Vis garsiau kalbant apie moterų teisę į mokslo pažangą, tai yra medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimą, psichologė, konsultuojanti moteris, išgyvenančias krizinį nėštumą, Giedrė Širvinskienė tikina, kad Lietuvoje ir taip jau yra viena liberaliausių sistemų norint atlikti abortą. Jos teigimu, šiuo metu svarbiau kalbėti apie pagalbos pasiūlymą prieš aborto procedūrą ir moters emocinės būsenos gerinimą, o ne įteisinti dar vieną nėštumo nutraukimo būdą. Krizinio nėštumo centro atstovė Simona Nevierienė pabrėžia, kad nors abortų skaičius ir mažėja, oficiali nėštumo nutraukimo statistika vis dar neatspindi realios situacijos.
„Tiesa, abortų skaičius Lietuvoje mažėja kasmet. Priežasčių, manau, yra įvairių: pastojusių moterų skaičiaus mažėjimas, porų nevaisingumo didėjimas, kontracepcijos vartojimo augimas ir žmonių sąmoningumo didėjimas apie vaiko gyvybės vystymąsi įsčiose ir aborto žalą.
Oficiali abortų statistika neatspindi tikros situacijos, tačiau sudėtinga būtų pasakyti, kokie tikslesni skaičiai, bet tikrai didesni, nei pateikiami Higienos instituto. Nors abortą legaliai galima atlikti iki 12 nėštumo savaitės, žinome atvejų, kai jie buvo atliekami ir vėliau medicinos įstaigose. Tikėtina, kad tokie atvejai oficialiai priskiriami prie persileidimų, nors realiai yra dirbtiniai abortai“, – Alfa.lt teigė Krizinio nėštumo centro projektų koordinatorė S. Nevierienė.
Valstybės tikslas turėtų būti ir toliau mažinti abortų skaičių, o ne didinti
Pasak Krizinio nėštumo centro atstovės, ne visos privačios klinikos pateikia tikslią statistiką apie pas juos atliktus abortus, esą tam tikra dalis abortų nepatenka į bendrą statistiką dėl savarankiškai pirktų nelegalių vaistų nėštumui nutraukti.
„Mes manome, kad pirmiausia reikia kalbėti apie emocinę, psichologinę, socialinę, materialinę pagalbą nėščioms moterims, o ne kuo greitesnį ir prieinamesnį būdą nutraukti nėštumą, nes valstybės tikslas turėtų būti ir toliau mažinti abortų skaičių, o ne didinti. Kadangi abortai Lietuvoje yra legalūs, visai nekeista, kad gali būti norima įteisinti dar vieną būdą jį atlikti“, – sakė N. Nevierienė.
Medikamentinis abortas yra skausmingesnė ir ilgiau trunkanti procedūra
Krizinio nėštumo centro atstovė pabrėžė, kad kalbant apie medikamentinio nėštumo įteisinimą reikia suprasti, kad ši procedūra nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti. Centro atstovės teigimu, prieš įteisinant dar vieną nėštumo nutraukimo būdą būtina tiksliai apibrėžti jam taikomas taisykles.
„Medikamentinio aborto saugumas tikriausiai priklausytų nuo taisyklių, kurios apibrėžtų, kaip jis būtų atliekamas. Ar moteris jį atliktų viena namuose, ar būtų, kas jai padeda, prasidėjus ypač gausiam kraujavimui, kaip greitai ji galėtų pasiekti medicinos įstaigą. Svarbu ir tai, kokio amžiaus merginos galės įsigyti šį medikamentą. Jei tai nepilnametės, jos gali būti linkusios slėpti nuo tėvų, kartu slėpti ir gausų nukraujavimą, kas yra pavojinga gyvybei.
Medikamentinis abortas yra tikrai skausmingesnė ir ilgiau trunkanti procedūra, tačiau išvengiama narkozės ir mechaninio gimdos valymo instrumentais. (...) Medikamentinio aborto kraujavimas nėra tapatus įprastam mėnesinių kraujavimui, iš moters kūno pasišalina nemaži sustorėjusios gimdos gleivinės dariniai, taip pat ir embrionas, kurį galima įžiūrėti, o tai moterį gali stipriai emociškai paveikti.
Svarbu, kad gydytojas informuotų moterį visapusiškai: tiek apie galimą gauti kompleksinę tęstinę pagalbą, išsaugant nėštumą, tiek apie aborto būdus, sukeliamus pojūčius, galimas fizines bei emocines pasekmes“, – tikino N. Nevierienė.
Reikia įvertinti papildomo „skubinimo“ riziką, jei bus įteisintas medikamentinis abortas
Anot specialistės, daugelis moterų nutraukia nėštumą, nes tiesiog nemato kitos išeities, patiria artimų žmonių spaudimą ir bijo neišlaikyti savo vaiko.
„Svarbu neskubinti moters apsispręsti, nes jai reikės su tuo sprendimu gyventi, tiek nutraukus nėštumą, tiek išsaugojus vaiką. Iš moterų ne kartą girdėjome, kad kai kurie ginekologai ragina „paskubėti“ iki 6 savaitės nutraukti, nes tuomet bus „tik“ „atsiurbimas“, medikamentinį abortą įprastai atlieka iki 9 sav., bet pagal Lietuvos įstatymus moteris turi laiko iki 12 sav. svarstyti, todėl reiktų įvertinti ir moters papildomo „skubinimo“ riziką, jei medikamentinis abortas bus įteisintas“, – teigė Krizinio nėštumo centro atstovė.
Svarbu kalbėti apie nėštumo nutraukimo priežastis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros docentė, psichologė G. Širvinskienė tikina, kad pirmiausia reikia kalbėti apie nėštumo nutraukimo priežastis ir jas spręsti, o tik vėliau priiminėti papildomus nėštumo nutraukimo būdus.
