Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Aidas Gedvilas teigia iš „Ignitis grupės“ atstovų neišgirdęs aiškių atsakymų, kodėl atidedama vėjo parko Baltijos jūroje veiklos pradžia.
Seimo narys teigė iki šiol neišgirdęs įtikinamų atsakymų, kodėl vėluos vėjo parko Baltijos jūroje projektas, ar jis iš viso bus įgyvendinamas, kai rizikų daugėja, o ekonominis pagrindimas nebeatrodo tvirtas.
„Atvirai pasakius, tokių įtarimų (kad parko projektas strigs ar sustos – red.) turėjau jau seniau. Penktadienį Seime turėjome konferenciją, kurioje dalyvavo ir „Ignitis grupės“ įmonės, įgyvendinančios vėjo parko projektą, atstovas. Uždaviau jam klausimą, dėl kokių motyvų jie nukėlė šito parko įgyvendinimą. Deja, išsamaus ir aiškaus atsakymo gauti nepavyko“, – Alfa.lt sakė komisijos pirmininkas A. Gedvilas.
Kovo 14 d. Seime vyko Energetikos ir darnios plėtros komisijos konferencija „Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra, iššūkiai ir galimybės Lietuvoje“. Joje ypatingas dėmesys skirtas jūrinio vėjo parkų reglamentavimo pokyčiams. Pranešimus jame skaitė Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje įgyvendinančios „Ignitis grupės“ įmonės „Ignitis Renewables“, „Litgrid“, asociacijų atstovai, mokslininkai.
Pasak A. Gedvilo, įmonės „Ignitis“ atstovas, konferencijoje atsakydamas į jo klausimą, minėjo, neva stringa vandenilio gamybos projektai, dar kažką. „Labai neaiškiai ir nesileisdamas į detales jis neatsakė į klausimą, ir tiek, – apgailestavo Seimo narys. – Manyčiau, kad tada, kai buvo sukurtos sąlygos antram vėjo jėgainių parkui Baltijos jūroje su valstybės parama, tai aiškiai indikavo, kad pirmo vėjo parko mes, ko gero, greitai nesulauksime. Dabar šie įtarimai tvirtinasi. Ir apskritai turbūt bendra padėtis elektros rinkoje prisideda prie šių pokyčių.“
Pranešė apie finansavimo sunkumus
„Ignitis grupė“ neseniai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio, projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinio vėjo parką. Bendrovė aiškino, kad visa šiame parke pagaminta elektros energija būtų eksportuojama komerciniams klientams. Bet, kol nėra nutiestas kabelis į Vokietiją, nėra galimybių sudaryti išankstinių pirkimo–pardavimo sutarčių. Esą dėl to bankai atsisako finansuoti projektą, o grupė galutinį investicinį sprendimą priimsianti 2027 m.
„Ignitis grupė“ paaiškino, kad 2030 m. numatyta komercinė parko veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų, taigi parkas geriausiu atveju veiklą pradėtų apie 2035-uosius.
Tačiau Lietuvoje atvirai svarstoma, kad pirmas vėjo parko Baltijos jūroje projektas gali likti neįgyvendintas. Ypač po to, kai bus pakeistos antrojo vėjo parko, kuris būtų statomas su valstybės parama, aukciono sąlygos. Grupė anksčiau teigė dalyvausianti šiame konkurse, o vėliau pareiškė, kad sprendimą priims, kai bus aiškios naujos konkurso sąlygos.
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 m. laimėjo kartu su partnere kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.
Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas, partijos „Nemuno aušra“ narys A. Gedvilas teigė manantis, kad valstybės parama vėjo parko Baltijos jūroje sėkmingai veiklai nėra būtina sąlyga. „Bet panašu, kad verslas šiandien orientuojasi į tokius projektus, kurie gauna valstybės paramą“, – sakė politikas.
Alfa.lt primena, kad pagal konservatoriaus Dainiaus Kreivio vadovaujamos Energetikos ministerijos 2024 m. lapkričio mėn. paskelbtas antrojo konkurso sąlygas vystytojui turėjo būti primokama iki 125 eurų už pagamintą megavatvalandę (MWh). Toks mokėjimas tęstųsi 15 metų ir elektros vartotojams tai kasmet kainuotų nuo 100 iki 200 mln. eurų.
Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos prognozuotą blogiausią scenarijų vartotojai vystytojui (priklausomai nuo pagaminto kiekio) per viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) būtų sumokėję apie 3,47 mlrd. eurų.
Premjeras Gintautas Paluckas tikino, kad atnaujintos sąlygos leis sutaupyti bent 2 mlrd. eurų lėšų bei ragino palyginti turimus skaičius. „Pakeitimai, kurie yra siūlomi, pirmiausia nepriešina sausumos ir jūros vėjo, nes tai irgi yra svarbu – negali jūros vėjas stabdyti sausumos vėjo projektų vystymo. Ir antras dalykas – leidžia tikėtis, kad bus per VIAP sutaupyta beveik 2 mlrd. paramos lėšų“, – pabrėžė G. Paluckas.
Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus. VERT teigia, kad antrasis parkas turėtų pradėti veikti 2034 m. pradžioje.
Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas A. Gedvilas pritarė premjero G. Palucko pirmadienį viešai išsakytai pozicijai, kad Lietuvai užtenka vieno vėjo parko Baltijos jūroje, o papildomas vienas parkas būtų našta energetinei sistemai, kol nėra eksporto rinkų ir galimybių eksportuoti vėjo energiją dar nenutiestu kabeliu į Vokietiją.
„Jeigu parko veiklai reikalingas valstybės prisidėjimas, tai yra priemoka, užtenka vieno parko. Jeigu antro parko atsiradimas tokių sąlygų nereikalautų, veiktų natūraliai ekonomikos konkurencijos sąlygomis, tai, manyčiau, kuo daugiau, tuo geriau“, – teigė A. Gedvilas.
Premjeras: vieno parko per akis
Premjeras G. Paluckas sako, kad neturint pakankamai eksporto rinkų Lietuvai užtektų ir vieno vėjo parko Baltijos jūroje, o dėl vėluosiančio pirmojo projekto atsakomybę turės prisiimti jį kartu su partneriais vystanti valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“.
„Galiu pasakyti atsakingai – dviejų vėjo parkų Lietuvai nereikia. Pagal suplanuotus vystymo pajėgumus žemėje ir jūroje mes savo poreikius ne tai kad pasiekiame ir patenkiname, bet ir viršijame jau 2028 m. Tai dar papildomas vienas parkas yra našta energetinei sistemai, kol nėra eksporto rinkų“, – pirmadienį paskelbtame interviu BNS sakė G. Paluckas.
„Tad mums reikia realiai vieno parko, bet sąžiningomis sąlygomis, tvarkingomis ir kad to parko paramos schema nekristų ant elektros energijos vartotojų pečių“, – sakė premjeras.
G. Paluckas teigė, kad „Ignitis grupės“ žinia apie galimą jos vystomo pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko jūroje vėlavimą jį suerzino.
„Užuot mūsų valstybės valdoma įmonė „Ignitis“ prisiimtų atsakomybę ar pasakytų „žiūrėkite, prisiėmėme riziką, bet ta rizika nepasiteisino, išleidom 50 mln. eurų ir dabar negalime pastatyti to vėjo parko, kurį įsipareigojome pastatyti, ir atidedam tai neapibrėžtam laikotarpiui, penkeriems metams“... Na, jeigu bent jau būtų viešas, atsiprašau, aš suprasčiau, bet dabar tiesiog yra pranešimas rinkai, kad „kažkada jį galbūt statysime, galbūt ne, galbūt dalyvausime antrajame konkurse, galbūt ne“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Aš atsiprašymo dabar tikrai jau nebesitikiu, nes tam tikrai buvo laiko. Aš manau, kad tuos sprendimus, kas yra už ką atsakingas, priims valdymo organai nustatyta tvarka. Yra valdyba, yra akcininkų susirinkimas, tuos klausimus turi išspręsti“, – teigė premjeras.
