Aktualijos | Politika | 9 min.

„Politinė psichozė“ dėl R. Pakso baigėsi, bet ar tai padės jam sugrįžti į politiką?

Evelina Laučiūtė
2021 m. birželio 6 d. 16:00
Rolandas Paksas rinkimų prezidento kampanijos metu. | Fotobankas
Susiję straipsniai

Lietuva jau dešimt metų nevykdo Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo Rolando Pakso byloje. Kokie interesai veikia ir kas neleidžia priimti sprendimo, kad asmuo po apkaltos galėtų vėl kandidatuoti į pareigas? 

Apie tai, kas artimiausiu metu keisis, Rimvydas Paleckis laidoje „Alfa taškas“ kalbėjosi su Raimundu Lopata, Seimo ateities komiteto pirmininku, Liberalų sąjūdžio nariu, bei Agne Širinskiene, Seimo LVŽS nare, šešėline teisingumo ministre.

– Ar šiandien jau galima pasakyti, kad jeigu 2024 metais R. Paksas panorės kandidatuoti prezidento arba Seimo rinkimuose, jis tai galės padaryti?

R. Lopata: Kol kas, man atrodo, galime taip pasakyti, bet procesas yra procesas. Šiaip, visos politinės jėgos, visos frakcijos, net pati mažiausia mišrioji, kurioje dabar yra tik trys nariai, pritarė tokiai formuluotei, kurią Ateities komitetui pasiūlė konstitucinės teisės profesionalai. Dabar registruojami visi atitinkami dokumentai tam, kad galėtume pateikti dar šios sesijos metu, šį mėnesį. Manau, kad procesas tikrai turėtų prasidėti sėkmingai.

Geriausiu atveju, jeigu viskas seksis sklandžiai, išlaikant visas procedūras, tai kitų metų pavasarį.

– Agne, ar jūs taip pat užtikrintai galėtumėte pasakyti, kad R. Paksas pagaliau galės kandidatuoti?

A. Širinskienė: Aš labai tikiuosi, kad tas konsensusas yra. Žinoma, visokių nenumatytų dalykų įvyksta. Frakcijos turi labai didelę atsakomybę užtikrinti, kad turint konsensusą tiesiog visi laiku būti toje vietoje, kurioje ir privalo būti. Balsavimo procedūra yra pakankamai klampi ir sudėtinga žinant, kad priėmimo stadijoje yra balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, bei kad virš 90 Seimo narių turi būti pasisakantys už Konstitucijos pataisas.

Aš tikrai labai tikiuosi, kad nepasitaikys nenumatytų dalykų. Tik galiu pasidžiaugti, kad pagaliau pavyko pasiekti konsensusą, nes mes ir Europos Tarybos ministrų kabinete, ir kitose tarptautinėse institucijose sulaukdavome pakankamai daug pastabų. Dėl šios priežasties tikrai buvo labai sudėtinga kartais ir tarptautinėje plotmėje.

– Kai yra politinė valia, sprendimus galima priimti labai greitai. Kaip jūs jaučiate, ar yra politinė valia greitai priimti tą sprendimą, nes jau dešimt metų jis nepriimamas?

R. Lopata: Yra tam tikros procedūros, kurios laiko tėkmėje išilgsta, visgi tai yra ne paprasta, o Konstitucijos pataisa. Kalbant apie apsisprendimą, drįsčiau sakyti, kad viskas pagal procedūras turėtų būti tvarkoje, maksimaliai greitai, tiek, kiek mums leidžia Konstitucija. Kitos savaitės pradžioje galutinai sutarsime dėl metų. Dabar Konstitucijos pataisoje fiksuojama ne mažiau kaip dešimt metų. 

Raimundas Lopata (Pauliaus Peleckio nuotr.). | Paulius Peleckis / Fotobankas

– Jeigu viskas vyks sklandžiai, tai kitų metų pavasaris turbūt yra artimiausias ar realiausias terminas, kada pataisa bus priimta. Kaip jūs matote datą, kada ji pradės galioti?

R. Lopata: Jūs teisus. Geriausiu atveju, jeigu viskas seksis sklandžiai, išlaikant visas procedūras, tai kitų metų pavasarį.

– Kokia buvo pagrindinė priežastis to, kad dešimt metų šitas sprendimas nebuvo įgyvendinamas?

