Lietuvą sukrėtusios keturmečio Matuko istorijos aidai – Šiauliuose: sūnui pareiškė, kad grįžusį iš mokyklos užmuš

Baisogaloje nužudyto keturmečio laidotuvės
Baisogaloje nužudyto keturmečio laidotuvės
  © Edvard Blaževič

2017 m. pradžioje Lietuvą kuriam laikui sukrėtė itin žiauri istorija, įvykusi Kėdainiuose, kai keturmetis berniukas buvo taip žiauriai sumuštas motinos ir jos sugyventinio Gedimino Kontenio, kad, ilgas valandas kentėjęs baisius skausmus, galiausiai nuo patirtų galvos traumų mirė Intensyviosios terapijos skyriuje.

Po šios istorijos buvo vėl susirūpinta vaiko teisių darbuotojais, pražiūrėjusiais tragišką atvejį, ir vaiko teises saugančiais įstatymais, pastarieji netgi buvo pakeisti, o pokyčių autorystė šiuo metu priskiriama Seimo narei Dovilei Šakalienei. Tačiau smurtas prieš vaikus sulig pakeistais įstatymais nepasibaigė, o Šiauliuose nutiko ir į teisėsaugos akiratį pateko istorija, daug kuo panaši į keturmečio Matuko istoriją: mažametis berniukas kartu su broliu kentė motinos ir, kaip teigė vienas iš vaikų, patėvio smurtą, taip pat ir grasinimus, kad grįžęs iš mokyklos bus užmuštas, priplotas kaip obuolys.

Motinos pažadas: užmuš grįžusį iš mokyklos

Nei teisėjai, nei tyrėjai šioje istorijoje didelio smurto neįžvelgė – du vaikus skriaudusi motina buvo nuteista ne už smurtą, bet tik už piktnaudžiavimą savo, kaip motinos, pareigomis. Už tai jai skirta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojimas atsiprašyti abiejų savo vaikų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paradoksalu, tačiau vienam iš savo vaikų motina turės atlyginti padarytą žalą, įvertintą 500 eurų. Šis berniukas, kuris mokykloje ir prabilo apie motinos smurtą, vėliau buvo paimtas iš šeimos ir atsidūrė globos namuose.

Tokia bausmė tarsi sufleruoja, kad padarytas nusikaltimas nebuvo itin didelis. Tačiau sausi bylos duomenys gali priversti pakeisti nuomonę – šiaulietė buvo nuteista už tai, kad fiziškai ir psichiškai gniuždė vieną iš savo sūnų, mažiausiai nuo 2015 m. vasario iki 2018 m. balandžio 24 d., kai paaiškėjo jos nusikaltimai. Nustatyta, kad motina sistemingai šaukdavo ant sūnaus, vadindama „debilu“ ir įvairiais necenzūriniais žodžiais, o 2018 m. balandžio 24 d. telefonu vaikui grasino, kad jį, grįžusį iš mokyklos, „užmuš“, „pritrenks prie žemės kaip obuolį“.

Taip pat nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu vaikas buvo mušamas už įvairias pastabas ir prasižengimus. Motina mušdavo sūnų kilimų mušikliu per galvą ir veidą, pagaliu, šlepete per pirštus.

Kentėjo ir vaiko brolis – pastarąjį šiaulietė nežinia kiek kartų mušė kilimų mušikliu į sėdmenų, veido sritį, pagaliu į kojas, šlepete per pirštus.

Siaubingi dalykai, vykę šeimoje, paaiškėjo 2018 m. balandį, kai vienas iš vaikų pagaliau prabilo pradinės mokyklos, kurią lankė, darbuotojoms. Joms vaikas pasakojo, kad mama jį smaugė, kando į galvą, kišo kojinę ar drabužį į burną, kad jis nešauktų. Vėliau vaikas jau tyrėjams pridūrė, kad jį mušė ne tik mama, bet ir patėvis, kartu mušęs ir jo brolį, o tokie „auklėjimai“ vykdavo kone kasdien.

Mėlynės – po tepalu

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas dešimtmetis berniukas pasakojo, kad 2018 m. balandžio 24-osios įvykiai prasidėjo, kai mokykloje jis puodeliu sudavė į galvą kitam berniukui, todėl mokytoja parašė jam pastabą ir paskambino jo mamai. Tuomet jis pasijuto nelaimingas, nes žinojo, kad, grįžus namo, mama jį už tai muš.