„Jeigu jau kažkas įsivaizduoja, kad „Ignitis“ turėjo laimėti ir vieną, ir kitą konkursą, tai tada jau yra manipuliacijos, švelniai tariant, ir netgi sakyčiau, tam tikra prasme sukčiavimas mėginant pritempti ir susiorganizuoti konkurso sąlygas taip, kad laimėtų vienas pasiūlymo teikėjas. Taip net negalima samprotauti. Čia ne verslo logika, čia būtų grubus teisės aktų pažeidimas“, – sakė G. Paluckas.
„Panašu, kad buvo užimta vieta, kad niekas kitas neateitų (į antrąjį konkursą – BNS). Patirtos išlaidos milžiniškos, 50 milijonų. Dalį, aišku, galima nukreipti ir į antrą galbūt parką, jeigu pavyktų jį laimėti, bet esmė yra tokia: šita prisiimta rizika šiandien yra permetama ant valstybės pečių, nes „Igničio“ pinigai yra iš esmės valstybės pinigai, nes tai yra valstybės kontroliuojama įmonė“, – interviu BNS teigė premjeras.
Pirmadienį paklaustas, kurio iš dviejų Lietuvoje planuojamų vystyti parkų reikėtų atsisakyti, G. Paluckas teigė, jog geriausia būtų įgyvendinti šiuo metu jau vystomą pirmojo jūrinio vėjo parko projektą.
„Geriausia būtų realizuoti pirmąjį, nes jis neturi jokio paramos mechanizmo, jis turėtų funkcionuoti rinkos sąlygomis. Tačiau akivaizdu, kad toks projektas negali būti įgyvendinamas, nes jis nėra banko finansuojamas, nes jis tiesiog ekonomiškai yra neapsimokantis“, – pirmadienį sakė G. Paluckas.
Vis dėlto, anot G. Palucko, jeigu pavyktų įgyvendinti antrąjį jūrinio vėjo parko projektą, „pirmasis apskritai neturės jokios ekonominės logikos ir racionalumo, ir šiandien jis nėra bankų finansuojamas dėl to, kad yra ekonomiškai neapsimokantis“.
Nepasakė, ar vadovas gali dirbti
Premjeras nekomentavo, ar „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas gali toliau dirbti, ir nekonkretino jo atsakomybės dėl vėluojančio grupės vystomo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje.
„Aš nedetalizuosiu atsakomybės klausimo. Manau, kad tuos dalykus išspręs įmonių valdyba ir akcininkų susirinkimas. (...) Kaip ir minėjau, aš neįsivaizduoju tokios atsakomybės stokos, kokią šiandien demonstruoja įmonės grupės vadovybė, kai yra išleista 50 mln. eurų ir projektas atidedamas penkeriems metams“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.
Tai premjeras teigė atsakydamas į klausimus, ar kalbėdamas apie „Ignitis grupės“ atsakomybę vystant projektą jis turėjo galvoje jos vadovą D. Maikštėną ir ar jis gali toliau vadovauti grupei. G. Palucko teigimu, dėl tokios situacijos atsakomybę turi prisiimti visa „Ignitis grupės“ vadovybė. „Mano galva, už susiklosčiusią situaciją atsakomybę turėtų prisiimti „Igničio“ įmonės vadovybė“, – sakė G. Paluckas.
Premjeras interviu BNS pirmadienį teigė, kad dėl vėluosiančio projekto atsakomybę turės prisiimti jį kartu su partneriais vystanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“, o sprendimus, „kas yra už ką atsakingas“, priims grupės valdymo struktūros.
D. Maikštėnas „Ignitis grupės“ vadovu tapo 2018 m., kai Vyriausybei vadovavo Saulius Skvernelis, o 2022 m. dirbant Ingridos Šimonytės Vyriausybei jis buvo paskirtas antrai kadencijai.
Laukia atsakymų dėl kabelio į Vokietiją
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas A. Gedvilas portalui prisipažino neturintis patikimų žinių, kada galėtų būti nutiestas elektros kabelis į Vokietiją, nuo kurio esą priklauso pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje ekonominis pagrindimas ir komercinė sėkmė. Esą neaišku, ir kas finansuotų šį infrastruktūros projektą.
„Dėl šito klausimo komisijoje lankysis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Turime šia tema paruošę nemažai kausimų, tai tikimės atsakymų. Šiuo metu konkrečios informacijos šiuo klausimu negalėčiau pateikti“, – prisipažino A. Gedvilas.
