Pandemijos laikotarpiu didžiausius pelnus gavusios biotechnologijų įmonės dabar tik su nostalgija žvelgia į jau praėjusius laikus, sako biotechnologijų mokslininkas, „Northway Biotech“ įmonių grupės vadovas, UAB „Biotechpharma“ generalinis direktorius V. A. Bumelis. Interviu IQ jis pasidalijo mintimis apie biotechnologijų pramonės plėtrą Lietuvoje ir konkurenciją su kitomis įmonėmis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 60 skirtingų biotechnologijos įmonių. Iš jų labiausiai išsiskiria kelios: „Biotechpharma“, „Sicor Biotech“, „Ferentis“ ir JAV kapitalo didžiausia biotechnologijų įmonė Lietuvoje „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Pastaroji, remiantis „Verslo žinių“ pateikiamais duomenimis, tiek 2021, tiek 2022 m. valstybei sumokėjo daugiausia mokesčių, be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų. Per pirmą 2022 m. pusmetį JAV kapitalo įmonė į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą įmokėjo 65,34 mln. eurų.
„Northway Biotech“ įmonių grupės vadovo V. A. Bumelio teigimu, išaugusį „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pelną lėmė COVID-19 pandemija, kurios laikotarpis visoms biotechnologijų įmonėms praėjo labai sėkmingai. „Tos įmonės turėjo labai daug užsakymų. Jeigu dabar diskutuojame su investuotojai, tai visi jie liepia pandemijos laikotarpiu sukauptus pelnus išbraukti ir tuomet iš naujo skaičiuoti apyvartų ir pelnų tikrąsias kreives“, – apie netikėtinai išaugusius įmonių pelnus kalbėjo verslininkas.
Anot jo, kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra daug biotechnologijų pramonės įmonių, generuojančių realius pelnus, didelės tarpusavio konkurencijos nejusti. „Ar mes konkuruojame vieni su kitais? Manau, tikrai ne. Visi turime savo sritis, strategijas. Šiuo atveju „Thermo Fisher Scientific Baltics“ daugiau koncentruojasi į reagentų gamybą. O mes, „Biotechpharma“, esame kontraktinė organizacija. Mes kuriame produktus, kurių prašo užsakovas. Savo produktų negaminame“, – patikino V. A. Bumelis.
Konkurencija dėl žmogiškųjų išteklių
Nors „Northway Biotech“ įmonių grupės vadovas tvirtina, kad tiesiogiai su kitomis biotechnologijų įmonėmis nesivaržo, jo teigimu, įmonės tarpusavyje labiausiai konkuruoja dėl darbuotojų. „Daugiausia mes konkuruojame žmogiškaisiais ištekliais. Kadangi tų žmogiškųjų išteklių nėra daug, mes vieni iš kitų ir viliojame žmones“, – sakė verslininkas.
Pasak jo, šiuo metu daugėja darbuotojų, paliekančių darbo vietą ir toliau ne visada sėkmingai ieškančių galimybių svetur. „Aš juokiuosi, kad jie išvyksta žiūrėti, kur žolė žalesnė, bet galiausiai pamato, kad ta žolė visur tiek pat žalia. Tokius žmones vadinu „bumerangais“. Tokių „bumerangų“ vis daugėja, ir tai, viena vertus, labai gerai. Žmonės išvyksta, įgyja naujų žinių ir gali būti dar naudingesni mūsų verslui“, – atkreipė dėmesį V. A. Bumelis.
Nuo 2020 m. vasaros V. A. Bumelio vadovaujama įmonė „Northway Biotech“ teikia paslaugas ir Bostono technologijų parke, Jungtinėse Valstijose. Praėjusių metų birželį „Northway Biotech“ įsteigė gamybos praktikos laboratorijas Voltamo mieste, Masačusetso valstijoje, ir užbaigė antrąjį įmonės plėtros etapą JAV.
Kalbėdamas apie įmonės plėtrą JAV, V. A. Bumelis patikino, kad verslas už Atlanto visai kitoks: „Aš jau dešimt metų veikiu Amerikoje, o pastaruosius penkerius metus ten plėtoju savo biotechnologijų verslą. Tai nėra lengva, nes tas verslas yra kitoks negu Europoje.“ Jo manymu, praėjus dar penkeriems metams, verslo reikalai JAV turėtų nusistovėti.
