Kai atrodė, kad Europa įveikė didžiausią istorijoje energetikos krizę, gamtinių dujų kainos vėl pradėjo augti ir per pastarąjį mėnesį pakilo daugiau kaip trečdaliu.
Gamtinių dujų ateities sandoriai TTF dujų biržoje praėjusį antradienį buvo pakilusi iki 59 eurų už megavatvalandę (MWh) ir pasiekė aukščiausią lygį per dvejus metus. Šį pirmadienį dujos atpigo iki 50 eurų, bet ši kaina vis tiek yra dvigubai aukštesnė nei pernai tuo pačiu metu.
Dažniausiai nurodomos dujų kainų augimo priežastys: mažėjantis saugyklų lygis, šalta žiema ir tiekimo neapibrėžtumas.
Dėl atšalusio oro išaugo dujų ir elektros poreikiai šildymui. Elektrinės naudojo daug daugiau gerokai pabrangusių gamtinių dujų, tuo smarkiai padidindamos elektros kainą visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje elektros kaina praėjusią savaitę augo 55 proc. – iki 195 eurų už MWh.
Kadangi saugyklų lygis šiuo metų laiku yra žemiausias nuo 2022 m. žiemos, kyla klausimas, ar Europa gali laiku papildyti atsargas kitai žiemai. Ateities sandorių dujų kainos iki pat rudens nemažėja. Tai gali sukelti rimtų problemų importuotojams: jie nusipirks brangių dujų, jos atpigs, bet teks kūrenti brangias anksčiau pirktas dujas.
Neapibrėžta padėtis, kai dujų saugyklos iki rudens turi būti užpildytos pagal iš anksto Europos Komisijos patvirtintą grafiką, Vokietijos dujų importuotojus jau verčia tartis su vyriausybe dėl saugyklų užpildymo sąnaudų subsidijavimo.
Susidėjo daug aplinkybių
Žinomas energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas pastebi, kad gamtinių dujų kainos Europoje pradėjo augti jau lapkričio mėnesį, kai į Europą atėjo kiek šaltesnė nei ankstesniais metais žiema.
„Sumažėjusi elektros energijos gamyba saulės (ne kažin kiek saulė šviečia gruodžio ar sausio mėnesiais) ir vėjo (nes vėjas nelabai pūtė) elektrinėse didino dujų paklausą elektros gamybai, o šaltesnis oras pareikalavo daugiau dujų šildymui. O nuo sausio 1 d. nutrūkęs dujų tranzitas per Ukrainą dar labiau padidino dujų trūkumą. Pradėjo sekti dujų atsargos saugyklose, šiandien jos užpildytos tik 45 proc., t. y. daug mažiau nei pernai ar užpernai“, – Alfa.lt sakė V. Jankauskas.
Pasak eksperto, būtent šios priežastys lėmė dujų kainų augimą iki beveik 59 Eur/MWh, kai praėjusių metų tokiu pat metu dujų kainos nesiekė ir 25 Eur/MWh. „Tiesa, dujų kainos TTF mazge šiandien sumažėjo iki kiek daugiau nei 50 Eur/MWh, – daugiausia dėl geopolitinių priežasčių (D. Trumpo planų tartis su Rusija, tarifų suskystintų dujų importui iš JAV į Kiniją ir kt.“, – pastebėjo ekspertas.
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės bendrovės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius teigė, kad dujų kainos Europos biržose per pastarąjį mėnesį išaugo apie 30 proc.
„Tokį pokytį lėmė šaltesni orai ir maža elektros iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba, o tai mažina atsargas saugyklose. Bendras ES šalių saugyklų užpildymas šiuo metu yra žemiausiame lygyje nuo 2022 m. Reikėtų pastebėti, kad bendras ES suskystintųjų dujų terminalų išnaudojimas yra nedidelis ir siekia iki pusės paros pajėgumų“, – Alfa.lt teigė jis.
