2019 m. Lietuvoje nestigo įvykių, dėl kurių žmonės pykosi ir taikėsi, buvo vieningi it kumštis ar pasiryžę kibti į atlapus vieni kitiems už kitokią nuomonę. Didžiulę nesantaiką visuomenėje pasėjo vadinamasis „skiepų karas“.
Vienoje pusėje buvo ANTISKIEPININKAI (arba antivakseriai, plg. anglų k. antivaxer, anti-vaxer) – „žmonės, nusistatę prieš skiepus ir skiepijimą“, kitoje – skiepų šalininkai.
Pirmiesiems pavadinti lietuvių kalboje radosi ne tik neutralus žodis ANTISKIEPININKAS, -Ė, bet ir SKIEPENIS, -Ė, turintis menkinamąjį atspalvį. Tiesa, kol visuomenė diskutavo apie galimą skiepų žalą, politikos apžvalgininkai dar 2013 m. pastebėjo naują reiškinį – politikų polinkį SKIEPYTIS „juok. užbėgti už akių galimiems skandalams, pasitelkus viešųjų ryšių priemones“.
Tokiam reiškiniui pavadinti prigijo naujos reikšmės žodis PASISKIEPIJIMAS „juok. politinio atsparumo įgijimas, t. y. užbėgimas už akių galimiems skandalams, pasitelkus viešųjų ryšių priemones“, pvz.: „Viešųjų ryšių specialistai ir politikų įvaizdžio konsultantai tokį veiksmą, kai bandoma iš anksto užbėgti būsimai neigiamai informacijai už akių, vadina politikų skiepais.
Tai nėra naujas triukas ir Lietuvos politikų gyvenime, anksčiau „pasiskiepijimą“ nuo galimai jai nepalankios ar net melagingos ir šmeižikiško pobūdžio informacijos yra taikiusi ir kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė“ (delfi.lt, 2019-06-27).
Daugiau informacijos apie šį ir kitus naujai lietuvių kalboje atsiradusius žodžius rasite „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ http://naujazodziai.lki.lt/.
