Politikos naujokai Laisvės partija gerokai nustebino pirmajame rinkimų ture gavusi net 8 mandatus. Šį skaičių yra galimybė dar padidinti – antrajame ture dėl vietų Seime varžysis 6 šios partijos atstovai.
Šiuo metu mandatus Seime užsitikrino 8 Laisvės partijos nariai.
Visi jie dar susigrums antrame ture. Iš viso partijos dar laukia 12 kovų antrajame ture Vilniuje, Kaune, Elektrėnuose/Kaišiadoryse ir Pasaulio lietuvių apygardoje.
Tuo atveju, jei pasisektų, Laisvės partija turi šansų parlamente turėti net dvidešimt vietų.
Daugiausiai balsų surinko ir sąrašo lydere tapo Laisvės partijos pirmininkė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Pirmajame kandidatų sąrašo dešimtuke išreitinguoti žmogaus teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius, narkotikų politikos ir priklausomybės ligų ekspertė Morgana Danielė, Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, IT specialistė ir kovotoja už neįgaliųjų teises Monika Ošmianskienė, tautinėms mažumoms įvairiose bylose atstovaujanti teisininkė Evelina Dobrovolska bei Laisvės partijos Vilniaus miesto skyriaus lyderis, analitikas Kasparas Adomaitis.
Morgana Danielė
32 metų Morgana Danielė prisistato narkotikų politikos eksperte. Tarp prioritetų ji vardina psichikos sveikatos paslaugų gerinimą, narkotikų politikos reformą, veiksmingą lytinį švietimą, efektyvias socialines paslaugas, sekso paslaugų sureguliavimą ir šalies baudžiamosios sistemos reformą.
Laisvės partijos narė biografijoje pabrėžia turinti nemažai patirties, jos įgijo dirbdama sveikatos apsaugos paslaugų ir narkotikų politikos klausimais Rytų Europos ir Centrinės Azijos regionuose, Jungtinėse tautose būdama Pilietinės visuomenės tarybos narkotikų klausimais atstovė jaunimui. Taip pat M. Danielė yra nevyriausybinės jaunimo organizacijos „Jauna banga“ įkūrėja. Iki rinkimų darbavosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre Metodinio vadovavimo skyriaus vedėja.
Tomas Vytautas Raskevičius
Profesionaliu gėjumi prisistatantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Tomas Vytautas Raskevičius specializuojasi LGBT žmogaus teisių srityse. Nuo 2018 m. yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vadovas.
Prioritetais jis laiko lyčių lygybę, LGBT teises, nelietuviškų asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose, baudžiamosios atsakomybės už kanapių laikymą panaikinimą, žmogaus teisių ugdymą mokyklose, viešų vietų ir pastatų pritaikymą neįgaliesiems, specalių poreikių vaikų atskyrimo panaikinimą, homoseksualų santuokas Stambulo konvencijos ratifikavimą, lankstesnę vaiko priežiūros išmokų politiką.
„Esu ne tik profesionalus gėjus, bet ir gėjus megėjas. LGBT ir žmogaus teisių atstovavimas buvo tapęs mano profesija. Ta frazė natūrliai išsivystė, aš pamačiau, kad žmonės į ją reaguoja, atkreipia dėmesį, ir pastaruoju metu ji yra plačiai linksniuojama tai yra tai, kas aš esu. Profesionalumas yra tuo atžvilgiu, kad žmogaus teisės yra ne tik mano aistra, bet ir profesija“, – profesionalaus gėjaus etiketę LRT eteryje yra aiškinęs P. V. Raskevičius.
Vytautas Mitalas
Ketvirtas sąraše 31-ų Vytautas Mitalas, kaip ir A. Amonaitė baigė TSPMI politikos mokslų bakalauro ir viešosios politikos analizės magistro studijas. 2015 m. išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Šiuo metu yra sostinės vicemeras. Jis kuruoja švietimą, miesto plėtrą, ūkį, socialinius klausimus, kultūros projektus „Vilnius 700“ bei Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno projektą.
Prieš tai V. Mitalas dirbo Lietuvos laisvosios rinkos instituto politikos ekspertu, praėjusioje kadencijoje (2015-2019 m.) buvo Vilniaus miesto Tarybos narys ir Kultūros, mokslo ir sporto komiteto pirmininkas.
V. Mitalas taip pat buvo Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos pirmininkas, nacionalinės Jaunimo reikalų tarybos narys, Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ valdybos narys. Dirbo Liberalų sąjūdžio sekretoriate[2] ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertu.
V. Mitalas prioritatais įvardina švietimą, mokytojų tobulėjimą, mokyklų pertvarką stambinant jas regionuose, pagalbą smulkiajam verslui, bent bent 3% BVP skyrimą moksliniams tyrimams ir žinių ekonomikos tikslams, kokybišką miestų plėtrą.
Monka Ošmianskienė
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, Laisvės partijos frakcijos seniūnė, dirba socialinių reikalų komitete. Specializuojasi žmonių su negalia problemų sprendime. 41 metų M. Ošmianskienė turi programuotojos išsilavinimą, Vilniaus universitete baigė bakalauro ir magistro informatikos studijas.
