Lietuviai nesuklydo atsisakę nevykusio Visagino atominės elektrinės projekto – ateityje galėsime pasistatyti daug mažų modulinių reaktorių

Europos energetikos ateitis – atominės jėgainės ir atsinaujinantys ištekliai, dujas deginsime dar dešimtmetį, vėliau jas pakeis žaliasis vandenilis.

Rusijos karas Ukrainoje ne tik paskatino Europos Sąjungą (ES) mažinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro, bet ir paspartino viso žemyno energetikos sistemos transformaciją.

Atrodo, kad gamtines dujas ateityje pakeis ne tik atsinaujinančių išteklių, bet ir branduolinė energetika. Lietuva, daugiau kaip prieš dešimtmetį atsisakiusi atominės energetikos, taip pat galės pasinaudoti atsiveriančiomis naujomis galimybėmis.

Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas pastebi, kad ES šalys nėra vieningos dėl atominės energetikos ateities – vienos kategoriškai pasisako prieš, o kitos – nemato ateities be jos.

Tačiau branduolinė energetika, pasak eksperto, atgimsta abiejose Atlanto pusėse – planuojamos ir didelės, ir naujos kartos elektrinės su mažais moduliniais reaktoriais.

„ES ir toliau spartins atsinaujinančios energetikos plėtrą, bet kartu statys ir atomines elektrines, o pereinamuoju laikotarpiu neapsieis be dujinių elektrinių. Po dešimtmečio dujas tokiose elektrinėse galbūt pakeis žaliasis vandenilis – šiam galimam ateities kurui dabar skiriama daug dėmesio“, – Alfa.lt pasakojo V. Jankauskas.

Ekspertas įsitikinęs, kad lietuviai nepadarė klaidos, kai 2012 m. referendumu atsisakė Visagino atominės elektrinės statybų, nes projektas buvo labai prastas.

Kita vertus, Lietuva ateityje galėtų sėkmingai plėtoti atominę energetiką – pasistatyti mažą, gal net ne vieną reaktorių. „Atrodo, kad vyksta tikras mažų modulinių reaktorių bumas“, – teigė V. Jankauskas.

Mažėja priklausomybė nuo rusiškų dujų

„Eurostatas“ skelbia, kad ES gamtinių dujų suvartojimą nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2023 m. kovo, palyginti su atitinkamų laikotarpių pastarųjų penkerių metų vidurkiu, sumažino 17,7 proc.

Kaip žinoma, ES šalys pernai rugpjūtį, kilus krizei dėl Rusijos paskelbto energetiko karo, savanoriškai įsipareigojo sumažinti dujų vartojimą 15 proc.

Tai numatė ES priimtas „REPowerEU“ planas, kurio vienas tikslų – atsikratyti Europos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro.

„Eurostato“ duomenimis, šio tikslo nepasiekė vos kelios ES valstybės narės: Airijoje suvartojimas sumažėjo 0,2 proc., Slovakijoje – 1 proc., Ispanijoje – 10,8 proc., Lenkijoje – 12,5 proc., Slovėnijoje – 13,8 proc., Belgijoje – 14,5 proc. Vienintelėje Maltoje fiksuotas 12,7 proc. dujų suvartojimo augimas.

Labiausiai gamtinių dujų suvartojimą sumažino Suomija (55,7 proc.), Lietuva (40,5 proc.) ir Švedija (37,2 proc.).

– Kokios priežastys lėmė, kad labiausiai dujų vartojimą Europoje sumažino geografiškai arčiausiai Rusijos esančios valstybės? – Alfa.lt klausė V. Jankausko.

– Tikrai nenulėmė šių šalių artumas prie Rusijos. Lietuvoje pagrindinis dujų vartotojas Jonavos „Achema“ ilgą laiką dirbo puse savo pajėgumų – ir tai buvo pagrindinė tokio didelio dujų suvartojimo smukimo priežastis.

Suomija labai sumažino elektros gamybą dujomis kūrenamose elektrinėse (nes tapo per brangu), kartu padidino jos gamybą atominėse ir ypač vėjo elektrinėse. Švedija dujų beveik nevartoja, tai neverta nė analizuoti.