A. Širinskienė: Priežasčių daug buvo. Sunku būtų sakyti, kas vyko kituose Seimuose, bet turiu pagrindo įtarti, kad pačioje pradžioje, iš karto po EŽTT sprendimo, galbūt buvo didelis nenoras grąžinti Pakso į politinę areną. Praėjusią kadenciją mes užkliuvome už politinių partijų užsispyrimo ir skirtingo pataisų matymo, nes buvo dalis politinių jėgų, kurios norėjo teises atstatyti siaura apimtimi, t. y. leisti kandidatuoti į Seimo narius, bet uždrausti kandidatuoti į kitas pareigas, kur yra reikalinga priesaika.

Pavadinčiau politine psichologine. Kodėl mes turime taisyti Konstituciją dėl vieno žmogaus – toks buvo pagrindinis motyvas. 

Būtų buvęs paradoksas, kad žmogus, kuris tampa Seimo nariu, negali tapti ministru, nes ten yra reikalinga priesaika. Taigi tos pataisos Seime nesulaukė palaikymo ir aš dabar džiaugiuosi, kad buvo nemažas atsitraukimas ir kompromisas nuo tos keistos siauros formuluotės, kad gali būti Seimo nariu ir negali būti ministru. Kaip buvusi komiteto pirmininkė galiu pasidžiaugti, kad viskas vyksta labai sklandžiai, nes tikrai tekdavo raudonuoti, sutikus kolegas iš užsienio.

– Raimundai, jūsų manymu, kokia buvo pagrindinė priežastis, kad dešimt metų nebuvo priimamas sprendimas?

R. Lopata: Pavadinčiau politine psichologine. Kodėl mes turime taisyti Konstituciją dėl vieno žmogaus – toks buvo pagrindinis motyvas. Aišku, jis buvo apipintas įvairioms interpretacijoms, tam tikra prasme ir tinkančiomis tuometinei realybei, tinkančiomis nubausti priesaiką sulaužiusį prezidentą tokiu būdu, kad jis negrįžtų į politinę areną.

– Kiek čia galėjo veikti politinė konkurencija ir konkurento baimė?

R. Lopata: Politikoje veikia visi veiksniai, tame tarpe ir jūsų minimas.

– Panašu, kad R. Paksas neatsisako politinių ambicijų. Matėme jo skrydį virš Šeimų gynimo maršo, taip pat teko su juo kalbėtis neformaliai. Nepajutau, kad jis visiškai būtų nusisukęs nuo politikos. Turbūt reikėtų prognozuoti jo grįžimą?

R. Lopata: Neatmestina tokia galimybe. Problema buvo tame, kad mes personalizavome Konstitucijos pataisą, skyrėme vienam žmogui. Jeigu pasižiūrėsite pataisos tekstą, jis liečia pilną spektrą tų, kurių pareigos susijusios su priesaika. Viena vertus, galime spėlioti apie būsimus vieno ar kito politiko veiksmus, bet čia yra bendras kontekstas. Jis rimtesnis ta prasme, kad mes, atsižvelgdami į EŽTT sprendimą, daug garsiai ir teisingai kalbėdami apie žmogaus teisių pažeidimus kad ir kaimyninėse valstybėse, Rytuose, savo darže iki galo nesusitvarkome. Aš čia žiūrėčiau truputį plačiau, kaip į žmogaus orumą, žmogus teises saugančią pataisą.

Kitaip tariant, Lietuvos vardas būtų išnaudojamas mums neigiamame kontekste ir toje srityje, kurioje mes manome, kad esame vieni iš lyderių, t. y. žmogaus teisių apsaugos.

– Kokios Lietuvos lauktų sankcijos, jeigu ir toliau nebūtų vykdomas šis teismo sprendimas? Kiek tų sankcijų nenoras lėmė šios valdžios norą pagaliau sutvarkyti šitą klausimą?

R. Lopata: Nėra ko slėpti, turbūt visas mūsų politinis laukas supranta, kad sankcijos buvo vienas iš stimulų galų gale sutvarkyti šį klausimą. Kalbant apie sankcijas, jos jokiu būdu nebūtų finansinės. Jos būtų politinės ar geopolitinės. Kitaip tariant, Lietuvos vardas būtų išnaudojamas mums neigiamame kontekste ir toje srityje, kurioje mes manome, kad esame vieni iš lyderių, t. y. žmogaus teisių apsaugos.

