Universitetų ir gimnazijų lyderiai nesikeičia: tarp universitetų pirmauja Vilniaus universitetas (VU), gimnazijų gretose – Vilniaus ir Klaipėdos licėjai, trečiadienį skelbia žurnalas „Reitingai“.
Leidinio sudaryti švietimo įstaigų vertinimai taip pat rodo, kad geriausių mokyklų sąraše daugėja privačių įstaigų.
VU, kaip ir antrojoje vietoje esantis Kauno technologijų universitetas, reitingų sudarytojų vertinimu, ir toliau neužleidžia šių pozicijų, trečiasis sąraše – Vytauto Didžiojo universitetas, aplenkęs pernai trečiojoje pozicijoje buvusį Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Penketuką baigia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).
Tarp privačių universitetų geriausiai įvertintas ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke – pernai taip pat pirmąja buvusi Vilniaus kolegija, iš ketvirtos į antrąją vietą pakilusi Kauno technikos kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Kauno kolegija bei Šiaulių valstybinė kolegija. Nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja Šv. Ignaco Lojolos kolegija bei Vilniaus dizaino kolegija.
Gimnazijų, vykdančių moksleivių atranką, penketuko viršuje – Vilniaus licėjus, po jo rikiuojasi KTU gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, LSMU gimnazija bei Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija.
Geriausių gimnazijų, kurios neatsirenka moksleivių, sąrašo pradžioje – Klaipėdos licėjus, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Vilniaus Simono Daukanto Gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija bei Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Toliau rikiuojasi Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, Vilniaus Žvėryno gimnazija, Vilniaus Valdorfo mokykla, Kretingos Pranciškonų gimnazija bei Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija.
„Reitingų“ sudarytojai atkreipia dėmesį, kad atranką vykdančiose mokyklose privati Kaune esanti LSMU gimnazija aplenkė Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijas, tuo metu atrankos nevykdančių gimnazijų dešimtuke privačios įstaigos sudaro net pusę.
Pradinių mokyklų reitinge pagal ketvirtokų trejų paskutinių metų pasiekimus pirmauja Kauno Prano Mašioto pradinė mokyklas, Kauno mokykla – darželis „Šviesa“, Vilniaus darželis – mokykla „Dainorėliai“. Pagal aštuntokų trejų pastarųjų metų pasiekimus tarp progimnazijų pirmauja Klaipėdos Tauralaukio progimnazija, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija, Vilniaus Žemynos progimnazija.
Stipriausios pagrindinės mokyklos, turinčios skirtingą dešimtokų skaičių, yra Krosnos pagrindinė ir Šeštokų pagrindinė mokyklos Lazdijų rajone, taip pat Plungės Senamiesčio pagrindinė mokykla. Tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų stipriausia yra Senųjų Trakų A. Stelmachovskio pagrindinė mokykla.
Antrąkart skelbiamos ir vieno moksleivio išlaikymo per metus kainos. Čia pirmauja Vilniaus rajono Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazija, kur vieną moksleivį išlaikyti kainuoja 8501 eurą, Neringos gimnazija (7999 eurai) Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero gimnazija (7433 eurai), taip pat Vilkaviškio rajono Gražiškių gimnazija (7008 eurai) bei Trakų rajono Onuškio Donato Malinausko gimnazija (6652 eurai).
Mažiausiai vieno mokinio mokymas atsieina Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje (945 eurai), Vilniaus Gabijos gimnazijoje (1358 eurai), Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje (1612 eurų), Vilniaus Ozo gimnazijoje (1622 eurai), Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje (1789 eurai).
Pasak reitingo sudarytojų, ši informacija padeda įvertinti, ar mokyklai sunkiai sekasi dėl to, kad jos yra menkai finansuojamos, ar dėl kitų priežasčių.
