Lietuvos bankui patvirtinus pokyčius, susijusius su pagrindinės sąskaitos paslaugų krepšeliu, šalies komerciniai bankai nuo šių metų pradžios sumažino minimalių planų įkainius. Mažėjo ir bankų teikiamų būsto paskolų marža.
Neretai bankų klientams būna sunku įvertinti, ar jiems teikiamų paslaugų įkainiai didėja, mat atnaujindami kainodarą bankai dažniausiai keičia paslaugų krepšelių planus bei jų pavadinimus, o už didesnę kainą suteikia daugiau ir įvairių paslaugų.
Lietuvos bankas ragina klientus būti aktyvesnius, domėtis rinkos naujovėmis, lyginti finansų rinkoje teikiamas paslaugas ir neprisirišti prie vieno banko „iki grabo lentos“. Mat net paėmę būsto ar vartojimo paskolą gyventojai gali keisti mokėjimo paslaugų teikėją be jokių apribojimų ir dėl to nesukti galvos – formalumais pasirūpins naujasis paslaugų teikėjas.
Kita vertus, Lietuvos banko pastebėjimu, mokėjimo paslaugų krepšelių įvairovė yra didelė, o mėnesinis abonentinis mokestis už jį dažnai gali būti mažesnis, nei mokant atskirai už sąskaitą, kortelę, pavedimus ir išsigryninimą.
Sumažino įkainius
Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo Lietuvos banko patvirtinti pokyčiai, susiję su pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu.
Dėl to kai kurie šalies bankai buvo priversti sumažinti minimalius įkainius. Antai SEB banke pagrindinės sąskaitos paslaugą atitinka paslaugų planas „Minimalus“. Nuo sausio 1 d. šio plano mokestis sumažėjo ir yra 1 euras per mėnesį, kai pernai buvo 1,37 euro. Socialiai remtiniems asmenims plano mėnesio mokestis sumažėjo nuo 69 centų iki 50 centų.
Nuo metų pradžios SEB bankas atnaujino banko pranešimų SMS žinutėmis kainodarą, tačiau pratęsė lengvatą asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus. Šiems asmenims SMS žinučių paslauga ir toliau bus teikiama nemokamai, nors anksčiau bankas planavo ją teikti nemokamai tik iki 2024 m. gruodžio 31 d. Įprastai viena SMS žinutė, gauta iš banko, klientui kainuoja 15 centų.
SEB bankas dar pernai informavo, kad 2025 m. sausio 1 d. atnaujins Paslaugų ir operacijų kainyną privatiems klientams.
„Atkreipiame dėmesį, kad dabar galiojančių SEB banko paslaugų planų mokesčių privatiems klientams nuo pat jų sukūrimo 2012 m. nė karto nedidinome (daugiau nei dešimtmetį)“, – Alfa.lt pabrėžė SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Kainuos daugiau
Panašiai ir „Luminor“ bankas šiemet nuo 1,37 euro iki 1 euro sumažino pagrindinės sąskaitos įkainius. Tačiau kai kurių paslaugų įkainiai „Luminor“ banke šiemet brangsta. „Luminor“ pernai klientus informavo apie pokyčius, kurie apims paslaugų mokesčius, kortelių sąlygas ir kitus dalykus, o kai kurios paslaugos klientams kainuos daugiau.
Pavyzdžiui, „Luminor“ padidino valiutos keitimo mokestį už atsiskaitymus eurais „Visa Debit“ kortele nuo 2,45 proc. iki 2,65 proc. mokėjimo sumos. Prisijungimo kodų generatorių „Digipass 270“ išdavimo arba pakeitimo mokestis didinamas nuo 18 eurų iki 21 euro.
%%%%%%%%%%0%%%%%%%%%%. Taip pat išaugo banko klientų draudimo įskaita tam tikram turtui.
„Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento direktorius Laimonas Garbenčius teigė, kad turto draudimo kainai įtakos turi daugybė veiksnių. „Įmokų augimą Lietuvoje kelerius metus iš eilės galėjome stebėti dėl to, kad kasmet atlyginti tą pačią žalą draudikams kainuoja vis brangiau. Pavyzdžiui, atstatyti ar suremontuoti sudegusį namą dėl išaugusių statybinių medžiagų ir statybos kaštų dabar yra kur kas brangiau nei prieš kelerius metus“, – Alfa.lt sakė L. Garbenčius.