Kainos išaugo ir Lietuvoje
Lietuvoje parduodamų dujų kainai taip pat atsiliepė bendros europinės kainų augimo priežastys, todėl dujos čia taip pat brango. Praėjusią savaitę (vasario 10–16 d.) Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkose veikiančioje dujų biržoje „GET Baltic“ dujų kainos taip pat buvo pakilusios iki 63 Eur/MWh, Lenkijos TGE biržoje – iki 65 Eur/MWh, bet į savaitės pabaigą kainos koregavosi į mažesnę pusę („GET Baltic“ – 59 Eur/MWh, Lenkijos TGE biržoje – iki 61 Eur/MWh).
Prof. V. Jankauskas pabrėžė, kad Lietuvoje gamtinių dujų kainos nelabai skiriasi nuo TTF dujų mazge besiformuojančių kainų, mūsų regiono „GET Baltic“ dujų biržos kainos vasario 18 d. yra 57,6 Eur/MWh.
„Mes esame visiškai integruoti į Europos gamtinių dujų rinką, todėl ir kainos panašios, jų augimo priežastys tos pačios. Tiesa, kai kurie suskystintųjų gamtinių dujų (SDG) importo terminalai turi sudarę su tiekėjais ilgalaikes sutartis fiksuotomis kainomis ir kai kuriais laikotarpiais gali mokėti už dujas mažiau, tačiau kainoms biržoje nukritus turi mokėti brangiau“, – teigė V. Jankauskas.
Kas laukia ateityje
Šiuo metu dar sunku prognozuoti, kokia dujų kaina formuosis ateityje, nes daug kas priklausys nuo Jungtinių Amerikos Valstijų veiksmų, o juos numatyti nėra paprasta.
„Daugelis ekspertų laukė, kad, Donaldui Trumpui tapus prezidentu, didės SGD gavyba JAV ir jų eksportas, kad Europa galės gauti daugiau ir pigesnių dujų iš šios šalies (galima priminti, kad JAV gamtinės dujos yra net 4 kartus pigesnės nei Europoje). Manau, kad taip ir bus, tačiau reikia palaukti: dujų gavybos ir eksporto neįmanoma padidinti per trumpą laiką, o ir JAV užklupusi atšiauri žiema didina vidinius šalies poreikius“, – sakė V. Jankauskas.
Ekspertas priminė, kad Kinija įvedė muitus JAV SGD importui, o tai irgi turėtų padėti Europai konkuruojant su šiuo dujų importuotoju. „Kol kas TTF dujų ateities dujų sandoriai bent iki rudens žada nelabai mažėjančias kainas, bet tai gali greitai pasikeisti“, – sakė ekspertas.
N. Biknius nesiryžo prognozuoti konkrečių dujų kainų, tačiau nurodė, kad įprastai jos priklauso nuo orų ir nuo tiekėjų galimybių įsigyti dujų pasaulinėje rinkoje. „Pavasariop dujų vartojimas paprastai sumažėja ir išėmimas iš saugyklų užbaigiamas balandžio mėnesio pradžioje, tuomet saugyklos pradedamos pildyti“, – sakė jis.
Sukėlė elektros kainas
„Amber Grid“ pranešė, kad pastarąją savaitę Lietuvoje fiksuojant žemiausią oro temperatūrą šią žiemą, smarkiai išaugo perduodamų gamtinių dujų srautai. Kaip vartotojus paveiks šie du veiksniai: išaugęs dujų poreikis ir pakilusi dujų kaina? Ar tai darys įtaką elektros, šilumos kainai?
V. Jankauskas pabrėžė, kad dėl apsiniaukusio oro ir silpno vėjo elektros gamyba iškastinį kurą vartojančiose elektrinėse išaugo visoje Europoje. O gamtines dujas kūrenančios elektrinės Lietuvoje ir Latvijoje dirbo visa galia, nes saulės ir vėjo elektrinės beveik negamino elektros, o dėl nutraukto Estiją su Suomija jungiančio elektros kabelio sumažėjo elektros importo galimybės.
