Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai Klaipėdoje stebi nematytą reiškinį – būsto kainos čia auga beveik 10 kartų sparčiau nei sostinėje.
Antai naujos statybos butai Klaipėdoje per 12 mėn. brango daugiau nei 46 proc., kai Vilniuje vasarį jos buvo tik 4,7 proc., Kaune – apie 11 proc. aukštesnės nei prieš metus.
Kainų augimas uostamiestyje šių metų pradžioje dar labiau išsiskyrė: vasarį, lyginant su sausiu, naujos statybos būstas Klaipėdoje pabrango 39 proc., kai Kaune – 2,82 proc., o Vilniuje 0,86 proc. atpigo.
Būsto sandorių skaičius Klaipėdoje vasarį taip pat buvo rekordinis per ketverius metus – 94 proc. aukštesnis nei sausį ir 5 kartus aukštesnis nei pernai vasarį.
Pigesnės paskolos ir „geresnis meras“
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovas Aurimas Petrikas sako, kad kainų augimą uostamiestyje galėjo paskatinti būsto paklausos padidėjimas susiklosčius kelioms palankioms aplinkybėms. Pasak eksperto, apsispręsti pirkti būstą žmones skatina vystytojų taikomos nuolaidos, palankesnis bankų finansavimas ir atpigusios paskolos dėl sumažėjusio „Euribor“.
„Manau, įtaką daro Europos Centrinio Banko bazinių palūkanų mažinimas ir ketinimas tai daryti toliau. Bankai pradėjo daugiau finansuoti būstą perkančius gyventojus. Be to, vis geresnės sąlygos paimtas paskolas refinansuoti, nes priimtas naujas įstatymas. Paskolas refinansuojant nereikia mokėti už turto vertinimo, notarų paslaugas. Žmonės sutaupo pinigus ir renkasi geresnes sąlygas. Be to, daugelis „susigyveno“ su karu Ukrainoje, nerimo mažiau nei karo pradžioje“, – svarstė A. Petrikas.
Įtaką sprendimui pirkti būstą, eksperto nuomone, daro ir gerėjantys makroekonomikos rodikliai. A. Petrikas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje padidėjusi naujos statybos būsto pasiūla – siūloma daugiau projektų. Kita vertus, jis nemato Klaipėdoje kažko išskirtinio, nebūdingo kitiems didmiesčiams.
Nors būsto kainos uostamiestyje išaugo, eksperto teigimu, jos dar gerokai atsilieka nuo Vilniaus. „Matuojant Klaipėdos lygiu, jos yra aukštos, bet iki Vilniaus, iki Kauno toli“, – sakė A. Petrikas.
Ekspertas skaičiuoja, kad vienas kvadratinis metras naujos statybos būste su daline apdaila uostamiestyje kainuoja nuo 2,8 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, nors yra projektų, kur kaina aukštesnė.
„Klaipėdoje būsto pasiūla padidėjusi, ypač butų segmente. Daug projektų pradėta praėjusiais metais, jie dabar išvysta dienos šviesą. Individualių namų kvartaluose tokio pasiūlos padidėjimo nejaučiame, bet pirminėje butų rinkoje aktyvumas stipriai padidėjęs“, – sakė A. Petrikas.
Rinkos aktyvumo augimą ekspertas iš dalies sieja su miesto valdžios kaita. „Pasikeitė Klaipėdos miesto meras ir kai kurie projektai pajudėjo ir išvydo dienos šviesą“, – sakė A. Petrikas.
Alfa.lt primena, kad Klaipėdos miesto mero rinkimus 2023 m. laimėjo buvęs Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. Jis pakeitė tris kadencijas miestui vadovavusį buvusį liberalą, vėliau socialdemokratą Vytautą Grubliauską.
„Tikras kainų sprogimas“
NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analizės vadovė Eglė Savostė teigia, kad būsto kainų augimas Klaipėdoje nustebino net visko mačiusius rinkos ekspertus.
„Klaipėdoje pamatėme tikrą kainų „sprogimą“. Dėl prestižinės klasės ir labai aukštų kainų naujos pasiūlos bendras vidutinis kainų lygis šoktelėjo vos ne iki sostinės lygio: vasarį kvadratinis metras šiuo metu pasiūloje esančiuose butuose vidutiniškai kainavo net 3261 eurą santykinai seklioje rinkoje, kurioje pasiūla vos viršija pusę tūkstančio būstų“, – pastebėjo E. Savostė.
„Citus“ skaičiuoja, kad būsto kainos Klaipėdoje vasarį pakilo 39 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, ir buvo 46 proc. aukštesnės nei prieš metus.
Vis dėlto ekspertė abejoja, ar dabartinis kainų augimo tempas išliks, tačiau pripažįsta, kad bent kurį laiką uostamiestyje matysime labiau Vilniui būdingą kainų augimą.
„Citus“ duomenimis, vasario mėn. Klaipėdos pirminę rinką papildė 150 butų dviejuose projektuose ir viename ankstesnio projekto etape. Iš viso vasario pabaigoje uostamiestyje buvo siūlomi 559 nauji būstai. Tai 14 proc. daugiau nei metų pradžioje ir 6 proc. daugiau nei prieš metus.
