Atšaukus karantiną, mokesčius reikės sumokėti per du mėnesius

Mokesčiai
Mokesčiai
  © Organizatoriai
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2020-03-26 20:57

Į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąrašą įtrauktos įmonės laikinai, kol valstybėje nebus atšauktas karantinas, atleidžiamos nuo mokesčių, tačiau skola niekur nedings – susikaupusius mokesčius teks sumokėti vėliau.

VMI nurodo, kad mokesčiams susimokėti skirs du mėnesius po to, kai valstybė grįš į normalaus gyvenimo vėžes.

Šiuo metu yra sustabdytas ir mokestinių skolų išieškojimas iš įmonių, kurių veiklą karantino metu apribojo arba visiškai uždraudė Vyriausybė.

Vis dėlto VMI pabrėžia, kad į minėtą sąrašą įtrauktos įmonės, kurių ekonominei veiklai dėl COVID-19 galioja Vyriausybės apribojimai, tačiau jos turi galimybę visus ar dalį mokesčių sumokėti laiku, tai turėtų daryti.

Sąraše – daugiau kaip 32 tūkst. įmonių

Kovo 20 d. VMI, atsižvelgdama į nustatytus apribojimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, paskelbė sąrašą mokesčių mokėtojų, kurie nuo kovo 16 d. iki ekstremalios situacijos pabaigos yra automatiškai, t. y. be jokio prašymo, atleidžiami nuo delspinigių.

Į sąrašą įtrauktiems juridiniams asmenimis nevykdomas naujų mokesčių išieškojimas bei taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

Į šį VMI sąrašą šiuo metu yra įtraukta daugiau kaip 32 tūkst. juridinių asmenų.

„Po ekstremalios situacijos pabaigos šios įmonės mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai be palūkanų sudaryti turės du mėnesius“, – Alfa.lt teigė VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad VMI sąrašo sudarymo tikslas – supaprastinti bei pagreitinti mokesčių mokėtojų, kurių veikla dėl COVID-19 buvo apribota, atleidimą nuo delspinigių, sustabdyti mokesčių išieškojimą bei mokestinių paskolų sutarčių sudarymą.

Sąrašą galima peržiūrėti VMI interneto svetainėje, jis skelbiamas skiltyje „Informacija verslui dėl COVID-19“.

Įmonės į sąrašą įtraukiamos automatiškai

VMI sąrašą peržvelgusiai Alfa.lt redakcijai kilo klausimų, kokiais kriterijais vadovaudamasi VMI sudarė ir paskelbė daugiau aip 32 tūkst. įmonių, nukentėjusių nuo koronaviruso epidemijos.

Mat šiame VMI sąraše nurodomos ne tik Vyriausybės sprendimu veiklą apribojusios viešojo maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos, universitetai ir vaikų darželiai, turizmo bendrovės, grožio salonai ir kirpyklos, odontologijos ir kitos privačios gydymo įstaigos, bet ir viena didžiausių Lietuvoje žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“.

VMI sąraše yra ir įmonės, kurios užsiima automobilių remontu, spynų taisymu ir kitų paslaugų teikimu. Tačiau į sąrašą neįtrauktos nuostolių patiriančios keleivių vežimo, transporto bendrovės, nors jos patiria ne mažiau išbandymų ir sunkumų.

Antai Kauno transporto bendrovė „Kautra“ kovo 26 d., drastiškai sumažėjus keleivių srautui, laikinai sustabdė vežimą tarptautiniais maršrutais bei siuntų tarnybos darbą. Įmonės generalins direktorius Linas Skardžiukas stebėjosi, kad Vyriausybė kasdien nuostolių patiriančių vežėjų neįtraukė į labiausiai nukentėjusių įmonių sąrašus.

VMI kaltės dėl to neprisiima, nes, kaip teigia, visos įmonės į nukentėjusiųjų sąrašą įtraukiamos automatiškai pagal jų deklaruotą ekonominės veiklos kodą (EVRK). Viešai skelbiamame VMI sąraše nurodoma ne tik įmonė, bet ir veikla, kurią įmonė yra deklaravusi.

„Jei įmonė yra deklaravusi veiklą, kuriai galioja Vyriausybės ribojimai, ji įtraukta į minėtą sąrašą, jei deklaravusi tokią veiklą, kuriai veikti apribojimų nėra, į sąrašą įtraukta nėra“, – redakcijai teigė VMI komunikacijos vadovė R. Asadauskaitė.

Savęs sąraše neradę gali kreiptis atskirai

Pačioms įmonėms prašymo įtraukti į šį sąrašą teikti nereikia. „Vyriausybei priėmus sprendimą įtraukti daugiau veiklos sričių, sąrašas bus automatiškai papildytas ir naujomis įmonėmis“, – teigė V. Asadauskaitė.

Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrę neigiamų pasekmių dėl COVID-19, dėl pagalbos priemonių taikymo gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami supaprastintos formos prašymą joms laikinai neskaičiuoti delspinigių, nevykdyti skolų išieškojimų, nesudaryti mokestinės paskolos.

Šie prašymai teikiami vieno langelio principu ­– tai reiškia, kad vienas VMI ir „Sodrai“ adresuotas prašymas turėtų būti pateikiamas VMI.

 „Agrokoncernas“ pagalbos neprašys

Į VMI nukentėjusių nuo koronaviruso įmonių sąrašą pateko viena didžiausių šalyje žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“. Viešai paskelbus sąrašą „Agrokoncerno“ akcininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Ramūnas Karbauskis suskubo pareikšti, kad valstybės pagalbos neprašys.

„Kiek žinau, „Agrokoncernas“ kreipėsi į VMI pasakydamas, kad turi būti išbrauktas iš šio sąrašo, nes bet kokiu atveju nesikreips į valstybę, prašydamas paramos“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad VMI sąrašas sudarytas automatiškai, neklausiant įmonių, ar jos dėl koronaviruso patirs nuostolių.

Pasak R. Karbauskio, „Agrokoncerno“ verslas yra pakankamai didelis, kad išgyventų koronaviruso sukeltą krizę.

„Verslas yra pakankamai stambus, kad išgyventų tokiomis sąlygomis ir pats. Aš tikiuosi, kad daugiau verslo įmonių Lietuvoje pasielgs taip pat, kaip „Agrokoncernas“, ir sumažins spaudimą valstybei dėl kompensacijų“, – teigė „Agrokoncerno“ akcininkas.

Ekonomines veiklas nurodė Vyriausybė

Alfa.lt primena, kad kovo 14 d. Vyriausybės nutarime dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodoma, jog karantino metu yra draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai.

Taip pat draudžiama sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus indvidualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.

Vyriausybė uždraudė viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams, bei parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veiklą, taip pat visų turgaviečių, išskyrus maisto, veiklą.

Karantino metu taip pat draudžiama grožio paslaugų teikimo, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.

Be to, Vyriausybė sustabdė ugdymo ir vaikų priežiūros procesą bei švietimo veiklą visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, sveikatos priežiūros specialistų, aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių mokyklų studentų, rezidentų, nesvarbu, koks jų pavaldumas, darbą.

Vėliau, kovo 16 d., Vyriausybė draudžiamos veiklos sąrašą pakoregavo: užraudė sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veiklą, išskyrus individualias medicininės reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.

Taip pat, nors paliko galioti draudimą užsiimti viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, leido dirbti toms įstaigoms, kurio maistą leidžia išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantis higienos reikalavimų.

Parduotuvėms ir pramogų centrams leista dirbti, jeigu jos parduoda maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekes ir ortopedijos technines priemones.

Vyriausybė taip pat atšaukė draudimą tokiai internetinei prekybai, kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų.

Krizės poveikį patiria 40 proc. šalies įmonių

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad koronaviruso sukeltos krizės ir karantino poveikį jau patiria 40 proc. šalies įmonių.

„Skaičiuojame, kad apie 40 proc. Lietuvos ekonomikos, Lietuvos sektorių ir įmonių patiria neigiamą netiesioginę įtaką, susijusią su mažmenine paklausa mūsų eksporto rinkose, neigiamą įtaką, susijusią su tuo, kad dalis darbuotojų dabar negauna pilnų pajamų, o ateityje, tikėtina, irgi negaus išaugus nedarbo lygiui. Ir dėl to taip pat šių metų BVP bus mažesnis“, – trečiadienį telekonferencijoje sakė N. Mačiulis.

Bankas prognozuoja, kad šalies BVP antrąjį šių metų ketvirtį gali smukti dešimtadaliu, o per visus metus – 5 proc.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet, priklausomai nuo karantino trukmės, gali smukti nuo 3,4 iki 20,8 proc., tačiau realiausias scenarijus – 11,4 proc. BVP nuosmukis.

2021 m. LB prognozuoja beveik 10 proc. ūkio augimą.

Ekonominė veikla, kuria užsiimančioms įmonėms taikomos mokesčių bei kitos lengvatos:

variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas;

didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais;

mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą;

apgyvendinimo veikla;

maitinimo ir gėrimų teikimo veikla;

teisinė ir apskaitos veikla;

nuoma ir išperkamoji nuoma;

kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla;

administracinė veikla, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veikla;

švietimas;

žmonių sveikatos priežiūros veikla;

nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla;

kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla;

azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veikla;

sprotinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla.

Šaltinis: VMI, Alfa.lt