Verslas | Energetika | 7 min.

Mokslininkas ir politikas A. Žukauskas turi labai blogą žinią – geopolitiniai lūžiai astronomiškai išaugins atsinaujinančios energetikos kainą

Arvydas Jockus
2023 m. sausio 11 d. 07:04
Artūras Žukauskas: visas svarbiausias technologijas teks gaminti civilizuotose demokratinėse šalyse ir atitinkamai pasikeis visi mūsų įkainiai. | BNS foto
Susiję straipsniai

Ateityje Lietuvoje energijos vartojimas išaugs tris kartus, Europoje bus uždrausta deginti biokurą, o atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) kaina nepaprastai išaugs, prognozuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas.

Pasak jo, pati blogiausia žinia energijos gamintojams ir vartotojams yra susijusi su pasikeitusia geopolitine situacija.

Mat Vakarų visuomenė, politikai, verslas ir visi, turintys bent kiek svarbesnę įtaką sprendimų priėmimui, jau suprato, kad negrįžtamai baigėsi laikai, kai iš Kinijos importavome kritiškai svarbius, bet pigius technologinius dalykus.

„Šiandien vyksta labai stambūs geopolitiniai lūžiai. Yra aiškiai suvokta, kad ligšiolinės viltys, kad technologijų perkėlimas ir jų vystymas bei žmonių gerovės augimas autoritarinėse šalyse lems autoritarinių režimų nykimą, absoliučiai nepasiteisino“, – antradienį Seime surengtoje diskusijoje „Saulės energetika. (Ne?)prarandamos krizės suteikiamos galimybės pakeisti Lietuvos energetiką“ sakė Laisvės frakcijos narys A. Žukauskas.

Jau statomi gigafabrikai tiek Amerikoje, tiek Europoje, kad atimtų iš Kinijos puslaidininkių technologiją.

Pasak A. Žukausko, į pasikeitusią geopolitinę realybę dabar labiausiai reaguoja puslaidininkių pramonė. „Jau statomi gigafabrikai tiek Amerikoje, tiek Europoje, kad atimtų iš Kinijos puslaidininkių technologiją. Į Kiniją nebebus perduodamos naujos technologijos. Tas pats lies visas kitas kritines technologijas, tarp kurių tikrai bus ir energetika“, – įsitikinęs A. Žukauskas.

Dabar didžioji dauguma saulės elementų yra gaminama Kinijoje, kur deginant pigų iškastinį kurą ir naudojant palyginti pigią darbo jėgą gaminami pigūs produktai, pavyzdžiui, silicis, kuris yra daugiau kaip 98 proc. visų rinkos saulės elementų gamybos pagrindinė puslaidininkių medžiaga.

Dabar didžioji dauguma saulės elementų yra gaminama Kinijoje, kur deginant pigų iškastinį kurą ir naudojant palyginti pigią darbo jėgą gaminami pigūs produktai. | BNS foto

Šiuo metu rinkoje funkcionuoja įvairių tipų saulės elementai. Daugiau nei pusę rinkos užima monokristalinio silicio elementai. Kita dalis tenka amorfiniam siliciui ir silicio juostoms.

„Šitų pigių kainų saulės energetikos sektoriuje, ypač įrangos kainų, tikrai nebebus“, – tikino A. Žukauskas.

Pasak jo, tai yra labai bloga žinia, kuri keis viską, nes visus dabartinius skaičiavimus teks pritaikyti prie naujų gerokai didesnių kainų. „Visas svarbiausias technologijas teks gaminti civilizuotose demokratinėse šalyse ir atitinkamai pasikeis visi mūsų įkainiai“, – teigė jis.

Pagal išsilavinimą fizikas A. Žukauskas yra JAV įsikūrusio Elektros ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE) vyresnysis narys ir seka naujausias tendencijas technologijų pasaulyje.

IEEE yra didžiausia pasaulyje techninė profesinė organizacija, kurios biuras yra Niujorke, operacijų centras veikia Piscataway mieste, Naujajame Džersyje, JAV. IEEE misija yra tobulinti technologijas žmonijos labui.

Energijos poreikis išaugs 3 kartus

„Gera žinia ta, kad mums elektros energijos reikės maždaug tris kartus daugiau, jeigu bandysime susidoroti su anglies pėdsaku“, – sakė A. Žukauskas.

