Vokiečių virusologas: daug statistikos, mažai tikrumo

Statistika
Statistika
  © Pixabay.com

Šiomis dienomis statistika apie koronaviruso epidemiją yra nepaprastai populiari. Skaičius studijuoja visi. Tuos duomenis skelbia daugybė įvairiausių institucijų, nesilaikančių bendrų standartų, todėl jie nėra patikimi. Virusologas iš Bonos Hendrikas Streeckas paaiškino, kodėl epidemijos statistika galima remtis tik iš dalies.

1. Niekas negali pasakyti, kokio dydžio yra tamsieji skaičiai

Virusologas H. Streeckas sako: „Mes paprasčiausiai nežinome, kokie yra tikrieji užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiai.“ Mat koronaviruso testai dėl pajėgumų stokos atliekami tik tam tikroms asmenų grupėms. Tie, kurie nešioja virusą ir nejaučia jokių simptomų arba tik lengvus, neištiriami, todėl neįtraukiami į sveikatos tarnybų statistiką.

Apskritai, anot virusologo, statistikos klasta slypi detalėse. Pavyzdžiui, prieš porą dienų buvo pranešta apie du asmenis, mirusius nuo koronaviruso Selbo ligoninėje. Kitas šaltinis pranešė apie vieną mirusį žmogų iš Vunzydelio ir kitą iš gretimo Tiršenroito rajono. Abu pranešimai buvo teisingi, bet buvo galima pamanyti, kad kalbama apie keturis žmones. Šis pavyzdys rodo, kaip lengvai daromos klaidos koronaviruso pacientų apskaitoje pagal regionus.

2. Nėra reanimacijos palatų užimtumo apskaitos

Virusologas tikina, kad reikalingi tikslūs skaičiai ir duomenys apie užimtas ir laisvas reanimacijos lovas ligoninėse. Kad būtų galima geriau suvaldyti pandemijos eigą, labai svarbu žinoti reanimacijos pajėgumą.

Vokietijos ligoninių sąjungos duomenimis, šiuo metu Vokietijoje yra 28 tūkst. reanimacijos lovų, iš jų 20 tūkst. su galimybe prijungti dirbtinio kvėpavimo aparatą. Šios lovos ir be koronaviruso epidemijos būna 70–80 proc. užimtos. Vokietija skubiai imasi priemonių padidinti reanimacijos pajėgumą.

3. Statistinių palyginimų tarp atskirų šalių daryti nederėtų

Kita koronaviruso statistikos dilema yra atskirų šalių palyginimai, pavyzdžiui, mirusiųjų skaičių. Ekspertai sutaria, kad sąlygos tokiems duomenų lyginimams yra pernelyg skirtingos.

„Iš tikrųjų reikia prisipažinti, kad mes žinome per mažai, – sako Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos ekspertas Richardas Pebodis. – Tai tas pats, kas lyginti obuolius su kriaušėmis. Mirtingumo lygiai yra mįslingi ir turi būti grindžiami daugybe kitų paaiškinamų priežasčių.“

„Vokietijoje mes gana anksti pradėjome testuoti, – sakė virusologas H. Streeckas, duodamas interviu portalui Focus.de, – ir testavome gana liberaliai, savo šalyje nustatėme daugiau užsikrėtusiųjų už kai kurias kitas. Todėl mirtingumo nuo koronaviruso skaičius Vokietijoje aš laikau artimesniais realybei, pavyzdžiui, už Italijos statistiką.“