– Kodėl kitoms šalims, tarp jų Lenkijai, pasiekti užsibrėžto tikslo nepavyko? Kokia dalis šių šalių vartojamų dujų buvo iš Rusijos?

– Lenkija beveik pasiekė 15 proc. dujų suvartojimo sumažinimo tikslus. Kita vertus, Lenkijai praėję metai buvo rimtų pasikeitimų metai: nustota pirkti dujas iš Rusijos, užbaigta dujų jungtis (vamzdynas) su Norvegija, plečiamas Swinoujscie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas, labai padidėjo SGD importas.

Vidurio Europos šalys (Slovakija, Vengrija, Čekija, Austrija) neturėjo didesnių galimybių diversifikuoti savo dujų importo, taigi ir toliau dujas pirko iš Rusijos, kurios vis dar buvo tiekiamos per Ukrainą.

Didžiulės Vokietijos pastangos

– Kuri šalis, jūsų nuomone, turėjo dėti didžiausias pastangas, kad sumažintų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro? Kaip jai tai pavyko?

– Sunkiausioje padėtyje buvo atsidūrusi Vokietija, kuri daugiau nei pusę šalyje suvartojamų gamtinių dujų importuodavo iš Rusijos.

Tikrai reikėjo didelių pastangų per trumpą laiką įsirengti du SGD (suskystintųjų gamtinių dujų – red.) importo terminalus, sutarti su šias dujas eksportuojančiomis šalimis dėl tiekimo sutarčių.

Tai buvo rimtas iššūkis, nes SGD eksportuotojai pageidavo ilgalaikių sutarčių bent 20–25 metų trukmės, o ES planuose gamtinių dujų vartojimas per artimiausius 10–15 metų turėtų drastiškai sumažėti.

Galų gale Vokietijos vyriausybė skyrė net 200 mlrd. eurų išaugusių dujų kainų poveikiui gyventojams ir pramonei sušvelninti.

– Kokia dabar Vokietijos energetikos padėtis, turint omenyje, kad šioje šalyje baigėsi daugiau kaip šešis dešimtmečius trukusi branduolinės energetikos era: balandžio mėn. išjungtos paskutinės trys dar veikusios atominės jėgainės?

– Dauguma vokiečių pasisakė už tai, kad atominės elektrinės dar veiktų arba bent jau būtų laikomos rezerve, jei ateinanti žiema bus šalta ir bus problemų su elektros tiekimu. O atomines elektrines pakeičia ne tik vėjo ir saulės elektrinės, kurios negali garantuoti pastovios gamybos, o juodąja ar rudąja anglimi kūrenamos senos ir taršios elektrinės.

Deja, Vokietijos „žalieji“, kurie dabar dirba valdančiojoje koalicijoje, visada kovojo prieš atominę energetiką ir taip lengvai savo įsitikinimų neatsisako.

Branduolinės energetikos atgimimas

– Koks šiuo metu formuojasi ES energetikos paveikslas: kokią vietą joje užims atominė energetika, atsinaujinantys ištekliai ir dujomis kūrenamos jėgainės?

– ES šalys nėra vieningos dėl atominės energetikos ateities: Austrija, Danija, o dabar dar ir Vokietija yra kategoriškai prieš atominę energetiką, o Prancūzija, Vidurio Europos šalys (tarp jų ir Lenkija) nemato klimatui neutralios energetikos ateities be atominės energetikos.

Atrodo, kad atominė energetika atgimsta abiejose Atlanto pusėse, planuojama ir didelės, ir visiškai naujos kartos elektrinės su mažais moduliniais reaktoriais.

Taigi, ES ir toliau spartins atsinaujinančios energetikos plėtrą, bet kartu statys ir atomines elektrines, o pereinamuoju laikotarpiu neapsieis be dujinių elektrinių. Po dešimtmečio dujas tokiose elektrinėse galbūt pakeis žaliasis vandenilis – šiam galimam ateities kurui dabar skiriama daug dėmesio.