– Kažkas panašaus, kaip dabar kritikuojama Lenkija ir Vengrija?

R. Lopata: Taip, kažkas tokio.

– Kiek R. Paksas yra rimtas konkurentas dabartinėje politikoje ir jos žaidėjams?

A. Širinskienė: Sunku vertinti jo potencialą. Aš bijau, kad jo nėra didelio. Apkaltą teisininkai kartais vadina politikų mirties bausme. Apkalta tikrai palieka labai didelę žymę, ji išviešina politiko juodąsias gyvenimo puses ir ji neįvyksta šiaip sau. Politikas po apkaltos prisikelti gali labai sunkiai, panašiai kaip ir žmogus, kuriam įvykdyta mirties bausmė, tiesiogine prasme.

Apkalta tikrai palieka labai didelę žymę, ji išviešina politiko juodąsias gyvenimo puses ir ji neįvyksta šiaip sau. Politikas po apkaltos prisikelti gali labai sunkiai.

Bijau, kad jo politinės perspektyvos tikrai nėra didelės. Matyt, tame ir yra žmogaus teisių grožis. Žmogaus teisės reikalauja žmogui suteikti kitą šansą, tai yra normalu. Apribojimai tikrai turi būti proporcingi, bet kartu teisėjais lieka visi rinkėjai, kurie tokius rezonansinius įvykius, kurie sukrečia visuomenę ir atskleidžia labai tamsią politiko pusę, atsimena ir 10-15 metų. Visąlaik norisi, kad tokių situacijų nebūtų, bet, matyt, jos tampa pamoka ir patiems politikams, ir kitiems kolegoms, kurie tuos politikus stebi.

– Kažkuria prasme R. Paksui paskelbėte politinę mirtį. Raimundai, Europos Tarybos ministrų komiteto Lietuvai pritaikyta sustiprintos priežiūros procedūra, ką tai reiškia? 

R. Lopata: Labai atidžiai stebima. Vien tai, kad tokia rekomendacija buvo priimta Ateities komitete, vien tai, kad visos frakcijos pritaria aptariamai formuluotei, jau vien to pakako mūsų Vyriausybės atstovui prie EŽTT įrodyti, kad procesas pajudėjo ir kad būtų galima kalbėti apie tos priežiūros mechanizmo nuėmimą. Taigi vien mūsų politinis apsisprendimas buvo labai svarbus galų gale dėti tašką šitoje byloje. Tai jau dabar duoda vaisių.

– Agne, jums pastaruosius ketvertą metų kas pusmetį teko atsakinėti Europos Tarybai ir aiškinti, kodėl tas sprendimas neįgyvendinamas. Kokie buvo teikiami paaiškinimai?

A. Širinskienė: Tiesiog buvo pasakojama reali situacija, kad yra dedamos pastangos, bet politinio susitarimo nėra. Pavykdavo įrodyti, kad pastangos dedamos, nes buvo ir komitetų posėdžiai, ir Konstitucijos komisija, ir įvairūs pasitarimai, bet mandatas yra laisvas. Europos Taryba ir visi kiti puikiai supranta, kad jeigu nėra sąmoningumo arba kompromisinio varianto, tai nėra ir rezultato.

Praktiškai vos ne kiekvieną pusmetį balansuodavome ant ribos: ar Europos Tarybos ministrų komisija priims ar nepriims rezoliuciją, ar įvyks kažkas, ar neįvyks. Taigi šiuo atveju tikrai norėtųsi, kad nuo Lietuvos būtų nuimta stebėjimo procedūra, kad baigtųsi tie pasiaiškinimai ir tiesiog būtų įgyvendintas sprendimas, o istorija – pamiršta.

Agnė Širinskienė. | Edvard Blaževič Alfa.lt

Vadiname ją Pakso pataisa, nes turime tik vieną tokią ar kelias, nes ponia Venckienė yra dar kitas variantas, bet teisės normos yra universalios. Niekada nesi apsaugotas nuo tokių situacijų ir, kas žino, galbūt ateityje tą normą taip pat reikės taikyti. Taigi teisės sistema turi būti tvarkinga.

