Bendrovė tikisi pasinaudoti DI ir pakeisti ateities darbą
Jau daug metų „Microsoft“ bando įtikinti biurų darbuotojus, kad ataskaitoms rašyti, skaičiuoklėms pildyti ir skaidrėms kurti naudotų jos programas. Su tuo baigta. Dabar ji nori rašyti ir duomenis pildyti už juos.
Žaliame Siatlo priemiestyje, Redmonde, įsikūrusioje būstinėje bendrovė demonstruoja naujausius burtus. Už stiklo langų spindi snieguotos kalnų viršūnės, siūruoja pušys. O viduje rodomas tuščias „Word“ dokumentas, kurio viršuje – nedidelis pilkas stačiakampis. Keliais žodžiais davus nurodymus, pokalbių robotas DI pagrindu, kurį „Microsoft“ vadina „Copilot“, suranda didžiulį failą kompiuterio aplanke ir pateikia jo turinio santrauką. Vėliau jis suredaguoja savo darbą ir glaustai atsako į klausimus apie medžiagą. Jis moka daug kitų gudrybių: atrinkti elektroninius laiškus tam tikromis temomis, pagal pasitarime aptartus klausimus sudaryti sąrašą, ką reikia atlikti, ir net paruošti pakenčiamas „PowerPoint“ skaidres apie šių eilučių autorių.
Tai žvilgsnis, kaip ateityje atrodys darbas. Neįtikėtinos generatyvinio DI galimybės turėtų pakeisti daugybės biuro darbų pobūdį. Kartu tai žvilgsnis, kokia bus „Microsoft“ ateitis, kadaise vertingiausios biržinės įmonės pasaulyje, kuri tikisi susigrąžinti tą titulą siūlydama technologiją, kuri įgalins tokią permainą. Investavusi į startuolę „OpenAI“, sukūrusią populiarųjį DI pokalbių robotą „ChatGPT“, ji gali į savo produktus įtraukti pažangiausią DI.
Naujas talkininkas
„Copilot“ bus įtrauktas ne tik į biuro programų paketą „Microsoft 365“, anksčiau vadintą „Office“, kuris su šiuo priedu pasirodys lapkritį. Neseniai įmonė pristatė operacinei sistemai „Windows“ skirtą „Copilot“, kuris mokės keisti kompiuterio parametrus, generuoti vaizdus, pateikti tinklalapių santraukas. Bendrovės siūlomose prekybos ir žmogiškųjų išteklių valdymo programose „Copilot“ jau įdiegtas, o saugumo programoms skirtas variantas kuriamas. Vasarį „Microsoft“ paieškos variklį „Bing“ papildė „ChatGPT“ tipo funkcijomis. Iš esmės tai irgi „Copilot“. Su tokia daugybe „Copilot“ variantų generatyvinį DI „Microsoft“ įtraukė į beveik visus savo verslo aspektus.
Turbūt jokia kita įmonė nededa tiek vilčių į DI. Galima nepaprastai daug išlošti. „Copilot“ gali pakeisti 1,2 mlrd. „Microsoft 365“ naudotojų ir 1,4 mlrd. „Windows“ naudotojų darbo pasaulį. „Microsoft“ tai leistų pritraukti naujų klientų ir imti iš jų daugiau pinigų. Tai gali reikšti daugiau veiklos labai pelningam „Microsoft“ debesijos padaliniui „Azure“, gal net pavyktų pralenkti „Amazon Web Services“ (AWS) ir tapti didžiausia debesijos bendrove pasaulyje. Net įmanoma, kad galėtų dar išaugti dabar 2,3 trln. JAV dolerių siekianti „Microsoft“ vertė ir gal pavyktų prisivyti „Apple“, kuri šiandien yra pirma pasaulyje pagal įmonės vertę (žr. 1 grafiką).
