Praėjus metams po rinkimų prezidento vertybiniai kontūrai vis dar lieka neryškūs
Pats G. Nausėda savo politines pažiūras yra apibūdinęs kaip „nuosaikios dešinės, artėjant link centro“, teigęs, kad šalyje pasigenda raiškaus atstovavimo „konservatizmui arba krikščioniškai ekonominei doktrinai“.
Jis buvo išrinktas kaip nuosaikių vakarietiškų pažiūrų, politinės patirties neturintis ekonomistas, konservatyvesnis socialiniuose reikaluose ir liberalesnis ekonomikos klausimais. Po metų, praleistų prezidento poste, aiškėja, kad ryškėjančios jo pažiūros daug kam buvo staigmena, kaip ir tai, kad populistinės idėjos irgi nėra svetimos.
Kaip jį matė rinkėjai?
Per prezidento rinkimų kampaniją G. Nausėda įkūnijo nepriklausomo ir visuotinio kandidato profilį. Pagrindiniai jo varžovai pirmajame ture ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė – atitinkamai centro kairės ir veikiančios Vyriausybės atstovas bei centro dešinės ir opozicijos kandidatė.
Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis straipsnyje „Kas už ką balsavo 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose?“ daro išvadą, kad, remiantis apklausos po rinkimų duomenimis, socialiniais klausimais reikšmingų skirtumų tarp kandidatų rinkėjų yra, tačiau jie ne poziciniai, o laipsnio. „Kitaip tariant, visų kandidatų rėmėjai vidutiniškai linksta tą patį dalyką remti arba neremti, tačiau skiriasi pagal tai, kiek remia“, – rašė M. Jastramskis. Pavyzdžiui, ir G. Nausėdos, ir I. Šimonytės, ir S. Skvernelio rinkėjai aiškiai sutiko su moters teise į apsisprendimą dėl aborto, nesutiko su marihuanos legalizavimu ir tos pačios lyties asmenų santuokomis (I. Šimonytės, tiesa, kiek mažiau).
Ekonominiais klausimais skirtumų dar mažiau. Straipsnyje teigiama, kad visų kandidatų rėmėjai kiek labiau nesutinka su tuo, kad turtingiausiųjų turtas būtų perskirstytas skurdžiausiai gyvenantiems, kad valstybė kuo mažiau kištųsi į ekonomiką, gana aiškiai nesutinka su tuo, kad įmonėms būtų leidžiama lengvai atleisti darbuotojus. Kiek daugiau I. Šimonytės ir G. Nausėdos rinkėjų laikėsi nuomonės, kad sveikatos apsaugą geriau užtikrina laisvoji rinka. Po rinkimų atlikta apklausa atskleidė ir tai, kad išrinktasis prezidentas buvo panašiai remiamas daugelio socialinių kategorijų – didelės įtakos neturėjo nei šeimos pajamos, nei išsilavinimas ar gyvenamoji vieta.
Didžiausią įspūdį rinkėjams, matyt, padarė išrinktojo prezidento sąsajų su politinėmis partijomis neturėjimas. Neatmetama ir tai, kad įtakos turėjo kandidato darbinė patirtis, su potencialiu autoritetu siejama laikysena. Kita vertus, padėjo kontekstas. M. Jastramskio teigimu, balsavimas už G. Nausėdą prezidento rinkimuose kiek priminė valstiečių fenomeną 2016 m.: „Ekonominis nepasitenkinimas atstumia rinkėjus nuo valdančiųjų, tačiau politinis nepasitikėjimas užkerta kelią rinktis tradicinės opozicijos, šiuo atveju konservatorių, kandidatą.“
Ideologinis nenuoseklumas
2014 m. naujienų portalui 15min.lt sakęs, kad būti „ekonomikos centristu Lietuvoje yra nedėkingas užsiėmimas – rizikuoji būti apkaltintas principų išdavyste ir oportunizmu tiek fundamentalistų iš kairės, tiek iš dešinės“, per rinkimų kampaniją tokios pozicijos viešojoje erdvėje prisiimti G. Nausėda nepabūgo.
Prieš prezidento rinkimus paskelbtame manobalsas.lt klausimyne, vertinant socialinį liberalumą, vidutinė G. Nausėdos pozicija buvo centre: jis nesutiko su marihuanos vartojimo pramogų tikslais legalizacija, mintimi, kad anglų kalbos vartojimas kenkia Lietuvos tapatybei, kad dėl tvarkos išsaugojimo valdžia gali stabdyti viešas protesto akcijas, iš dalies sutiko su laikinomis kvotomis moterims valstybės įmonių valdyme.
