Europos gamtinių dujų ateities sandorių kaina pakilo aukščiausiai nuo 2023 m. spalio iš karto po to, kai Ukraina sustabdė rusiškų dujų tranzitą į Europą.
Šių metų pirmąją prekybos dieną Nyderlandų dujų prekybos platformoje TTF gamtinių dujų kaina išaugo beveik 5 proc. – iki daugiau kaip 52 eurų už megavatvalandę, vėliau nusileido iki maždaug 50 eurų.
Tai aukščiausias dujų kainų lygis biržoje nuo 2023 m. spalio.
TFF analitikai teigia, kad dujų kainų šuolį pirmosiomis metų dienomis lėmė ne tik staigus ES gamtinių dujų importo sumažėjimas, bet ir padidėjęs saugyklose esančių dujų naudojimas dėl pastarosiomis savaitėmis ypač šaltų orų Europoje.
Europos dujų atsargos dabar eikvojamos sparčiausiai nuo 2021 m. ir saugyklos užpildytos apie 75 proc., nors visai neseniai dujų jose buvo daugiau kaip 90 proc.
Dėl Ukrainos sprendimo stabdyti rusiškų dujų tranzitą per savo teritoriją labiausiai nukentėjusios ES šalies Slovakijos premjeras Robertas Fico pastarosiomis dienomis grasino ne tik nutraukti elektros tiekimą Ukrainai, be ir nutraukti finansinę paramą daugiau kaip 130 tūkst. Ukrainos pabėgėlių.
Prorusiškų pažiūrų populistas R. Fico kelias savaites keikia Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir skleidžia Rusijos prezidento Vladimiro Putino melą, neva dėl dujų tranzito sustabdymo finansiškai labiau nukentės ne Rusija, o Ukraina ir Europa.
Skaičiai akivaizdžiai rodo, kad V. Putino ir R. Fico melas lieka melu – nuo sausio 1-osios praradusi apie 5 proc. ES dujų importo rinkos, labiausiai finansiškai nukentės ne ES ir Ukraina, o Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ ir jį kontroliuojantis Kremlius.
Senka saugyklos
Europos dujų pramonės asociacija „Gas Infrastructure Europe“ skaičiuoja, kad dujų kiekis ES saugyklose nuo rugsėjo, kai jos buvo užpildytos 90 proc., iki gruodžio vidurio sumažėjo apie 19 proc.
TTF analitikai teigia, kad šios atsargos senka sparčiausiai nuo 2021 m., o minusinė temperatūra kai kuriose Europos dalyse gali padidinti dujų poreikį šildymo energijai.
Nors Europa turi pakankamai dujų šiai žiemai, kitą sezoną atsargų papildymas gali kainuoti brangiau.
Vis dėlto Europai Sąjungai (ES) negresia energetikos krizė ar energijos išteklių trūkumas, o Europos Komisija bent kol kas neprognozuoja reikšmingesnio poveikio vartotojų kainoms.
Ekonomistai pripažįsta, kad išaugusios dujų kainos gali pakenkti bendrijos narių konkurencingumui ir padidinti namų ūkių išlaidas.
Energijos kainos kiltų, jeigu Europa pradėtų daugiau importuoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kurios yra brangesnės už vamzdynais tiekiamas dujas.
Nors ES nesijaudina, kad dujų pritrūks, saugyklų papildymas vėliau šiais metais gali kainuoti brangiau, nei tikėtasi, mat dujų ateities sandorių kainos kyla.
Pavyzdžiui, „Bloomberg“ teigia, kad dujų atsargų papildymas ateinančią vasarą bus brangesnis nei pernai. Jeigu ir toliau išsilaikys šalti orai ir nebus rasta pigaus pakaitalo rusiškų dujų importui, ES saugyklų lygis žiemos pabaigoje bus žemas, todėl joms užpildyti teks pirkti daugiau brangesnių dujų.