Prie kainų augimo, pasak jo, prisideda tokie veiksniai kaip auganti nekilnojamojo turto vertė bei vis dažniau pasitaikantys ekstremalūs gamtos reiškiniai – audros, smarkios liūtys, potvyniai. Nemažą įtaką daro ir ekonominė šalies aplinka – auganti infliacija, didėjantys darbo užmokesčiai, išaugusios statybos ir remonto darbų kainos.
„Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo duomenimis, per pastaruosius kelerius metus vidutinė turto draudimo išmoka bendrovės klientams išaugo per 40 proc. Vidutinė draudimo išmokos suma dėl gamtos reiškinių sukeltų žalų per keletą metų išaugo kone dvigubai.
„Savo klientams visuomet siekiame užtikrinti geriausias siūlomų draudimo apsaugų sąlygas, todėl galime patikinti, kad patikimą draudimo apsaugą teikiame už konkurencingą kainą rinkoje. Taip pat primename, kad būsto paskolų turėtojams turto draudimas yra privalomas, tačiau klientas turi teisę pats pasirinkti, kurioje draudimo bendrovėje apdrausti bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą“, – sakė L. Garbenčius.
Atnaujino įkainius
SEB bankas paslaugų planus gyventojams atnaujino nuo 2024 m. balandžio 9 d. papildydamas juos naujomis paslaugomis, praplėsdamas esamų paslaugų apimtis, pavyzdžiui, suteikė didesnį grynųjų pinigų paėmimo limitą.
„Atnaujinti paslaugų planai skiriasi savo turiniu, naujomis ir praplėstomis paslaugomis, jie yra kitaip sustruktūruoti, jų negalima lyginti su ankstesniais paslaugų planais“, – teigė E. Dovbyšienė.
Naujieji SEB paslaugų planai privatiems klientams kainuoja nuo 0 Eur/mėn. (planas „Jaunimas“) iki 7 Eur/mėn. (planas „Premium“).
Jauni klientai (vaikai ir jaunimas) paslaugų planu „Jaunimas“, į kurį įeina neribotas pervedimų, sąskaitų skaičius, iki 600 Eur/mėn. grynųjų pinigų limitas, naudojasi nemokamai.
Atnaujintuose SEB paslaugų planuose padidinta išgryninama suma. Priklausomai nuo pasirinkto plano, klientai gali naudotis nuo 550 Eur/mėn. (planas „Minimalus“) iki 2000 Eur/mėn. (planas „Premium“) grynųjų pinigų paėmimo limitu debeto kortele.
SEB paslaugų planai papildyti nauja klientams nemokama paslauga – momentiniu draudimu nuo traumų. Jis apima visus nelaimingus netikėtus atsitikimus, dėl kurių reikia apsilankyti skubios pagalbos skyriuje. „Matome, kad ši paslauga, atsižvelgiant į jau išmokėtas išmokas, yra ypač aktuali ir naudinga klientams“, – sakė E. Dovbyšienė.
Kita nemokama banko paslauga – pirkinių draudimas. Klientai, turintys paslaugų planą su kredito kortele, gali naudotis pirkinių draudimu mokėdami tik paslaugų plano mokestį.
SEB bankas įkeisto turto nedraudžia, klientai gali rinktis bet kurią turto draudimo bendrovę, kuri draudžia atitinkamomis sąlygomis.
Privalo įspėti iš anksto
Lietuvos bankas Alfa.lt teigė, kad komerciniai bankai nuolat (bent kartą per metus) peržiūri paslaugų įkainius ir, jeigu numato juos keisti, privalo įspėti vartotojus iš anksto. Centrinio banko teigimu, paslaugų įkainių peržiūrai įtakos gali turėti įvairūs veiksniai – šalies ekonomikos ir bankų sektoriaus tendencijos, konkurencija, paslaugų diferencijavimas (pavyzdžiui, vieni bankai gali daugiau dėmesio telkti į būsto paskolas, kiti – į vartojimo paskolas, treti – į mokėjimus).
„Pastaruoju metu bankai individualiai peržiūrėjo kai kurių (daugiausia rečiau naudojamų arba nedidelei klientų daliai aktualių) mokėjimo paslaugų įkainius. Reikšmingesnius kainodaros pokyčius atliko vienas bankas“, – teigiama Lietuvos banko atsakyme redakcijai.
Lietuvos bankas priminė, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos banko reguliuojamas pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelis suteikia gyventojams bazines paslaugas, kurios yra pigesnės nei pernai (sumažėjo nuo 1,47 euro iki 1 euro, o nepasiturintiems gyventojams – nepasiturintiems gyventojams – nuo 73 iki 50 centų) ir tokios bus artimiausius trejus metus.