„Manau, labai svarbu yra kalbėti apie nėštumo nutraukimo priežastis ir apie pagalbos prieinamumą. Dažnai tie veiksniai, kurie moterį paskatina ryžtis nėštumo nutraukimui, yra įvairios situacijos ir aplinkybės, kuriose ji yra. Didelę įtaką gali daryti visuomenės, moters artimiausia aplinka bei, žinoma, visa socialinės apsaugos sistema ir požiūris į motinystę“, – teigė psichologė G. Širvinskienė.
Anot specialistės, remiantis moksline tyrimų apžvalga, kuri yra atlikta keturiolikoje šalių nėštumo nutraukimo klausimu, apie 27–40 proc. atvejų moterys sako, kad nėštumą nutraukė dėl socialinių bei finansinių sunkumų, taip pat didelė dalis moterų teigia, kad nėštumą nutraukė dėl nutrūkusių santykių su partneriu.
„Moteris galvoja, kaip aš auginsiu vaiką, ar gausiu išmokas, ar bus socialinės garantijos. Jei moteris lieka be socialinių garantijų, tai, be abejo, gali keisti sprendimą. Tad manau, kad laipsniškas abortų mažėjimas, kurį matome statistikoje, iš dalies susijęs ir su didėjančiu socialiniu saugumu, nes jis yra žymiai didesnis nei prieš kelis dešimtmečius.
Žinoma, yra šalių, kur aukšta ta ekonomika, tačiau nėštumo nutraukimų vis tiek yra daug, tad šis aspektas yra tik vienas iš daugelio“, – Alfa.lt sakė Sveikatos psichologijos katedros docentė.
Lietuvoje jau dabar yra viena liberaliausių sistemų norint nutraukti nėštumą
Pašnekovės teigimu, stebint visos Europos kontekstą, Lietuvos nėštumo nutraukimo rodikliai nėra aukšti.
„Kiekvienos šalies visuomenės nuostatos į nėštumo nutraukimą irgi daro įtaką statistikos rodikliams. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyje nėštumo nutraukimo rodikliai yra aukšti, kartu ten yra didelis pritarimas nėštumo nutraukimui. Ten didelė dalis žmonių mano, kad abortas turi būti galimas bet kuriais atvejais. Šalyse, kuriose į šį dalyką žiūrima mažiau palankiai, tai yra Italija, Ispanija, Vokietija, taip pat Lietuva, tie rodikliai yra mažesni“, – teigė psichologė.
G. Širvinskienė įsitikinusi, kad medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimas nebūtinai atskleis realius nėštumo nutraukimo rodiklius. Anot pašnekovės, dar vienas nėštumo nutraukimo būdo įteisinimas gali sukelti ir neigiamų pasekmių.
„Aš sakyčiau, kad Lietuva jau dabar yra tarp tų šalių, kur yra viena liberaliausių sistemų norint atlikti nėštumo nutraukimą: nėra nei laukimo laikotarpio, moteriai nėra pasiūloma konsultacija, nėra moters pasiteiraujama, ar ji nepatiria spaudimo iš aplinkos, gal reikia pagalbos. Nereikia to, kad ne vienas specialistas pasirašytų ir patvirtintų tą sprendimą. O bent vienas ar keli iš šių aspektų yra įprastos praktikos kitose šalyse.
Tad pirmiausia problemą aš matau būtent čia ir turėtume ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad moteris išvengtų skuboto sprendimo nutraukti nėštumą, kad apsaugotų moterį nuo aplinkinių spaudimo abortui ir padėtų užtikrinti galimybes pasirinkti ir kitą alternatyvą – gimdymą. Šių situacijų ignoravimas ir skubėjimas įteisinti medikamentinį abortą moterų padėties nepagerins, bet gali sukelti ir neigiamų pasekmių. Kol kas Lietuvoje vengiama šių sprendimų paieškos, delsiama kurti krizinio nėštumo pagalbos sistemą“, – sakė psichologė.
Nors pašnekovė sutinka, kad nėštumai ir dabar yra kartais nutraukiami nelegaliai įsigijus reikiamų medikamentų, ji įsitikinusi, kad abortų skaičiaus mažėjimas atspindi ne juodosios rinkos įsigalėjimą. G. Širvinskienė ragina pažvelgti į šalis, kuriose jau yra įteisintas medikamentinis abortas.
„Kalbėdami apie medikamentinį abortą dabar kartais galime girdėti, kad esą pas mus nėštumo nutraukimo oficialus skaičius mažėja, bet realiai jis nemažėja ir bandoma pasakyti, kad yra ta juodoji rinka, kur atliekamas medikamentinis abortas. Teigiama, kad esą, jei mes įteisinsime medikamentinį abortą, tada mes pamatysime tikrus skaičius.
„Manau, šioje situacijoje būtų logiška pažiūrėti į šalis, kuriose yra įteisintas medikamentinis abortas, pažiūrėti, kas vyksta jų statistikoje. Imkime Švediją, ten daugiau nei 90 proc. abortų yra medikamentiniai, tad atrodytų, kad abortų rodikliai turėtų išlikti stabilūs. Bet nėštumo nutraukimo rodikliai vis tiek mažėja. Mažėjimo priežastys yra kitos ir apima visuomenėse vykstančius procesus. Tad ne juodoji rinka nulemia skaičiaus mažėjimą ir Lietuvoje“, – pokalbio pabaigoje teigė G. Širvinskienė.
Higienos instituto duomenimis, 2019-aisiais Lietuvoje buvo atlikti 6436 nėštumo nutraukimai, iš jų 3196 – dirbtiniai.