Biotechnologijos – antrame plane
Tačiau per pastaruosius metus smarkiai išaugo ne tik V. A. Bumelio valdoma įmonių grupė, bet ir visas Lietuvos biotechnologijų sektorius. Skaičiuojama, kad jo augimas siekia nuo 15 iki 20 proc., o iki 2030 m. tikimasi, kad gyvybės mokslų sektorius bendrai sukurs 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) ir pagal šį rodiklį Lietuva galės lygintis su Singapūru.
Nors dabar biotechnologijos matomos kaip valstybės prioritetinė sritis, kurioje Lietuva turi daug potencialo, V. A. Bumelio įsitikinimu, valstybės dėmesio šiai sričiai nepakanka: „Visi dabar šneka apie energetinę nepriklausomybę (interviu darytas ES ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimo Lietuvoje metinės konferencijoje, kurios viena pagrindinių temų – energetikos žalioji pertvarka – IQ past.), ir tai yra normalu, nes Lietuva nori būti energetiškai nepriklausoma nuo kai kurių kaimynų. Todėl šiame kontekste biotechnologijos lieka antrame plane“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad norint pasiekti 5 proc. BVP iki 2030 m. reikia ne tik labai didelių investicijų, bet ir didelių įmonių.
Startuoliai neišvystys biotechnologijų sektoriaus
Šiuo metu Lietuva, kaip ir Singapūras, pamažu bando tapti tarptautinių startuolių ir finansinių technologijų (fintech) įmonių centrais. Per pastaruosius metus Lietuvoje išaugo startuolių skaičius ir dabar, „Unicorns Lithuania“ duomenimis, jų yra jau daugiau negu 900.
Ryškų startuolių prieaugį Lietuvos ekosistemoje pastebi ir V. A. Bumelis Jo teigimu, net ir ateityje išliksiančios aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės neišvystys viso Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus.
„Visi kuria tuos startuolius, ir tai yra labai gerai, tačiau reikia suprasti, kad po dešimties metų iš šimto jų išliks ir tik keletas tų, kurie tikrai pasiteisins. Žinoma, reikia pripažinti, kad startuolių ekosistema labai stipriai plečiasi, ir tai labai gerai. Nors ir prieš dešimt metų kritikavau, kad lietuviai nekuria startuolių, dabar pastebiu, kad jie neišvystys visos gyvybės mokslų pramonės. Jų tikslas – ne tik uždirbti pinigus, bet ir juos išleisti“, – pabrėžė „Northway Biotech“ įmonių grupės vadovas.
Ateitis – biotechnologijų miestelis ir genų terapija
„Kvėpavimas į nugarą – vienas kapitalizmo sistemos pagrindų“, – tvirtino V. A. Bumelis, kuriam priklausanti įmonių grupė „Northway Biotech“ 2020 m. įsigijo, o 2023 m. lapkritį pradėjo plėtoti didžiausio Europoje biotechnologijų miestelį „Bio City“ statybas šalia Vilniaus, Molėtų plente. Planuojama, kad „Bio City“ teritorijoje dar 2024 m. antrą ketvirtį atvers duris pirmasis miestelio kompleksas – genų terapijos centras.
„Northway Biotech“ įmonių grupės vadovo teigimu, šiuo metu genų terapija – viena perspektyviausių biotechnologijos sričių, kurioje laiku įsitvirtinus būtų galima pasiekti aukštų rezultatų. „Jeigu mes sugebėsime įšokti į jau dabar skriejantį genų terapijos traukinį, ateityje turėsim nemažai privalumų. Jeigu norime pasiimti savo rinkos dalį, turime būti ne geri, o puikūs“, – pabrėžė jis.
Kiti „Bio City“ statiniai, mokslinių tyrimų centras, trys vaistų gamybos fabrikai, bus statomi 2025–2030 m., o jų statybas finansuoja ir finansuos „Northway Biotech“ įmonių grupės, taip pat bus skolinamasi iš bankų. Tačiau V. A. Bumelis pripažino, kad, nors ir sudėtinga, tikimasi pritraukti ir privačių investuotojų.
„Su investuotojais yra tas pats, kaip ir su vestuvėm. Kai ieškai žmonos, nepuoli iškart su pirma pasitaikiusia į zaksą civilinės santuokos. Tai tas pats ir su investuotojais. Reikia kritiškai įvertinti visus jų pliusus ir minusus. Jeigu pliusų bus daugiau negu minusų, teks priimti teigiamą sprendimą“, – apie investuotojų pritraukimą kalbėjo verslininkas.
ArvydasPrieš 244 d.
-1