Atsinaujinančios energijos poreikis išaugs ir dėl to, kad iškastinio kuro bus atsisakoma transportui ir šilumos ūkyje, keisis karšto vandens ir šildymo technologijos, nes esą tėra tik laiko klausimas, kada biokuras irgi bus kokiomis nors europinėmis direktyvomis uždraustas.

„Nes biomasė yra vienas svarbiausių anglies kaupimo elementų. Deginti biokurą šiandien atrodo patrauklu, bet gali būti, kad teks jo atsisakyti“, – sakė A. Žukauskas.

Deginti biokurą šiandien atrodo patrauklu, bet gali būti, kad teks jo atsisakyti.

Mokslininkas skaičiuoja, kad, trigubai išaugus elektros energijos poreikiui, Lietuvoje reikės apie 5 gigavatų (GW) vidutinės galios pagal šios dienos gyventojų skaičių ir technologijas.

Kaina išaugs „astronomiškai“

Kartu A. Žukauskas siūlė matyti platesnį visų energetikos ūkio sektoriaus dalyvių spektrą.

„Atsinaujinančioje energetikoje be saulės ir vėjo – šiuo metu veikiančių technologijų – kol kas nelabai yra apie ką šnekėti. Atsinaujinančios energijos bendras suvartojimas iki 70 proc. dar klostysis palyginti neblogai. Bet toliau energijos kaina labai augs dėl kaupimo priemonių brangumo. Šiandien nieko pigiau negu 100 eurų už kilovatą kaupiamos energijos nėra. Visos baterijos, hidroakumuliacija – tai yra 100 eurų už 1 kilovatą“, – pabrėžė A. Žukauskas.

Jis paaiškino, kad, kai kaupimas yra trumpas, iki kelių valandų, galima išsiversti su nedideliais kaupimo įrenginiais. Bet jeigu prieisime iki sezoninio energijos kaupimo, kai reikės energiją kaupti šildymui, nieko nedarant ir tikintis vien AEI, kaina išaugs astronomiškai, nes tai yra 100 eurų už kilovatą.

Jeigu prieisime iki sezoninio kaupimo, kai reikės energiją kaupti šildymui, nieko nedarant ir tikintis vien atsinaujinančios energijos, kaina išaugs astronomiškai.

„Energijos kaina priklauso nuo to, kiek laiko mes energiją kaupiame. Jei kaupiame vieną, dvi valandas per mėnesį, yra viena. Bet kai mums reikės per metus kaupti dviem mėnesiams, tai jau kaina bus visai kitokia“, – pabrėžė A. Žukauskas.

Esą dėl to mokslininkai ir sako, kad 70 proc. AEI yra protinga riba, o likusią dalį tektų dengti arba importuojama pigia ir švaria elektros energija, pavyzdžiui, hidroelektrinių, arba patiems statytis naujos technologijos branduolines jėgaines.

„Taigi, reikia orientuotis į 70 proc., arba 3,5 gigavatų vidutinės galios elektros energijos, kurią generuos atsinaujinanti energetika su vandeniliu ir visomis kitomis kaupimo priemonėmis“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Pagrindinis faktorius yra kaupimo pajėgumai. Būtent jie, o ne generacija nulems elektros energijos kainą.

Jis siūlė politikams ir mokslininkams labai gerai suskaičiuoti saulės ir vėjo elektrinių gaminamos elektros energijos Lietuvoje santykį, jį optimizuojant tam, kad kaupimo pajėgumų reikėtų kuo mažiau. „Pagrindinis faktorius yra kaupimo pajėgumai. Būtent jie, o ne generacija nulems elektros energijos kainą“, – prognozavo A. Žukauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad „saulėtose“ valstybėse, pavyzdžiui, Izraelyje, numatoma, kad galima išsiversti vien su saulės elektrinių gaminama elektros energija, o kuo toliau į šiaurę, tuo didesnė AEI dalis tenka vėjo energijai.

Įrengiama kaupimo sistema

Lietuvoje šiuo metu yra vykdoma keturių 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupiklių statyba.

Kaupiklius Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse įrengs ir po to aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.

Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorės „Energy cells“ energijos kaupimo įrenginių sistema yra ypač svarbi iki sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais – baterijų parkais užsitikrinsime nenutrūkstamą elektros tiekimą šalyje.

Po sinchronizacijos baterijų parkai galės kaupti saulės ar vėjo pagaminamą energiją ir atiduoti ją vartojimo piko valandomis.

Po sinchronizacijos baterijų parkai galės kaupti saulės ar vėjo pagaminamą energiją ir atiduoti ją piko valandomis.