Mažėja ir bankų teikiamų būsto paskolų marža – pernai spalį ji nebesiekė 1,5 proc., nors 2020 m. birželį ji buvo 2,4 proc.
Nebūtina prisirišti
Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad finansų rinkos dalyviai siūlo įvairių paslaugų ir pasirinkimo variantų, tiesiog kai kurie klientai yra prisirišę prie vienos finansų įstaigos ir nėra linkę lyginti. Antai prieš dvejus metus atlikta apklausa parodė, kad tik 15 proc. respondentų per pastaruosius metus svarstė keisti banką ir tik ketvirtadalis svarsčiusiųjų tai padarė.
„Finansinį sėslumą lemia ir mitai – neva, jei esi paėmęs būsto ar vartojimo paskolą, su banku tampi susietas „iki grabo lentos“. Taip tikrai nėra – net ir turėdamas paskolą, vartotojas gali keisti mokėjimo paslaugų teikėją be jokių apribojimų. Dėl to net nereikia sukti galvos – formalumais pasirūpins naujasis paslaugų teikėjas“, – komentavo Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė.
Pasak jos, mokėjimo paslaugų krepšelių įvairovė yra didelė, o mėnesinis abonentinis mokestis už jį dažnai gali būti mažesnis, nei mokant atskirai už sąskaitą, kortelę, pavedimus ir išsigryninimą.
Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad mokėjimo paslaugas siūlo ne tik bankai, bet ir kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, tad pasirinkimas išauga iki daugiau nei 100 paslaugų teikėjų.
„Lietuvos bankas kviečia gyventojus domėtis ir lyginti paslaugų įkainius ir pasirinkti jiems priimtiniausią variantą. Lygiai taip pat gyventojai turi pasirinkimą ir dėl mokėjimo patvirtinimo priemonės – tai gali būti ir kodų generatorius, ir „Smart ID“, ir kiti sprendimai. Pradėjome skelbti mokėjimo paslaugų įkainius smulkiajam verslui, tikimės, kad tai suteiks daugiau pasirinkimo laisvės ir stiprins konkurenciją mokėjimo paslaugų sektoriuje“, – atsakyme redakcijai teigė Lietuvos bankas.
Bankų pelnai nemažėja
Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos bankų sektorius uždirbo 267,7 mln. eurų, o per devynis mėnesius – 788 mln. eurų grynojo pelno. Tai 4,1 proc. daugiau nei per 2023 m. tą patį laikotarpį (757,5 mln. eurų). Pelningai dirbo 13, nuostolingai – 5 finansų rinkos dalyviai. Pastarieji bendrai patyrė 7 mln. eurų nuostolį. Metinių duomenų Lietuvos bankas dar neskelbė.
„Swedbank“ antrus metus iš eilės uždirbo rekordinį pelną: 2024 m. – 361 mln. eurų grynojo pelno – tiek pat, kiek ir 2023-iaisiais. Tai yra 2,5 karto daugiau nei 2022 m. (143 mln. eurų).
SEB bankas pernai uždirbo 322,8 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 8 proc. daugiau nei užpernai, kai jis siekė 299,1 mln. eurų ir taip pat buvo rekordinis.
„Luminor“ pernai uždirbo 202,2 mln. eurų grynojo pelno – 3,9 proc. daugiau nei 2023 m.
Lietuvos banko vertinimu, finansų sektoriaus pelnus, bankų pelnų augimą lėmė išskirtinės aplinkybės, be to, sektorius moka solidarumo įnašą, kuris skirtas stiprinti šalies gynybinius pajėgumus.
Prognozuojama, kad bankų solidarumo įnašas už 2024 m. sieks apie 240 mln. eurų. Už 2023 m. jis sudarė beveik 255 mln. eurų. Lietuvos banko skaičiavimais, visa laikinojo solidarumo įnašo įmokų už 2023–2025 m. suma gali siekti apie 580–590 mln. eurų.
Į Alfa.lt prašymą pakomentuoti kai kurių bankų kasmet didinamas turto draudimo įmokas paskolas paėmusiems klientams, Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad draudimo rinka yra specifinė, ji reaguoja į ekonomikos ciklus su tam tikru pavėlavimu.
„Kainų korekcijas lemia daugelis veiksnių – ekonomikos tendencijos, žalų atlyginimo sąnaudos, rizikos vertinimas ir pan. Turto draudimo paslaugas siūlo ne viena draudimo bendrovė, tad jeigu sąlygos tampa nepriimtinos, gyventojas gali pasirinkti kitą teikėją“, – patarė Lietuvos bankas.