„Iš esmės DI siūlo „Microsoft“ gundančią progą padaryti tai, kas iki šiol jai nesisekė, ir pasiūlyti integruotą sprendimą“, – teigė Markas Moerdleris iš maklerių bendrovės „Bernstein“. „Microsoft“ vaizdo konferencijų paslauga „Teams“ gali būti patrauklesnė IT vadovams už konkurentę „Zoom“, jei turės „Copilot“, galintį peržiūrėti darbuotojų laiškus programoje „Outlook“ ir paimti informaciją iš jų „Word“ dokumentų ir „PowerPoint“ skaidrių. Be to, šias stebuklingas paslaugas galima nukreipti per „Azure“, ir „Microsoft“ verslas dar labiau išloštų.
„Microsoft“ taip pat smarkiai rizikuoja. Numatoma, kad kitąmet jos kapitalo išlaidos bus beveik dviem penktadaliais didesnės ir pasieks apie 40 mlrd. JAV dolerių. Tai beveik rekordiniai 16 proc. nuo bendrovės pajamų ir iš technologijų milžinių tik „Meta“, valdanti „Facebook“, skiria didesnę dalį. Didžioji dalis bus išleista naujiems DI lustams ir aukšto lygio tinklui įrengiant papildomus duomenų centrus, kurių planuojama apie 120. Neaišku, ar tokia investicija atsipirks. Nors „Copilot“ perspektyvūs, jiems kol kas netrūksta problemų. Per Redmonde vykusią demonstraciją DI sugeneruotose skaidrėse buvo nurodyta, kad šių eilučių autorius yra „ABC Inc“ vadovas, nors tikrai nesu. Į tas pačias rinkas dairosi konkurentės, ypač „Alphabet“ (kuriai priklauso „Google“). Intensyvėjant mūšiui dėl darbo ateities, „Microsoft“ padėtis pavydėtina, bet nėra neįveikiama.
Iki tokios padėties eita ilgai ir daug dirbant. Geriausius laikus „Microsoft“ išgyveno paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Susidėjus „Windows“ dominavimui tarp operacinių sistemų ir negailestingumui versle, bendrovė tapo galinga, bet smarkiai nekenčiama. Vėliau atėjo sąstingis, bendrovei gyvenant iš pajamų iš „Windows“. 2014 m. vadžias perėmęs Satya Nadella ėmėsi pertvarkos. „Windows“ nebebus bendrovės fokuso taškas. Bendrovė pertvarkyta akcentuojant „Azure“ svarbą, perkėlus populiarias programas, pavyzdžiui, „Office“, į debesį. Tam reikėjo gerokai išplėsti duomenų centrus. 2014 m. „Microsoft“ kapitalo išlaidos siekė 6 proc. pajamų, o po penkerių metų jau 11 proc. Svarbus buvo bendrovės sprendimas atsisakyti uždarumo principo. S. Nadella leido „Microsoft“ programas naudoti kitose operacinėse sistemose, pavyzdžiui, siūlomose „Google“, „Apple“, taip pat su „Windows“ konkuruojančioje atvirojoje OS „Linux“.
Lygiagrečiai „Microsoft“ investavo ir į DI. Apie bendradarbiavimą su „OpenAI“ bendrovė pirmą kartą pranešė 2016 m. ir nuo tada investavo 13 mlrd. JAV dolerių, kurie, kaip teigiama, sudaro 49 proc. dalį. Sandoris ne tik leidžia „Microsoft“ naudoti „OpenAI“ technologijas, bet ir apima sąlygą, kad „OpenAI“ modeliams ir įrankiams bus naudojama „Azure“, taigi iš esmės „OpenAI“ klientai tampa netiesioginiais „Microsoft“ klientais. „OpenAI“ nėra vienintelė. Nuo tada, kai bendrovei pradėjo vadovauti S. Nadella, „Microsoft“ įsigijo penkiolika su DI susijusių įmonių. Tarp jų 2022 m. už 20 mlrd. JAV dolerių nusipirkta sveikatos priežiūros sprendimų įmonė „Nuance“, turinti pažangią kalbos vertimo į tekstą technologiją.