– Raimundai, už ką asmeniškai balsuotumėte – 10 ar 15 metų?

R. Lopata: Aš manau, kad mažiausiai abejonių kelia ta formuluotė, kad „praėjo ne mažiau kaip 10 metų“. Man atrodo, tai irgi toks politinis psichologinis dalykas. Manau, politinio gyvenimo logika tuos 12-15 metų savaip išspręs, kitaip tariant, žiūrint kada eventualiai bus priesaikos pažeidimas, kieno, kada ir t. t.. Man atrodo, ta formuluotė „Ne mažiau kaip 10 metų“ yra pakankamai tvirta, lanksti ir teisiniu, ir politiniu požiūriu.

– Ar tai reiškia, kad gali būti ir 20 metų?

R. Lopata: Abejoju. Man atrodo, konkretus metų skaičius šiuo atveju nėra tiek svarbu. Mums dabar, paleidžiant procedūrą, svarbiausia sutarti dėl galutinės formuluotės, pavyzdžiui, dėl ne mažiau kaip 10 metų. Tų eventualių diskusijų dėl 12-15 metų šiuo metu galime net nebetęsti, o atėjus tam tikram metui atgaivinti arba neatgaivinti.

– Agne, už kokį skaičių jus pasisakote?

A. Širinskienė: Mūsų frakcija dėl to diskutavo ir mes manome, kad dešimt metų yra pakankamai proporcingas apribojimas. Tai yra dvi su kažkiek dar Seimo kadencijų. Realiai beveik trys kadencijos.

ALFA.TV REKOMENDUOJA
Straipsnio komentarai (1)
 .

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas E. Masiulis pateikė skundą EŽTT
Teismai | 2 min.
Pirmoji Pietų Korėjos lyderio apkaltos proceso diena baigėsi po kelių minučių
Pasaulis | 2 min.
Nušalintam Pietų Korėjos prezidentui padidintas atlyginimas
Pasaulis | 2 min.
Pietų Korėjos parlamentas pritarė laikinojo prezidento apkaltai
Pasaulis | 2 min.
Pietų Korėjoje – balsavimas dėl laikinojo prezidento apkaltos
Pasaulis | 2 min.
Pietų Korėjos prezidentas nepasirodė prieš korupcijos prievaizdą
Pasaulis | 2 min.
Konstitucinis Teismas skelbs nutarimą byloje dėl draudimo skatinti LGBTIQ šeimos sampratą
Teismai | 2 min.
Pietų Korėjos įstatymų leidėjai paskelbė apkaltą prezidentui
Pasaulis | 2 min.
Pietų Korėjoje numatomos masinės demonstracijos, palaikančios prezidento nušalinimą
Pasaulis | 2 min.
Pietų Korėjos parlamentas antrą kartą balsuos dėl prezidento apkaltos
Pasaulis | 2 min.
A. Širinskienė kritikuoja P. Poderskio kandidatūrą: nelabai jaučiu, kad jis yra mūsų ministras
Politika | 2 min.
A. Širinskienė apie į ministrus siūlomo P. Poderskio pavardę tikina sužinojusi iš žiniasklaidos: gerokai nustebino
Politika | 2 min.
Pietų Korėjos opozicija planuoja naują apkaltą prezidentui
Pasaulis | 2 min.
Balsavimas dėl P. Korėjos prezidento apkaltos nepavyko
Pasaulis | 2 min.
Pietų Korėjos prezidentas, tikėtina, atlaikys balsavimą dėl apkaltos
Pasaulis | 2 min.
Pietų Korėjos valdančioji partija: pavojingas prezidentas turi pasitraukti
Pasaulis | 2 min.
Pietų Korėjos opozicija pateikė parlamentui įstatymo projektą dėl prezidento apkaltos
Pasaulis | 2 min.
S. Skvernelis svarsto tobulinti apkaltos procedūrą: KT pripažinus, kad parlamentaras sulaužė priesaiką, balsuoti Seime nebereiktų
Politika | 2 min.
I. Vėgėlė ir A. Širinskienė keičia komitetus: taps Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariais
Politika | 2 min.
A. Širinskienė: „Nemuno aušra“ jau turi kandidatus į žemės ūkio ir aplinkos ministrus, pavardės tinka ir G. Paluckui
Politika | 2 min.