Kai koronaviruso pandemijai įsibėgėjus atsirado pirmosios vakcinos nuo šio mirtino viruso, nuo pačių pradžių jos tapo sąmokslo teorijų ir karštų diskusijų objektu. Viena stovykla ragino „tikėti mokslu“ ir palaikė vakcinaciją, kita pusė abejojo palyginti greitai išbandytomis vakcinomis, „priverstine vakcinacija“ ir kėlė klausimus dėl šalutinio COVID-19 vakcinų poveikio.
Nors vadinamieji „antivakseriai“ dažnai kitos pusės pašiepiami kaip neišsilavinę, nekritiški, neadekvatūs, paranojiški ir tamsuoliai, aiškėja, kad pastarųjų abejonės, ar koronavirusui pažaboti skirtos vakcinos duoda daugiau naudos ar žalos, nėra be pagrindo.
Medicinos mokslų daktaras, virusologas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas Alfa.lt teigė, kad surinkti duomenys parodė, jog viena iš trijų vakcinų nuo COVID-19 rūšių – rMNR vakcinos – turi tam tikrų šalutinių poveikių, galinčių paveikti stipriau nei pats virusas. Aiškėja, kad jauniems žmonėms dėl vakcinų rizika susirgti miokarditu yra didesnė, nei šią ligą pasigauti dėl koronaviruso.
„Visos vakcinos, jeigu efektyvios, duoda tam tikrą nepageidaujamą poveikį, pradedant nuo skausmo dūrio vietoje. Jei suaktyvina imuninę sistemą, gali pakilti temperatūra.
Su rMNR vakcinomis irgi žinoma, kad priklausomai nuo to, koks žmogus, ypač, sakysim, jeigu jaunas, vyras, antra „Modernos“ vakcinos dozė sukėlė dažniau širdies raumens uždegimą nei pati COVID-19 liga“, – teigė virusologas.
Tiesa, anot S. Čaplinsko, pastaroji aplinkybė nėra tokia baisi, kaip skamba. „Iš karto buvo parodyta, kad praktiškai dauguma atvejų praėjo be hospitalizacijos“, – sakė ULAC vadovas.
mRNR vakcinose, iš kurių žinomiausios yra „Pfizer“ „Comirnaty“ ir „Modernos“ vakcinos, yra genetinės viruso informacijos, kurią gavusios žmogaus ląstelės geba pagaminti tik virusui SARS-CoV-2 būdingą jo paviršiaus spyglio baltymą. Jį pagaminus, vakcinos medžiaga žmogaus organizme yra sunaikinama, o imuninė sistema, atpažinusi svetimą baltymą pradeda gaminti antikūnus ir aktyvuoja T ląsteles.
Toks vakcinų veikimo principas žinomas jau kelis dešimtmečius, tačiau pačios vakcinos yra novatoriškos. Pastaroji aplinkybė irgi suteikė pagrindo nemažam kiekiui sąmokslo teorijų – esą vakcinuotieji paverčiami bandymų triušiais, skirtais įvertinti mRNR vakcinų galimybes.
Pasak S. Čaplinsko, kuo toliau, tuo daugiau gaunama informacijos apie vakcinų šalutinius poveikius – nors jie gali būti nemalonūs, panikuoti nereikia.
„Dar pandemijos pradžioje sakiau – natūralu, kad kyla daug klausimų, nuogąstavimų ir nepasitikėjimo dėl vakcinų, bet kuo toliau, tuo geriau bus galima atsakyti į klausimus. Lygiai taip pat daliai žmonių kyla klausimų, ar negali suaktyvėti vėžiniai procesai pasiskiepijus“, – sakė virusologas.
Anot S. Čaplinsko, kai kyla tokie klausimai, padėtį reikia vertinti kritiškai ir įsivertinti, ar vakcina duotų daugiau žalos, ar naudos – negalima galvoti, kad visiems vakcinuotis yra geriau, nei likti nesiskiepijus. „Išvada, kad negalima taikyti vieno dydžio drabužių parduotuvės visiems, be atodairos sakyti – eikit, visi greitai į eilutę rikiuokitės ir skiepykitės. Tai sukels žmonėms tik nepasitikėjimą, jeigu nebus išaiškinama ir atsakoma į tuos klausimus, kurie pagrįstai žmonėms kyla“, – sakė S. Čaplinskas.
Pasak ULAC vadovo, ne į naudą išėjo tendencijos abejojančius vakcinomis ar pandemijos suvaržymais laikyti „antivakseriais“; taip dalis visuomenės liko su savo abejonėmis ir neatsakytais klausimais.
„Kai kas tuos žmones, kurie kelia tokius klausimus, iš karto priskiria prie kažkokių „antivakserių“ ar panašiai. Reikia nebijoti pasakyti, kaip yra iš tiesų. Lygiai taip pat nebijoti pasakyti, kad tokie „lokdaunai“, kokie buvo, tai yra negerai – tai seniai jau aišku“, – sakė S. Čaplinskas.
Klausimų sukėlė limfomos atvejis
Kol tikslus mRNR ir kitų COVID-19 pažaboti skirtų vakcinų poveikis dar studijuojamas, anekdotinės situacijos kelia naujų klausimų ir abejonių dėl šių vakcinų patikimumo.
Portalas The Atlantic rugsėjo 24-ąją paskelbė Belgijos imunologo, vienu didžiausių vakcinacijos šalininkų ir propaguotojų Europoje įvardijamo Michelio Goldmano istoriją; pastarasis medikas pats įtaria, kad trečioji „Pfizer“ vakcinos dozė turėjo įtakos limfomos, kuria jis susirgo, paūmėjimui.
Nurodoma, kad 2021-ųjų rugsėjį, atlikus tyrimus, M. Goldmanas sužinojo sergantis limfoma, viena iš kraujo vėžio formų, o po kelių savaičių gavo trečiąją „Pfizer“ vakcinos dozę. Kadangi vėžio gydymas mokslininko imunitetą būtų stipriai susilpninęs, M. Goldmanas skubėjo pasinaudoti galimybe įgyti apsaugą nuo koronaviruso.
Tačiau po trečiosios vakcinos dozės kraujo vėžio simptomai tapo sunkesni, o pats medikas po pakartotinių tyrimų sužinojo, kad limfomos židiniai per tris savaites neįprastai sparčiai išplito.
M. Goldmanas teigia neabejojantis vakcinų nauda, tačiau neatmeta galimybės, kad pats tapo labai reto šalutinio COVID-19 vakcinos poveikio auka – pastaroji galėjo paskatinti limfomos plitimą.
SPRĘSKITE DALYKIŠKAIPrieš 3 d.
+1
