Kosmines aukštumas pasiekusios būstų kainos susidūrė su sąskaitų už elektrą šoku, karo realybe ir gresiančia ekonomine krize. Rodos, kad būstai turėtų pigti, tad ne vienas gali pradėti galvoti apie galimybę pagaliau įsigyti namus už „žmonišką“ kainą. Tačiau būti pernelyg optimistiškiems nereikėtų.
Antradienį vykusioje pasaulio ir Lietuvos makroekonominėje apžvalgoje vyriausioji bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad infliacijai kylant iki rekordinių aukštumų centriniai bankai yra priversti didinti palūkanų normas, o to pasekmės matomos jau dabar. Šalyje bankai nebeskuba teigiamai vertinti klientų mokumo prieš imant kreditus, o geri laikai nekilnojamajam turtui įsigyti kelia tik sentimentus.
Pabrėžtas ir tiesioginis dabar patiriamos energetinės rinkos suirutės dėl Rusijos karo Ukrainoje ryšys su rekordiniu infliacijos paūmėjimu ir pakilusiomis palūkanų normomis.
Kainų kilimą itin paskatino energetikos šokas, mat veikiausiai nėra nė vienos prekės ar paslaugos, kurios sąnaudų struktūroje nefigūruotų dujos, degalai, šildymo komponentai bei kiti energetikos nešėjai.
Į plika akimi matomą kainų kilimą reaguoti netrunka ir Europos Centrinis Bankas, o tai pajausti šiandien gali kiekvienas, svarstantis apie naujo būsto įsigijimą bei būsto ar kitokios paskolos ėmimą.
„Buvęs Europos Centrinio Banko vadovas yra pasakęs, kad infliacija yra kertinis kelrodis, kompasas jų pinigų politikai vykdyti, o šiuo atveju kompasas rodo rimtą problemą. Centriniai bankai yra priversti imtis tradicinių pinigų politikos priemonių, kad infliaciją pažabotų, ir didina palūkanų normas“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Palūkanų normos paveiks ir kreditavimą
Iškilę finansiniai sunkumai kelia nemažai klausimų ir apie tolimesnes kreditavimo galimybes Lietuvoje. Juolab kad dar prieš Rusijos karą Ukrainoje šalies lygiu suteikiamų kreditų skaičius augo itin sparčiai.
Tačiau dalyti teigiamų prognozių ekonomistė neskuba.
„Finansų sektoriui šiuo metu yra gerokai daugiau iššūkių dėl mano minėtų krizinių impulsų ekonomikai, nes, kaip žinoma, kai yra ekonomikos lytėjimas ir sąnaudų labai didelis išaugimas, tuomet itin padidėja ir klientų rizika. Čia labiau kalbu apie įmones, kur išties yra labai sunku vertinti, ar ta įmonė, tas klientas, išliks mokus ir sugebės įgyvendinti savo įsipareigojimus. Tokio spartaus kreditavimo, kokį stebėjome pernai ir prieš Rusijos karą Ukrainoje, tikrai nebus, nes bankai turi įvertinti rizikos lygį, o jis dabar yra padidėjęs“, – situaciją įvertino I. Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto specialistė įžvelgia ir gerąją istorijos pusę – banke sukauptų indėlių kiekis nuteikia pozityviai. I. Genytė-Pikčienė teigia, kad ekonominį išbandymą lietuviai pasitinka sveikose pozicijose, nes ne tik įmonės, bet ir gyventojai turi finansinių atsargų, o krizių laikotarpiu tam tikri „finansiniai“ lašinukai nepamaišys.
Kokias taisykles nekilnojamojo turto rinkai diktuoja kylančios palūkanų normos?
Kreditavimo galimybėms tampant sudėtingesnėmis nekilnojamojo turto kainos išaugo kone penktadaliu. Kyla klausimas, ar gyventojai gali tikėtis palankesnių nekilnojamojo turto kainų.
Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė sako, kad išaugusios statybinių medžiagų kainos ir sumažėjęs užsakymų skaičius statybos sektorių apskritai stato į ne tokią ir malonią situaciją.
„Nekilnojamojo turto rinka pernai išgyveno euforinį epizodą. Paklausa buvo labai įsisiautėjusi, gyventojai ypač stipriai pirko nekilnojamąjį turtą ne tik gyvenimui, bet ir investiciniams tikslams. Dabar vangesnės ekonomikos raidos laikotarpį mes pasitinkame su nekilnojamojo turto kainomis, kurios kyla penktadaliu. Statybos kompanijos yra atsidūrusios gan sudėtingoje situacijoje, nes žaliavos bei tarpinio vartojimo prekės statyboms yra pabrangusios netgi apie 17 proc. Vėlgi visa tai vyksta tiek dėl vadinamojo pandemijos šleifo, tiek dėl patiriamo energetikos šoko“, – pasakoja specialistė.
Ne tik pabrangusios statybinės sąnaudos, bet ir pasikeitę gyventojų bei investuotojų lūkesčiai byloja apie gerokai vangesnę paklausą nekilnojamojo turto rinkoje. I. Genytė-Pikčienė priduria, kad turimų užsakymų skaičius statybų sektoriuje yra susitraukęs, mat tokiais neapibrėžtais kylančių palūkanų normų laikais būsto pirkimas taptų grandioziniu sprendimu, todėl pirkėjai lieka santūresni.
Tačiau pastebima, kad būsto nuomos rinkos kainų šuolis pamažu turėtų kristi.
„Šiais metais labai sparčiai kilo ir būsto nuomos kainos, tą situaciją paaštrino plačiai atvertos Lietuvos gyventojų durys ukrainiečiams imigrantams, pabėgėliams nuo karo. Šitas poreikis slopsta, pabėgėliams atsitraukiant atgal į savo tėvynę nekilnojamojo turto nuomos rinka atgauna tam tikrus sveikatos ženklus. Kad trūkumo nėra, kalba ir rinkos tarpininkai, tad tikriausiai būsto nuomos kainos įsivažiavimas netruks pradėti kristi“, – prognozėmis dalijosi I. Genytė-Pikčienė.
Kada galima tikėtis palūkanų normų kritimo?
Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė teigia, kad lėtėjant ekonominiams procesams ir gyventojams stengiantis labiau taupyti kainoms kilti žibalo nebelieka. Vis dėlto palūkanų normos dar kils, tačiau kitąmet prognozuojama Vokietijos ekonomikos recesija gali sukelti reikšmingą infliacijos mažėjimą.
„Tokios aukštos infliacijos lygis yra laikinas. Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika kitąmet patirs recesiją, o tokiu atveju kainos augs gerokai lėčiau. Bus priartėta prie Europos Centrinio Banko tikslinio 2 proc. kainų augimo lygio ir tokiomis aplinkybėmis nebus jaučiamas spaudimas kelti palūkanų normas. Šiandien reikia suvokti, kad tai yra energetinio karo dalis, kad tai yra laikinas dalykas. Tai nėra vidaus ekonomikos raidos pasekmė, o daugiau importuoto šoko poveikis, kurį turime ištverti, kol šiame kare mokame tik pinigais, o ne krauju ir gyvybėmis“, – teigė specialistė.
