Pavasarį ne retai deginama pernykštė, nenupjauta žolė. Vis dar gaji nuomonė, kad po to atauga gražesnė ir geresnė žolė. Kokią žalą gamtai daro pievų deginimas ir kokia laukia už tai atsakomybė, laidoje kalbėjome su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovu Aurimu Gudžiausku.
„Degant sausai pievos žolei yra sunaikinama praktiškai viskas, kas yra gyva. Ypač rytiniame Lietuvos pakraštyje kartais matai ir 100 ha ir didesni plotai išdegę. Kiekviename kvadratiniame metre sudegė ten gyvenę bent 50 vorų, po žiemos atsibudę visi kiti vabzdžiai, jų kiaušinėliai ir lėliukės. Labiausiai nukentėjo paviršiniame žemės sluoksnyje esantys dirvodarininkai - tai bestuburiai ir sliekai“, – teigė gamtininkas.
„Pats svarbiausias dalykas - oro tarša. Būna, kad net Vilniuje pavasarį žmonės sako: negalime atidaryti langų, tiesiog oro trūksta, nes CO2 kyla, nešami pelenai, byra nuokritos“, – pabrėžė S. Paltanavičius.
„Nenušienautos žolės ar ražienų, nesugrėbtų į krūvas žolių, taip pat laukininkystės įvairių atliekų deginimas yra draudžiamas. Žinoma ir užtraukia administracinę atsakomybę už tai“, – akcentavo A. Gudžiauskas.
„Žemės savininkai gali būti patraukti į administracinę atsakomybę, jeigu nesiėmė priemonių gesinti gaisrą ir nesiėmė iškviesti ugniaegesius.“ – papildė priešgaisrinės apsaugos specialistas.
Plačiau apie tai – Alfa.lt laidoje „Eko virusas“.