Prioritetais įvardina žmonių su negalia padėties šalyje gerinimą, atvirų duomenų politikos įgyvendinimą šalies mastu, senjorų gerbūvio ir užimtumo užtikrinimą, gyvūnų gerovę, pašalpų sistemos transformaciją, palaikymą individualia veikla užsiimantiems asmenims.
Diskusijos apie lygias negalią turinčių žmonių galimybes dalyvauti rinkimuose ir pasinaudoti savo pilietinėmis teisėmis vėl kilo prieš pat rinkimus, kuomet vežimėlio pagalba judanti Laisvės partijos kandidatė į Seimą Monika Ošmianskienė negalėjo dalyvauti debatuose. Priežastis – pastatas, kuriame vyko Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) organizuoti debatai, nebuvo pritaikytas neįgaliesiems. VRK išplatino ne itin korektišką pranešimą, kuriame išreikštas apgailestavimas ir pasiūlyta laidą perfilmuoti.
Tuo tarpu pati kandidatė pareiškė, kad VRK turinti ne apgailestauti, kad ji negalėjo patekti į debatus, o prisiimti atsakomybę. Politikė pabrėžė būtinybę spręsti sistemines problemas. „Negalime rinkimų debatuose diskutuoti socialinės atskirties ir žmogaus teisių tema ignoruodami esamą situaciją“, – pabrėžė M. Ošmianskienė.
Evelina Dobrovolska
Dar viena Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Evelina Dobrovolska 2011–2020 m. dirbo advokato padėjėja advokatės kontoroje.
Biografijoje nurodo, kad nuo 2012 m. aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje, specializuojasi originalios asmenvardžių rašybos, lyties keitimo, neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos bylose.
2019 m. laimėjo Švedijos ambasados Lietuvoje įsteigtą apdovanojimą už reikšmingą indėlį į Žmogaus teisių situacijos gerinimą Lietuvoje.
Teisės specialybę įgijo 2011 m. Mykolo Romerio universitete, tais pačiais metais prisijungė prie Lietuvos advokatūros narių kaip advokato padėjėja.
Prioritetais įvardina žmogaus teisių užtikrinimą Lietuvoje, bendruomenių įgalinimą ir verslo skatinimą, perteklinės teisinės atsakomybės atsisakymą, gamtos apsaugą, tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje išplėtimą.
Artūras Žukauskas
Kadenciją baigęs Vilniaus universiteto rektorius, habilituotas fizikos mokslų daktaras Artūras Žukauskas vyriausias Laisvės partijos pirmojo dešimtuko narys – jam 64 metai.
2002–2012 m. A. Žukauskas buvo Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto direktorius. 2013–2015 m. puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas. 2015–2020 m. Vilniaus universiteto rektorius.
Biografijoje nurodo, kad yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, 274 mokslinių straipsnių, 2 knygų, 7 tarptautinių patentų autorius, parengė 11 mokslo daktarų.
Apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2002 m.), Lietuvos mokslų akademijos vardine Povilo Brazdžiūno premija (2007m.), IEEE Donaldo G. Finko premija (2007 m.), Nacionaline mokslo pažangos premija (2008 m.), Švedijos Karališkuoju Šiaurinės žvaigždės komandoro ordinu (2015 m.).
„Daug mūsų aukštojo mokslo ir apskritai švietimo problemų slypi mūsų politinėse nuostatose ir reikia jas keisti. Manau, kad galėčiau pasitarnauti švietimo ir mokslo pažangai Lietuvai“, – BNS sprendimą dalyvauti Seimo rinkimuose komentavo rektorius.
A. Žukauskas teigė pasirinkęs Laisvės partiją, nes ši atitinka jo politines pažiūras, akcentuodama „individą – atsakingą, išsilavinusį, kuris gali kurti aukštą vertę Lietuvai“.
Kasparas Adomaitis
Kasparas Adomaitis – jau antrą kadenciją renkamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu. Dirba tarptautinėje bendrovėje miestų ekonomikos analitiku. Sostinės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas.
Nurodo turintis verslo vadybos ir ekonomikos bakalauro, psichologijos magistro, lyginamosios politikos magistro išsilavinimą. Yra Šaulių sąjungos narys.
2011–2020 m. dirbo miestų statistikos ir ekonomikos analitiku organizacijoje „Euromonitor international“.
Prioritetais laiko lyderystę bioekonomikoje, aplinkosaugos skaitmenizavimą, gamtai draugiškiems produktams palankios mokesčių politikos įgyvendinimą.
„Būtent aplinkosauga ir yra mano svarbiausi prioritetai – užterštų teritorijų išvalymas, geresnis aplinkosaugos ir ekonominių programų koordinavimas tarp energetikos, ūkio ir aplinkos ministerijų, mokestinės sistemos peržiūrėjimas mažinant darbo mokesčius, bet užtikrinant didesnius mokesčius taršiems produktams“, – biografijoje skelbia K. Adomaitis.
