Kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras sako, kad Rusijos karui Ukrainoje pasibaigus taikos derybomis, Maskva savo karines pajėgas veikiausiai permes į Vakarų karinę apygardą. Tai, pabrėžė jis, automatiškai keltų grėsmę Lietuvai, mat Vladimiras Putinas gali nuspręsti testuoti NATO Aljansą.
„Karo pradžioje 2022 metais Rusija puolė Ukrainą su 145 tūkst. karių, kur galvojo, kad per tris dienas paims Kyjivą ir, kaip jie sakė, režimą sužlugdys, perims valdžią. Šiai dienai jie turi netoli 600 tūkst. (karių – ELTA) – tris kartus daugiau. Kai sustoja karas (…) ir leidžiame Rusijai atsikvėpti – kas gaunasi, kur tie kariai dedasi? Jie visi grįžta atgal, į Kaliningradą, į Vakarų karinę apygardą, kur dabar, pavyzdžiui, Kaliningrade yra tik keli tūkstančiai ir pagrinde šauktiniai. Jie užpildys divizijas, brigadas, korpusus čia, vietoje. Tai automatiškai grėsmė mums“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė R. Vaikšnoras.
„Žinant, kad Putinas yra oportunistas, jei ypatingai Europoje ir NATO nesusišnekame arba atsiranda vienas, kitas abejojantis dėl vienybės – tai bus gera proga gal jam pratestuoti. Aišku, niekas nesako, kad taip bus, bet visą laiką tikimybė išlieka. Jeigu mes tik parodome silpnumą, jis gali tuo pasinaudoti“, – dėstė jis.
Kariuomenės vadas taip pat pažymėjo, jog Rusija net ir vykdydama plataus masto invaziją į Ukrainą sugebėjo šalies pramonę pervesti prie karinio režimo.
„Ir jie dabar pagaminta tiek šaudmenų, tiek raketų dvigubai daugiau, nei iki karo“, – aiškino R. Vaikšnoras.
Apie tai, jog Rusijos karo Ukrainoje baigtis esmingai keis Lietuvos saugumo situaciją, trečiadienį LRT radijui kalbėjo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. Jo teigimu, realu, jog Rusija permes pajėgas arčiau Lietuvos pasienio.
Savo ruožtu praėjusią savaitę Lietuvoje lankęsis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, kad stebint Rusijos karinių pajėgų augimą ir toliau išlieka teorinė tikimybė, jog 2029-2030 metais Kremlius gali bandyti pasikėsinti į NATO šalis.
Pernai kovą paskelbtoje kasmetinėje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje skelbta, jog Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO. Dokumente buvo nurodoma, jog „Rusija artimoje perspektyvoje turės išteklių ir tęsti karą Ukrainoje, ir palaipsniui plėsti savo karinius pajėgumus Vakarų strategine kryptimi“.