Šiandien „Microsoft“ verslui augti svarbūs trys padaliniai. Pirmasis – „Azure“, kuris jau penkerius metus sėkmingai vejasi AWS (žr. 2 grafiką). Debesijai nebeskubama skirti didžiulių sumų, IT vadovams atidžiau skaičiuojant pinigus. Vis dėlto per pastarąjį ketvirtį ši veikla ūgtelėjo 27 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. „Microsoft“ neatskleidžia „Azure“ prekybos duomenų, bet, analitikų manymu, padalinys bendrovei duoda apie ketvirtį pajamų, pernai pasiekusių 212 mlrd. JAV dolerių. Bendrąjį debesijos paslaugų pelningumą bendrovė taip pat slepia, bet, „Bernstein“ vertinimu, jis turėtų siekti net apie 60 proc.
Antrasis – „Microsoft 365“, kuris taip pat atneša apie ketvirtį pajamų. Pastaruoju metu šis padalinys auga po maždaug 10 proc. per metus, nes paketą pradėjo naudoti mažesnės įmonės, ypač paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, restoranai. Trečias augimo šaltinis – kibernetinis saugumas. Pristatydami finansinius rezultatus „Microsoft“ vadovai sakė, kad jis duoda apie 20 mlrd. JAV dolerių pajamų (taigi apie dešimtadalį). Suma didesnė už penkių didžiausių tik kibernetinio saugumo paslaugas teikiančių įmonių pajamas imant kartu. Negana to, pajamos kasmet auga po maždaug 30 proc. („Microsoft“ vaizdo žaidimų padalinys, duodantis 15 mlrd. JAV dolerių per metus, taip pat turėtų nemenkai išaugti, britų antimonopolinėms tarnyboms davus ženklą, kad po ilgo užlaikymo leis už 69 mlrd. JAV dolerių įsigyti kitą žaidimų kūrėją „Activision Blizzard“.)
Debesys žydrame danguje
Naudojant „Azure“ kaip pamatinę kitų „Microsoft“ verslo sričių infrastruktūrą pavyko paskirstyti sąnaudas, supaprastinti operacijas ir padidinti pelną. Nuo 2014 m. veiklos pelningumas išaugo nuo 29 iki 43 proc., tad lenkia kitas technologijų milžines (žr. 3 grafiką). Investuotojai džiugiai sujudo. Vadovaujant S. Nadellai, „Microsoft“ rinkos vertė padidėjo apie 2 trln. JAV dolerių, o akcijų kainos ir pelno santykis, rodantis, kokio pelno ateityje tikisi investuotojai, išaugo daugiau kaip dvigubai ir pasiekė 32 – pranoko „S&P 500“ vidurkį ir visas technologijų milžines, išskyrus „Amazon“, kurios rodiklį iškreipia menkas pelnas.
Aistruoliai sako, kad generatyvinio DI srityje „Microsoft“ turi du rimtus pranašumus. Pirmasis – jos siūlomos programinės įrangos asortimentas. Paprašyti, kad vienas pokalbių robotas persijojęs el. laiškus ir skaičiuokles parengtų skaidres, daug lengviau, nei dirbti su atskirais DI padėjėjais kiekvienoje programoje.
Antrasis – pirmo pradėjusiojo pranašumas. „Microsoft“ greičiau nei varžovės įdarbino DI. Dėl ryšių su „ChatGPT“, o gal ir dėl to, kad S. Nadellai atrodo, jog bendrovė per vangiai sureagavo į išmaniųjų telefonų ir debesijos atsiradimą. Kad ir kokia priežastis, dėl greitų „Microsoft“ veiksmų „OpenAI“ tapo automatiniu pasirinkimu šią technologiją bandančioms didelėms įmonėms. Neseniai apklausęs IT vadovus, bankas „JPMorgan Chase“ nustatė, jog jie mano, kad per ateinančius trejus metus 56 proc. generatyviniam DI skirtų jų išlaidų teks „Microsoft“, o AWS – 13 proc., „Google Cloud Platform“ (GCP) – 12 proc.