Nutraukė tranzitą
Kaip skelbta, Ukraina nuo sausio 1 d. nebeleidžia rusiškų dujų tranzito per šalies teritoriją, iš anksto įspėjusi „Gazprom“ ir jos klientes ES valstybes, kad neatnaujins 5 metus galiojusios sutarties.
Labiausiai dėl to nukentėjo Vidurio Europos šalys, tačiau poveikis joms nevienodas.
Austrijai, kurios dujų kompanija OMV tarptautiniame arbitraže pernai laimėjo bylą prieš „Gazprom“, rusiškų dujų nebegauna nuo jau lapkričio.
Dėl nereguliaraus dujų tiekimo Prancūzijos arbitražas kompanijai priteisė 230 mln. eurų. Bylą pralaimėjusi „Gazprom“, užuot sumokėjusi baudą, nutraukė dujų tiekimą.
Austrija iš Rusijos importavo apie 80 proc. šalies dujų poreikio, o kai kuriais mėnesiais beveik 100 proc. Bet Austrijos vyriausybė ramina, kad gyventojų namai neliks be šilumos nei šią, nei kitą žiemą.
Suvartojanti apie 8–9 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, Alpių šalis turi saugyklų, kurių talpa apie 9 mlrd. kubinių metrų. Šios saugyklos dar iki žiemos buvo užpildytos daugiau nei 90 proc.
Putino draugas grasina
Skaudžiausiai rusiškų dujų tranzito per Ukrainą pabaiga smogė Slovakijai.
Perspektyva susidurti su vidaus sunkumais ir finansiniais praradimais paaiškina populisto Slovakijos premjero R. Fico lankstymąsi prieš Kremliaus šeimininką ir jo grasinimais Ukrainai bei ES.
Paskutinis grasinimų serijoje – įspėjimas apie finansinės paramos daugiau nei 130 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių nutraukimą.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra praėjusį mėnesį skaičiavo, kad iš daugiau kaip 6,8 mln. visame pasaulyje gyvenančių ukrainiečių, Slovakijoje buvo apsistoję 130 530 ukrainiečių pabėgėlių.
R. Fico Ukrainos sprendimą nutraukti rusiškų dujų tranzitą vadino sabotažu ir garsiai skaičiavo, kad dėl to Slovakija kasmet neteks 500 mln. eurų tranzito mokesčių iš kitų šalių.
„Vienintelė alternatyva suvereniai Slovakijai yra tranzito atnaujinimas arba kompensavimo mechanizmų, kurie pakeistų valstybės finansų praradimą, sukūrimas ir įgyvendinimas“, – teigė jis.
Savo ruožtu V. Zelenskis gruodį kaltino R. Fico padėjus V. Putinui finansuoti karą ir susilpninti Ukrainą.
„R. Fico įtraukia Slovakiją į Rusijos pastangas sukelti ukrainiečiams daugiau kančių“, – sakė jis.
R. Fico šiuo metu platina V. Putino naratyvą, kad Rusijos dujų tiekimo per Ukrainą sustabdymas pirmiausia pakenks ES, o ne Maskvai.
„Dujų tranzito per Ukrainą sustabdymas turės drastišką poveikį mums visiems ES, bet ne Rusijos Federacijai“, – socialinėje žiniasklaidoje Naujųjų metų proga rašė R. Fico.
Anksčiau V. Putino draugas teigė, kad dujų sandorio pabaiga per dvejus metus ES gali kainuoti 120 mlrd. eurų.
Slovakija kelis mėnesius bandė įtikinti Ukrainą atnaujinti dujų tranzito sutartį su „Gazprom“, nes sėdėjo ant pigių rusiškų dujų adatos. Esą priešingu atveju Slovakijoje smarkiai išaugtų energijos kainos.
Artėjant susitarimo pabaigai, R. Fico ir V. Zelenskis apsikeitė kaltinimais ir įžeidinėjimais.
Gruodžio mėn. R. Fico Maskvoje susitiko su V. Putinu, o po netikėto vizito pareiškė, kad Slovakija apsvarstys galimybę nubausti Ukrainą, pavyzdžiui, sustabdys elektros tiekimą.