– Lietuva 2012 m. referendumu atsisakė Visagino atominės elektrinės projekto, nors 2005 m. Seimo rezoliucija buvo nustatyta, kad Lietuva išliks branduolinės energetikos valstybe. Referendumo rezultatus jo šalininkai vertino kaip demokratijos pergalę ir piliečių parodytą išmintį atsisakius finansinės avantiūros, o kai kurie konservatoriai – kaip tėvynės išdavystę. Kaip šis projektas atrodo iš šiandienos perspektyvos – ar nepadarėme klaidos, atsisakę atominės jėgainės? Kita vertus, galbūt nedidelę AE ateityje dar galėtume pasistatyti?

– Manau, kad tada nesuklydome atsisakydami atominės elektrinės. Lietuvai būtų buvę labai brangu ir būtų tekę ilgai mokėti už brangią elektrą – tai svarbiausia.

Antra, projektas buvo nevykęs: didelis, galingas vienas reaktorius, labai nelankstus mūsų mažoje rinkoje, t. y. negalintis dirbti tik dalimi savo galios.

Trečia, vien už reaktoriaus atsivežimą į Lietuvą būtų reikėję pakloti daugiau nei milijardą eurų, būtų tekę tvirtinti kelius, tiltus ir viadukus tiems 300 km nuo jūros.

O mažą, gal net ne vieną ateityje gal ir galėsime pasistatyti. Atrodo, kad vyksta tikras mažų modulinių reaktorių bumas. Kol kas daugiausia projektai, bet daugelis šalių planuoja juos įsirengti.

– Kaip jūs vertinate dujų vartojimą ekonominio naudingumo ir aplinkosaugos (ES žaliojo kurso) požiūriu? Ar dujos dar ilgesnį laiką išliks konkurencinga energetikos žaliava?

– Manau, kad dujos dar bent dešimtmetį išliks konkurencingos ES energetikos sektoriuje, vėliau jas pakeis vandenilis.

Rusija paspartino pertvarką

– Kaip Rusijos karas paveikė ES energetikos ilgalaikius planus, ypač siekį visiškai pereiti prie atsinaujinančios (klimatui neutralios) energetikos? Galbūt šiuos planus teks atidėti dėl galimų neigiamų ekonominių ir socialinių pasekmių?

– Rusijos karas Ukrainoje net paspartino ES ilgalaikius planus pereiti prie klimatui neutralios energetikos, nes tapo aišku, kiek kainuoja ES šalių priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro: gamtinių dujų, naftos ir netgi anglių. Jau didinami atsinaujinančios energetikos plėtros planai – Europos Parlamentas siūlo, kad ES šalyse 2030 m. 45 proc. energijos būtų pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (ankstesnis planas buvo tik 32 proc.).

– Kada, jūsų nuomone, Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis galėtų atsijungti nuo vadinamojo BRELL žiedo ir galutinai savo energetikos sistemą sujungti su Vakarais? Kodėl Latvija ir Estija nepritaria Lietuvos siekiams spartinti procesą?

– Manau, kad Baltijos šalys atsijungs nuo Rusijos elektros energetikos sistemos UPS/IPS ir prisijungs prie žemyninės Europos elektros sistemos 2025 m. Baltijos šalys turi paruoštus priemonių, būtinų sinchroniniam prisijungimui prie žemyninės Europos tinklų, planus, patvirtintus Europos Komisijos. Pagal šiuos planus visi reikalingi techniniai sprendimai turi būti įgyvendinti iki 2025 m. antros pusės.

Nemanau, kad visus šiuos projektus pavyks įgyvendinti anksčiau (juk ir Lietuva sako, kad kol kas įgyvendino tik 60 proc. planų). Taigi, yra rizika, kad, neįgyvendinus visų reikalingų sinchronizacijai projektų ir atsijungus nuo BRELL žiedo, atsiranda sistemos sutrikimų galimybė.

Jei Latvija ir Estija laiko, kad svarbiau yra techniniai, o ne politiniai klausimai, sinchronizacijos spartinimui nepritars.

Aišku, jei sulauktume vienašališkų Rusijos veiksmų – ji atjungtų visas jungtis – tektų jungtis prie žemyninės Europos tinklų net nespėjus įgyvendinti visų darbų.

– Ačiū už pokalbį.