Būsto kainos vėl šovė į viršų, bet pirkėjų tai negąsdina – NT rinka žengia į klestėjimo etapą

Naujausi duomenys rodo, kad vėl paspartėjo būsto kainų augimas. Nepaisant to, miestuose stebimas ir rezervacijų pirminėje rinkoje šuolis, o sandorių skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m.

Ekonomistai mano, kad būsto rinka Lietuvoje šiuo metu pradeda klestėjimo etapą – pastaraisiais mėnesiais augo ne tik rezervacijų ir sandorių, bet ir išduotų būsto paskolų. Kai kurie bankai paskutinį 2024 m. ketvirtį suteikė 34 proc. daugiau naujų būsto paskolų negu prieš metus.

Būsto rinkos aktyvumą skatina augantys atlyginimai ir atpigęs skolinimasis. Skaičiuojama, kad vidutinis finansavimą būstui gavusio kliento amžius Lietuvoje yra 35 metai, o vidutinės paskolą gavusio namų ūkio mėnesio pajamos į rankas siekė beveik 3 tūkst. eurų.

Auga būsto įperkamumas

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Bankas prognozuoja, kad būsto įperkamumą ir toliau didins mažėsiančios palūkanos bei sparčiai augantys atlyginimai.

Vis dėlto ekonomistai pripažįsta, kad bent kol kas gyventojų galimybės įsigyti būstą bus prastesnės nei ilgalaikis istorinis vidurkis.

„Swedbank“ skaičiavimais, vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti šiek tiek didesnius nei 56 kv. m dydžio butus, o per ketvirtį jų įperkamas plotas padidėjo net 5 kvadratiniais metrais. Kaune augimas buvo dar spartesnis ir siekė apie 10 kv. m – gyventojų įperkamumas čia išlieka geriausias tarp didžiųjų miestų ir viršija 87 kv. m. O Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali įsigyti beveik 84 kv. m dydžio butus.

„Būsto rinka šiuo metu pradeda gyventi klestėjimo etapą – pastaraisiais mėnesiais stebime itin išaugusį rezervacijų bei sandorių skaičių, vis daugiau gyventojų kreipiasi ir dėl būsto paskolos finansavimo. Toks spartus nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas stebina, kadangi būsto įperkamumas išlieka žemesnis nei ilgalaikis istorinis vidurkis. Taigi, gyventojai vis dar neretai yra priversti koreguoti savo norus – pavyzdžiui, rinktis senesnės statybos, mažesnius ar toliau nuo centro nutolusius būstus. Visgi noro įsigyti nuosavus namus tai nemalšina“, – būsto įperkamumo duomenis komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad Vilniuje paskolos įmokos ir atlyginimo santykis nukrito iki 27 proc. – tokią dalį savo atlyginimo gyventojai turi sumokėti paskolos įmokai padengti. 2023 m. pradžioje šis santykis buvo pasiekęs kiek daugiau nei 31 proc.

„Atlyginimų augimas Lietuvoje ir šiemet pralenks būsto kainų augimą, o tai toliau didins įperkamumą ir gyventojų aktyvumą būsto rinkoje. Palankias tendencijas darbo rinkoje ir didėjančias gyventojų finansines galimybes atspindi ir aukštas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, pagal kurį Lietuva jau metus laiko išlieka pirmoje vietoje Europos Sąjungoje“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Paspartėjo kainų augimas

Šiuo metu stebimas būsto kainų augimas, ypač Klaipėdoje. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per metus butai Klaipėdoje brango daugiau nei 10 proc., Kaune – 7 proc., o Vilniuje brangimas nesiekė 3 proc.

Ekonomistai mano, kad kainų spaudimui įtakos gali turėti augančios statybų sąnaudos, ypač atlyginimai. Tačiau rinkoje esantis didelis neparduotų būstų skaičius ir didėsiantys statybų tempai leidžia tikėtis, kad net ir stiprėjant paklausai bus išvengta didelių būsto kainų šuolių.

Ekonomistai skaičiuoja, kad prie būsto įperkamumo augimo prisidėjo ne tik sparčiai augantys atlyginimai, bet ir mažėjančios palūkanos. Su būsto paskolomis dažniausiai siejamas 6 mėnesių „Euribor“ nuo piko sumažėjo daugiau nei 1,5 proc. punkto ir šiuo metu nebesiekia 2,5 proc.

„Swedbank“ prognozuoja, kad ECB bazines palūkanų normas šiemet kirps dar keturis kartus, o rugsėjį jos nukris iki 1,75 proc. Taip pat prognozuojama, kad šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje didės 9,4 proc., o 2026 m. augimas sulėtės iki 7,7 proc.

Išdavė daugiau paskolų

Kad Lietuvos gyventojų noras įsigyti nuosavą būstą sustiprėjo, pastebi ir SEB bankas. Šis bankas 2024 m. privatiems klientams suteikė būsto paskolų, kurių bendra suma sudaro 527 mln. eurų – 15,5 proc. daugiau negu 2023 m. Susidomėjimas būsto paskolomis ypač išaugo paskutinį praėjusių metų ketvirtį, kuris toliau tęsiasi ir šių metų pradžioje.

„Gyventojų susidomėjimas galimybe gauti paskolą ėmė pamažu didėti po ECB sprendimo mažinti palūkanų normas 2024 m. birželį. Atitinkamai ėmė augti būsto paskolų ir būsto įsigijimo sandorių skaičius. Paskutinį 2024 m. ketvirtį SEB bankas suteikė 34 proc. daugiau naujų būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu 2023 m.“, – sakė SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Pasak E. Dovbyšienės, šie pokyčiai atitinka anksčiau ne kartą istoriškai matytą dinamiką – kai palūkanų normos didėja, galimybės įpirkti būstą skolinantis mažėja ir būsto paskolų skaičius traukiasi, o kai palūkanų normos mažėja, įpirkti būstą tampa lengviau ir būsto paskolų paklausa ima didėti.

Banko duomenimis, pusė paskolų suteikta klientams, priklausantiems 26–35 metų amžiaus grupei, dar beveik trečdalis – 36–45 metų amžiaus žmonėms. Vidutinis finansavimą būstui gavusio kliento amžius yra 35 metai, o vidutinės pernai paskolą gavusio namų ūkio mėnesio pajamos į rankas siekė beveik 3 tūkst. eurų.

Aktyviausi būsto paskolų rinkoje pernai buvo didžiųjų miestų gyventojai. SEB bankas 52 proc. būsto paskolų suteikė Vilniaus gyventojams, 27 proc. – Kaune gyvenantiems asmenims.

„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose būsto paklausa yra aktyviausia, nes tai – ekonomikos ir darbo rinkos centrai, kuriuose nekilnojamojo turto vystytojai įgyvendina daugiausia projektų. O didesnės negu šalies vidurkis namų ūkių pajamos privatiems klientams leidžia gauti didesnes paskolas“, – pastebi E. Dovbyšienė.