Ukraina grasinimus kategoriškai pasmerkė, o Lenkija pažadėjo paremti Kijevą, jei Slovakija nutrauktų elektros tiekimą, kuris yra itin svarbus, kai Ukrainos elektrines nuolat atakuoja Rusija.
Lenkijos vyriausybė Rusijos dujų tiekimo nutraukimą įvardijo kaip dar vieną Ukrainos pergalę prieš Maskvą, o Europos Komisija tikino, kad ES pasiruošė pokyčiams ir dauguma valstybių yra pajėgios susidoroti su kilusiais iššūkiais.
Slovakija iš Rusijos per Ukrainą kasmet gaudavo apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudarė du trečdalius šalies poreikio. Šalies vyriausybė dabar tikina, kad dujų nepritrūks.
„Euronews“ teigimu, pernai Slovakija pasirašė sutartį dėl gamtinių dujų bandomojo pirkimo iš Azerbaidžano ir susitarimą dėl JAV SGD importo vamzdynu iš Lenkijos.
Slovakija taip pat gali gauti dujas per Austrijos, Vengrijos ir Čekijos dujotiekius, leidžiančius importuoti dujas iš Vokietijos, be kitų galimų tiekėjų.
Pralaimėjo Rusija
Maskva dujas į Europą per Ukrainą tiekė nuo 1991 m.
Analitikai pripažįsta, kad tiesioginis poveikis ES rinkai dėl šio srauto nutraukimo nėra didelis ir ilgalaikis, bet strateginis ir simbolinis – didžiulis.
ES smarkiai sumažino dujų importą iš Rusijos nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą: 2021 m. rusiškų dujų importas ES siekė 40 proc., o 2023 m. tesudarė 10 proc.
Vis dėlto Vidurio Europos valstybės toliau pirko kruvinas dujas ir kasmet papildydavo Rusijos biudžetą apie 5 mlrd. eurų.
Nepaisydamas šių praradimų, V. Putinas nuolat kartojo, kad labiausiai dėl rusiškų dujų atsisakymo nukentės ES šalys.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis rusiškų dujų tranzito į Europą per Ukrainą pabaigą pavadino vienu didžiausių Maskvos pralaimėjimų.
„Prieš daugiau nei prieš 25 metus į valdžią atėjus Putinui, per metus į Europą per Ukrainą buvo tiekiama daugiau nei 130 mlrd. kubinių metrų dujų. Šiandien rusiškų dujų tranzitas yra lygus nuliui. Tai vienas didžiausių Maskvos pralaimėjimų“, – socialiniame tinkle teigė V. Zelenskis.
„Telegram“ paskelbtame įraše jis apkaltino Maskvą energiją pavertus ginklu ir cinišku savo partnerių energetiniu šantažavimu bei išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos padidins dujų tiekimą Europai.
Praėjusiais metais „Gazprom“, kuri 2019 m. buvo pasirašiusi tranzito sutartį su Ukrainos „Naftogaz“, dėl sumažėjusių pardavimų Europai fiksavo 6,9 mlrd. JAV dolerių nuostolį – pirmą kartą per 20 metų.
Nuostoliai patirti nepaisant Kremliaus ir „Gazprom“ pastangų padidinti eksportą į Kiniją.
Naujienų agentūros skaičiuoja, kad dėl nutraukto rusiškų dujų tranzito Ukraina per metus praras apie 800 mln. JAV dolerių, o „Gazprom“ metiniai praradimai dėl neparduotų dujų sudarys 5 mlrd. dolerių.
Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „Bruegel“ duomenimis, per Ukrainą tiektos rusiškos dujos sudarė apie 5 proc. viso ES dujų importo. Daugiausia jų pirko Austrija, Vengrija ir Slovakija.
Dabar, pasibaigus erai, dujos iš Rusijos gali pasiekti Europą vieninteliu „Turkstream“ dujotiekiu, einančiu per Turkiją į Bulgariją, Serbiją ir Vengriją.