Ekonominių klausimų atžvilgiu G. Nausėda šiek tiek pasislinkęs į kairę: jis nesutiko su tuo, kad įmonėms turi būti leidžiama lengvai atleisti darbuotojus, pritarė minčiai dėl turto perskirstymo progresiniais mokesčiais ir dėl to, kad gamtos apsauga yra svarbesnė nei ekonomikos skatinimas.
Šiandien iš to, kaip G. Nausėda komunikuoja viešojoje erdvėje ir kokius sprendimus priima, apibrėžti prezidento politines pažiūras labai sunku. „Jo politinės pažiūros labai persmelktos ekonominiais argumentais, politiškumo rasti ten sunku. Įgyta profesija ir veikla banke vis dar lieka esminiu veiksniu jo sprendimams politikos srityje“, – pabrėžė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis. Prezidentas esą dažniau imasi ūkio situacijos vertinimo, politiškai reaguoja į partijų atstovų kritiką.
Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, vis dar nėra aiškiai pristatyta gerovės valstybės koncepcija: „Iš dar prieš rinkimus egzistavusio rašytinio teksto su G. Nausėdos programa liko tik vizualizacija su keliais skaičiais, kiek per penkerius metus vienus ar kitus rodiklius išauginsime.“ Vis dėlto IQ kalbinti pašnekovai sutiko, kad G. Nausėdą galima tapatinti su centro dešine, jo veikloje ir teiginiuose pastebimos krikščioniškąją demokratiją palaikančių idėjų apraiškos.
Politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio teigimu, prezidentas G. Nausėda po truputį tampa politine figūra, po kurios sparnu save bando legitimizuoti nacionalistinės jėgos. „Bijau, kad ideologiškai ir vertybiškai jis atstovauja tam primityviam, tautiniškam, dešiniajam politikos sparnui, kuris pats neturi galimybių konsoliduotis, todėl siekia orientuotis į prezidentą tiek simboliškai, tiek politiškai ir ideologiškai. Deja, prezidentas suteikia tam pagrindo ir progų.“
Ryškiausiu to pavyzdžiu apžvalgininkas laiko istoriją su atminimo lentele Jonui Noreikai-Vėtrai, kai šalies vadovas siūlė įpareigoti savivaldybes laikytis centrinės valdžios nustatytų kriterijų priimant sprendimus dėl atminimo lentelių. Vėliau, tiesa, siūlymą atsiėmė. Tačiau, pašnekovo teigimu, objektyviai yra pagrindo spėti, kad jis laikosi tokio vertybinio pamušalo: primityvaus, radikaliojo nacionalizmo.
Kita vertus, G. Nausėda atsargiai kalba tokiais klausimais kaip abortai, siūlo į tai žiūrėti plačiau ir svarstyti apie socialinės politikos priemones, kalbėdamas apie gerovės valstybės koncepciją, pabrėžia solidarumą, valstybės rūpestį. V. Bruverio teigimu, tokią iš dalies populistinę retoriką prisiimti G. Nausėda galėjo ir politiniais sumetimais: „Galbūt socialdemokratus jis pagrįstai laiko artimiausiais sąjungininkais naujajame Seime, kita vertus, jaučia, kad kairiosios pozicijos paklausa, ypač ekonominės, socialinės krizės kontekste, vis labiau augs.“
Prezidentinis kokteilis
G. Nausėdos atsakymai į manobalsas.lt anketos klausimus
Apie žmogaus teises
Moterys turi teisę laisvai apsispręsti dėl aborto, tačiau tos pačios lyties poros negali turėti teisių tuoktis. Valstybės įmonių valdyme turi būti įvestos kvotos moterims. Valdžia turi turėti galimybę riboti viešas protesto akcijas. Neturėtume žmogaus teisių aukoti dėl ekonominės bendradarbiavimo su Kinija naudos.
Apie valstybės vaidmenį ekonomikoje
Valstybė turėtų kuo mažiau kištis į ekonomiką, laisvoji rinka geriau užtikrina sveikatos apsaugos sistemos veikimą, o mokesčiai neturėtų būti keliami tam, kad būtų didinami atlyginimai viešajame sektoriuje. Tačiau turtingiausiųjų turtas turėtų būti perskirstytas skurdžiausiai gyvenantiems, įmonėms neturėtų būti leidžiama lengvai atleisti darbuotojus.
Apie santykius su kaimynais
Ukrainiečių ir baltarusių imigracijos į Lietuvą skatinti nereikėtų, kaip ir nereikėtų įteisinti lenkų mažumos pavardžių ir vietovardžių rašybos dviem kalbomis. Lietuvos retorika Rusijos atžvilgiu yra pernelyg agresyvi.
Apie ES
ES turi turėti bendrą užsienio politikos ir pabėgėlių politiką, bet neturėtų judėti federacijos link. Narystė ES Lietuvai yra teigiamas dalykas, kaip ir euras. Savos kariuomenės ES nereikia.