Momentinį energijos rezervą Lietuvai užtikrinsiančią kaupimo įrenginių sistemą sudarys 312 baterijų kubų – po 78 Vilniuje, Šiauliuose, Alytaus ir Utenos rajonuose įrengiamuose baterijų parkuose.

„Energy cells“ į Lietuvos energetikos tinklą integruojamos energijos kaupimo įrenginių sistemos talpa sieks 200 megavatvalandžių (MWh).

JAV ir Vokietijos bendrovių „Fluence“ ir „Siemens Energy“ konsorciumo pagamintų ličio jonų technologijos baterijų parkai veiks kaip bendra sistema, kuri bus viena didžiausių ir viena pirmųjų Europoje. Energijos kaupiklių sistema elektrą į tinklą galės atiduoti per 1 sekundę.

Energijos kaupimo įrenginių sistemai įrengti bendrovei „Energy cells“ pernai buvo skirtas 87,6 mln. eurų finansavimas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ pagal planą „Naujos kartos Lietuva“.

Visa momentinį elektros energijos rezervą ir galimybę savarankiškai dirbti izoliuotu režimu Lietuvai turinčio užtikrinti projekto vertė sieks 109 mln. eurų.

Energijos kaupimo įrenginių sistemos operatore paskirtos bendrovės „Energy cells“ 100 proc. akcijų priklauso energijos perdavimo ir mainų įmonių grupei „EPSO-G“.

„EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos ministerija.

ALFA.TV REKOMENDUOJA
Straipsnio komentarai (3)
 .

Seimas apsisprendė dėl elektros balansavimo pajėgumų po sinchronizacijos: stabilumą užtikrins „Energy cells“ kaupikliai
Lietuva | 2 min.
Nuo sausio įsigalioja nauji pasinaudojimo tinklais tarifai: ar skubėti keisti planą?
Energetika | 4 min.
Vokietijoje pasiteisinusios balkoninės saulės elektrinės populiarėja ir Lietuvoje: ar sulauksime proveržio?
Energetika | 6 min.
Žalioji energija Europoje ir Lietuvoje tapo dominuojančia – pokyčius paskatino smarkiai apsiskaičiavusi Rusija
Energetika | 7 min.
Ukmergėje atidarytas saulės elektrinių parkas
Energetika | 2 min.
Nyki prezidento rinkimų kampanija, Lenkija ir branduolinis ginklas bei kitos dienos naujienos
Lietuva | 3 min.
Trijų jūrų iniciatyvos šalys Vilniuje, J. Bideno raginimai JAV Atstovų Rūmams ir kitos dienos naujienos
Lietuva | 3 min.
„Ignitis gamybos“ generalinės direktorės atranką laimėjo buvusi Lietuvos pašto vadovė A. Sungailienė
Verslo naujienos | 2 min.
Europoje naudotos vėjo jėgainės sparnus suka Lietuvoje: jos krenta ir dūžta, tampame sąvartynu
Energetika | 8 min.
S. Skvernelis neigiamai vertina per dieną išsidalintą APVA paramą: žmonės nežino, ar kada gaus paramą saulės elektrinėms
Lietuva | 3 min.
APVA: 12 mln. eurų saulės elektrinėms išdalyta per pusantros valandos
Energetika | 3 min.
Planuojantiems įsirengti saulės elektrines – galbūt paskutinė gera proga
Energetika | 4 min.
Lietuva importuoja didžiąją dalį suvartojamos elektros, bet nuosava gamyba pamažu auga
Energetika | 4 min.
LEA: Lietuvos vėjo elektrinės pagamino rekordinį kiekį elektros energijos
Lietuva | 4 min.
Derlingas žemes saugos nuo elektrinių
Žemės ūkis | 5 min.
Pusantro šimto Vilniaus savivaldybės įstaigų turės savo saulės elektrines
Vilnius | 3 min.
Kuršių nerijoje bus leidžiama statyti saulės elektrines, tačiau atsiras naujų draudimų
Lietuva | 4 min.
Už paskolas saulės elektrines įsirengę gyventojai nesulaukia valstybės kompensacijų – darbu užversta APVA nenurodo net tikėtinų projektų vertinimo terminų
Energetika | 7 min.
Daugiabučių balkonai – neišnaudotos galimybės atsinaujinančios energetikos gamybai
Namas ir aš | 4 min.
„EPSO-G“ valdybos pirmininku išrinktas R. Vyšniauskas
Energetika | 2 min.