„Dėl atšalusio oro išaugo dujų ir elektros poreikis šildymui. Taigi elektrinės naudojo gerokai pabrangusias gamtines dujas, tuo gerokai padidindamos elektros kainą visose trijose Baltijos šalyse (visos Baltijos šalys tarpusavyje tvirtai sujungtos aukštos įtampos elektros linijomis, todėl elektros kaina visose šalyse beveik visą laiką vienoda)“, – sakė V. Jankauskas.
N. Biknius tikino, kad dujų Lietuvos vartotojams pakaks: „Lietuva yra gerai sujungta su aplinkinėmis šalimis – Lenkija ir Latvija, turime savo SGD terminalą, kurio pajėgumas yra daugiau nei pakankamas Lietuvos poreikiams, turime prieigą prie požeminės dujų saugyklos Latvijoje, kurios užpildymas dabar siekia beveik 49 proc.“
Kartu „Amber Grid“ vadovas pabrėžė, kad daugiau kaip 80 proc. centralizuotai gaminamos šilumos Lietuvoje yra pagaminama iš vietinio biokuro ir tik dalis šilumos pagaminama iš gamtinių dujų, todėl dujų kaina esminio poveikio šildymo kainai daugumoje miestų nedaro.
Neguodžiančios prognozės
Ar sparčiai senkant dujų atsargoms saugyklose Europai gali kilti sunkumų laiku papildyti atsargas kitai žiemai, be to, didesne kaina?
ES šalys turi įpareigojimą kiekvienais metais iki lapkričio 1 d. 90 proc. užpildyti kiekvienoje šalyje esančias gamtinių dujų saugyklas. V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija neseniai nustatė papildomus reikalavimus: kokia dalimi saugyklos turi būti užpildytos iki vasario 1 d., balandžio 1 d., liepos 1 d. ir rugsėjo 1 d.
„Dujų importuotojai mano, kad tokie reikalavimai sudaro jiems nepalankias sąlygas, nes dujų pardavėjai, žinodami, kiek dujų pirks kuri šalis, gali dirbtinai palaikyti aukštesnes kainas. Dabar gi matome, kad būsimų sandorių kainos iki pat rudens nemažėja. Tai gali sukelti rimtų problemų importuotojams: jie nusipirks brangių dujų, jos atpigs, o teks kūrenti brangias anksčiau nupirktas dujas. Vokietijos dujų importuotojas jau tariasi su vyriausybe subsidijuoti saugyklų užpildymo kaštus“, – teigė V. Jankauskas.
Savo ruožtu „Amber Grid“ vadovas N. Biknius atkreipė dėmesį, kad, Europos dujų perdavimo operatorių organizacijos ekspertų vertinimu, techniniai importo pajėgumai vamzdynais ir per terminalus yra pakankami saugykloms užpildyti, ir pabrėžė, kad svarbu išlaikyti atsargų papildymo pastangas ir glaudų bendradarbiavimą tarp šalių narių, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą per visą žiemos sezoną.
Išaugo perduodamų dujų srautai
Pastarąją savaitę Lietuvoje fiksuojant žemiausią oro temperatūrą šią žiemą, išaugo perduodamų gamtinių dujų srautai. Šiuo metu veikia abi Lietuvoje įrengtos dujų kompresorių stotys, o šalies dujų poreikis vidutiniškai siekia apie 100 gigavatvalandžių (GWh) per parą.
Dėl besilaikančių šalčių padidėjo dujų poreikis šilumos gamybai šiluminėse elektrinėse ir elektros gamybai, kuri panaudojama šildymui šilumos siurbliais. Be to, padidėjo iš dujų gaminamos elektros energijos dalis sistemoje.
Apie 80 proc. dujų į perdavimo tinklą patenka iš Klaipėdos SGD terminalo, kita dalis į Lietuvą atkeliauja per jungtį su Latvija iš požeminės dujų saugyklos ir per GIPL jungtį su Lenkija.
Panašus dujų poreikis – daugiau kaip 100 GWh/parą buvo užfiksuotas 2024 m. sausio 4–8 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2024 m. sausis Lietuvoje buvo šalčiausias nuo 2016 m.
