Lietuva pagal darbo jėgos bendrą apmokestinimą tarp Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių yra antra po Belgijos.
EBPO duomenimis, 2024 m. Belgijoje darbuotojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų dalis bruto atlyginime sudarė 39,9 proc., Lietuvoje – 37,8 proc. Trečioje vietoje – Vokietija (37,4 proc.). Palyginimas: Airijoje darbo jėgos apmokestinimas siekia 28 proc.
EBPO narėmis šiuo metu yra 36 Europos šalys.
Panašius duomenis teikia ir Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Šios agentūros duomenimis, Lietuvos žmonių į rankas gaunama alga siekia 62 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, o nuo algos atskaitomi socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčiai sudaro 38 proc. ir yra vieni didžiausių tarp 27 ES valstybių narių.
Daugiau mokesčių ES sumoka tik Belgijos gyventojai – beveik 40 proc. belgų darbo užmokesčio nukeliauja į socialinį draudimą ir pajamų mokesčių biudžetą. „Eurostat“ duomenimis, belgų alga į rankas sudarė 60,1 proc. popierinio darbo užmokesčio.
Po Lietuvos gyventojų daugiausia mokesčių nuo algos mokėjo vokiečiai (37,4 proc.) ir danai (36 proc.). Atitinkamai jų į rankas gaunamas darbo užmokestis sudarė 62,6 proc. ir 64 proc. atlyginimo „ant popieriaus“.
Mažiausiai mokesčių sumoka bene daugiausia Europoje uždirbantys ES nepriklausančios Šveicarijos gyventojai: jų į rankas gaunamas atlyginimas sudarė 81,4 proc. „ant popieriaus“ nurodytos algos.
Tarp ES šalių mažiausias neto ir bruto atlyginimų skirtumas buvo Kipre (85,9 proc.) ir Estijoje (81,1 proc.).
2023 m. duomenimis, vidutinis vienišo žmogaus atlyginimas „ant popieriaus“ ES siekė 41 tūkst. eurų per metus, tačiau į rankas gaunama suma buvo 28,2 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad 12,8 tūkst. eurų iš vidutinio europiečio algos per metus buvo išskaitoma socialinio draudimo įmokoms ir gyventojų pajamų mokesčiui.
Į rankas gaunamo europiečio atlyginimo dalis gali priklausyti nuo jo šeiminės padėties. „Eurostat“ duomenimis, daugelyje ES šalių turintys vaikų dėl jiems taikomo palankesnio mokesčių tarifo ir finansinių išmokų uždirba daugiau nei vieniši asmenys ar poros be vaikų.
Pavyzdžiui, šeima su dviem vaikais, kurioje dirba tik vienas asmuo, Slovakijoje į rankas gali gauti 109,3 proc. savo bruto atlyginimo. Taip yra dėl to, kad šioje šalyje taikomas „neigiamas pajamų mokestis“ ir papildomos išmokos vaikams.
Lietuvos mokestinė sistema taip pat dosni šeimoms, auginančioms vaikus, – jie uždirba daugiau nei neturintieji vaikų. Vaikus auginančių tėvų į rankas gaunamas vidutinis atlygis siekia 76,2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, arba yra 14,2 proc. didesnis nei vienišo asmens vidutinė alga.
