nereikalingų dalykų, situaciją gali išgelbėti frazė „Man palengvėjo po mūsų pokalbio. Ačiū už tai, kad išklausėte. Aš suprantu, kad darbe kalbėti apie tokius dalykus nedera.“