Didėja pasiūla Vilniuje ir Kaune
Reikšmingas būsto pasiūlos padidėjimas stebimas ir kituose didmiesčiuose.
„Citus“ duomenimis, Vilniuje vasarį naujų būstų „sandėlį“ papildė 666 būstai (butai ir kotedžai), arba 21 proc. daugiau nei prieš metus. Šiuo metu vilniečiai gali rinktis iš 5799 būstų, o vasarį šį pasirinkimą papildė keturi projektai ir trys ankstesnių projektų etapai.
Kaune asortimente pasirodė 272 nauji butai. Vien per pirmus du mėnesius čia pirkėjų pasirinkimas išaugo 447 būstais. Vasarį laikinojoje sostinėje pristatyti 2 nauji projektai ir keturi anksčiau pradėtų projektų etapai, o bendra pasiūla nuo metų pradžios išaugo jau beveik 20 proc. ir pasiekė 1177 vnt.
„Stebime visapusišką pirminės rinkos suaktyvėjimą. Džiugina, kad pirmus ženklus pademonstravo kitų dviejų didmiesčių rinkos, nes anksčiau galėjome kalbėti tik apie Vilnių. Jei šie ženklai nebus vienkartiniai, stebėsime tikrai aukštą suaktyvėjimą visuose didžiausiuose miestuose, ko nebuvo jau iš tiesų seniai. Ramina ir tai, kad bent jau Vilniuje plėtotojų pastangos pateikti pakankamai pasiūlos duoda rezultatą – vidutines kainas pavyksta suvaldyti“, – pastebėjo E. Savostė.
Būsto kainų skirtumai
„Citus“ skaičiuoja, kad sostinėje vasarį vidutinės pasiūloje esančių butų kainos sumažėjo 0,86 proc., nuo 3585 iki 3554 euro už kv. metrą. Ekspertų nuomone, tokia situacija susiklostė dėl nemažo skaičiaus ekonominės klasės butų naujoje pasiūloje. Nepaisant to, kainos Vilniuje išlieka stabilios – nuo metų pradžios jos kol kas didėjo 2,36 proc., o per 12 mėn. – 4,71 proc.
Kaune vidutinės būsto kainos augo kiek sparčiau: praėjusio mėnesio pabaigoje jos pasiekė 2882 eurus už kv. metrą ir buvo 2,82 proc. aukštesnės nei sausį, 11,02 proc. aukštesnės nei prieš metus.
Gerėjančio skolinimosi sąlygos ir auganti gyventojų perkamoji galia skatina būsto ir pirkimo–pardavimo sandorių augimą. Vilniaus pirminėje būsto rinkoje vasario mėn. sudaryti 527 sandoriai, Kaune – 119, Klaipėdoje – 66. Vilniuje ir Kaune augimas, palyginti su sausiu, siekia atitinkamai 28 proc. ir 11 proc., o metinis – atitinkamai 110 proc. ir 72 proc.
Klaipėdoje tokio gero rezultato nebuvo nuo 2021 m. pabaigos: sandorių skaičius yra 94 proc. aukštesnis nei sausį ir 5 kartus aukštesnis nei pernai vasarį.
NT agentūros „Inreal“ duomenimis, Vilniuje ekonominės klasės būsto 1 kvadratinis metras vasario pabaigoje kainavo 2902 eurus, vidutinės – 4118 eurų, prestižinės – 7311 eurų, loftų – 3423 eurus, kotedžų – 2212 eurų.
Kaune ekonominės klasės būsto 1 kvadratinis metras kainavo 2188 eurus, vidutinės – 3293 eurus, prestižinės – 3953 eurus, loftų – 2214 eurų, kotedžų – 1942 eurus.
Klaipėdoje ekonominės klasės būsto 1 kvadratinis metras kainavo 1892 eurus, vidutinės – 2680 eurų, kotedžų – 1815 eurų.
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas mano, kad dalį plėtotojų kainas didinti skatina didesnis pirkėjų susidomėjimas nekilnojamojo turto projektais, tačiau tai kol kas neturi didelės įtakos bendram kainų lygiui.
Gali pirkti vis didesnį būstą
Dar vienas neabejotinas būsto rinkos atsigavimo ženklas – sparčiau pradėjęs augti būsto įperkamumo indeksas.
Antai „Citus“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas paskutinį praėjusių metų ketvirtį pagerėjo dviženkle reikšme.
Išankstiniais duomenimis, šiuo metu vienas žmogus, uždirbantis vidutinį darbo užmokestį ir su paskola perkantis būstą (CITHAI I), Vilniuje gali įpirkti 36,81 kv. m, Kaune – 39,25 kv. metro, o Klaipėdoje – 43,69 kv. m.
Pora, perkanti būstą (CITHAI II) tomis pačiomis aplinkybėmis, Vilniuje įpirktų 69,94 kv. m, Kaune – 74,58 kv. m, o Klaipėdoje – 83,01 kv. m.
Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Vilniuje CITHAI išaugo 22,23 proc., Kaune – 18,78 proc., Klaipėdoje – 27,13 proc.