Pasak vaiko, dar jam būnant klasėje paskambino mama ir pasakė, kad jai skambino mokytoja, kuri pasakė, kad jam bus pastaba, ir, kai jis pareis namo, mama jį už tai užmuš. Nuėjęs pas logopedę berniukas pradėjo verkti, pasakė, kad jam grįžus į namus mama jį užmuš, pritrenks prie žemės kaip obuolį.

Vaikas teisėjui pripažino, kad mama jį mušdavo kiekvieną dieną, nes jis kasdien gauna pastabų, išskyrus savaitgaliais.

Pasak berniuko, paskutinį kartą mama jį buvo mušusi už tai, kad jis mokyklon nenunešė 10 eurų, bet už šiuos pinigus nusipirko guminukų, kokakolos, traškučių. Anot vaiko, kad jis neatnešė pinigų, mama sužinojo per mokykloje vykusį susirinkimą. Anot vaiko, po jo grįžusi mama pasiėmė „plekšnę“ ir du kartus jos galu trenkė jam į ranką, o su kitu galu po vieną kartą trenkė jam į skruostą ir nugarą, tuomet nugrūdo jį į kampą. Jam pačiam skaudėjo sumuštą skruostą, berniukas teigė negalėjęs pajudinti rankos.

Pasak vaiko, tai buvo ne vienintelis kartas, kai jis buvo muštas, kaip paaiškėjo, kilimų mušikliu. Vieną kartą jam ruošiant pamokas, mama „plekšnės“ galu trenkė jam į galvą, tuomet prie ausies jam bėgo kraujas. Anot vaiko, mama bijojo, kad pamatys tas vietas mokykloje, nenorėjo, kad ją pasodintų į kalėjimą, todėl tas vietas, kur sumušė, jam tepė tepalu.

Berniukas tikino, kad sumuštas vietas mama jam tepdavo tepalu, kad mokykloje nepamatytų, iš jos neatimtų jo ir brolio, kad nepasodintų į kalėjimą.

Smurtui išaiškėjus, vaikas teigė, kad anksčiau niekam nesakė, kad mama jį skriaudžia, nes bijojo. Nurodė, kad mama jį visada muša, jam yra 10 metų, o mama jį muša „nuo darželio“.

Taip pat, pasak berniuko, netrūko asmenų, kurie matė jo mamos smurtą. Pavyzdžiui, mamos draugas matydavo, kaip mama jį mušdavo, sakydavo mamai, kad ją už tai pasodins į kalėjimą, o mama sakydavo „eik tu“. Tai, kad mama jį muša, anot berniuko, žinojo mamos draugė su vyru, močiutė, teta, tačiau jie nieko dėl to nedarė.

Ne fantazijos

Už savo elgesį su vaikais šiaulietė buvo nuteista dar vasarį, tačiau apskundė nuosprendį Šiaulių apygardos teismui, prašydama išteisinti ją. Bylą teisėjai išnagrinėjo tik lapkričio viduryje.

Anot motinos, apie smurtą prabilęs jos vaikas vėliau nė karto nepripažino, kad būta tokių mušimų, pedagogių ir buvusios kaimynės parodymai yra nepatikimi, o psichiatrai savo išvadose nurodė, kad lengvą protinį atsilikimą turintis berniukas gali linkti į fantazijas. Pasak šiaulietės, nėra ir patikimų įrodymų apie tai, kad ant vaiko rasti sumušimai būtų sukelti namuose.

Tačiau Šiaulių apygardos teismo teisėjai Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė ir Nijolė Matuzevičienė atmetė tokį skundą. Anot teisėjų, įkalčių, parodančių, kad smurtas šeimoje tęsėsi ilgą laiką, o berniukas nefantazuoja, yra daugiau nei pakankamai.

Ypač svarūs buvo pedagogių, socialinių darbuotojų, su kuriomis bendravo nuskriaustas berniukas, parodymai. Vaiko mokytoja, kuriai berniukas pirmasis atsivėrė, pažymėjo, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, todėl, jeigu tai, ką jis pasakojo, būtų netiesa, jis negalėtų to paties pakartoti antrą kartą.

Pedagogė tyrėjams pasakojo, jog berniukas pokalbio metu jai sakęs, kad mama baisiai muša ir jo jaunesnį brolį, jis į tai negali žiūrėti, todėl tuo metu išeina į kitą kambarį.

Kad berniukas nefantazuoja apie patirtą smurtą, patvirtino ir kartu su juo dirbanti globos namų darbuotoja. Anot moters, tuo atveju, jei berniukas fantazuoja, jis net neprisimena, ką pasakojo. O šiuo atveju jau praėjo daugiau kaip metai, tačiau vaikas pasakoja vis tą patį.