Rizikos kapitalo bendrovės „Sequoia“ atliktas 33 startuolių, į kurias ji investuoja, tyrimas atskleidė, kad 90 proc. jų naudoja „OpenAI“. Keithas Weissas iš banko „Morgan Stanley“ teigė, kad pradeda formuotis su „OpenAI“ modeliu GPT-4 susijusi ekosistema. Tai apima konsultantus, kurie specializuojasi to modelio įrankiuose ir rekomenduoja juos klientams, taip pat programinės įrangos pardavėjus, pavyzdžiui, „HubSpot“, pagal užsakymą kuriančius programas, kuriose naudojami „OpenAI“ modeliai.
Mintis, kad „Copilot“ sprendimai gali padėti įtvirtinti „Microsoft“ pirmavimą, nėra visai be pagrindo. 2022-ųjų birželį bendrovė kodų saugykloje „GitHub“, kurią už 7,5 mlrd. JAV dolerių nusipirko 2018 m., pristatė programų kodo generavimo sistemą „Copilot“. Modelis mokėsi iš daugybės programų kodų, laikomų „GitHub“. Greitai programų kūrėjams jis tapo būtinu įrankiu. 90 proc. naudotojų „GitHub“ surengtoje apklausoje nurodė, kad pasitelkdami „Copilot“ dirba našiau. Taip pat bendrovės atliktas nedidelis tyrimas parodė, kad naudodami įrankį programuotojai užduotis atliko 55 proc. greičiau. Paslaugą prenumeruoja apie 27 tūkst. įmonių, tad dukart daugiau nei prieš tris mėnesius. Technologijų sektoriuje įrankis toks populiarus, kad visi DI padėjėjai pradėti vadinti „copilot“, net ir siūlomi ne „Microsoft“.
„Microsoft“ teigimu, jos biuro programų (el. pašto, skaičiuoklių, tekstų kūrimo ir pan.) „Copilot“ bandančios įmonės praneša apie panašią naudą. Telekomunikacijų bendrovės „Lumen“ vadovė Kate Johnson sakė, kad tai „rimta funkcinė permaina“, kaip dirba jos komanda. Vadovei įrankis padeda peržvelgti įvykusius „Teams“ pasitarimus ir patikrinti, ar tylesniems darbuotojams duodama proga pasisakyti. Įrankis taip pat parengia pasitarimų protokolus ir pasitarimo dalyviams sudaro darbų sąrašus. Tai padeda užtikrinti atskaitomybę, pridūrė K. Johnson, nes visi gali nesunkiai matyti, kokias užduotis turėjo atlikti darbuotojai po pastarojo pasitarimo.
„Copilot“ taip pat gali mokyti darbuotojus, kaip naudoti programinę įrangą, pavyzdžiui, įterpti grafikus skaičiuoklės dokumente. Siekiama, kad galiausiai jie sugebėtų išsiaiškinti naudotojų pageidavimus ir net išmokti rašyti jų stiliumi. „Tikimės vieną dieną pasiūlyti itin veiksmingai dirbantį alternatyvųjį „aš“ – labai gerai jus pažįstantį atstovą“, – 2017 m. išleistoje knygoje „Hit Refresh“ („Nauja pradžia“) rašo S. Nadella.
Tokios funkcijos nėra pigios. „Copilot“ kainuoja 30 JAV dolerių vienam naudotojui per mėnesį, tad gali tekti mokėti 52–83 proc. daugiau (priklauso nuo įmonės naudojamo programų paketo). Jasonas Wongas iš tyrimų bendrovės „Gartner“ teigė: „Brangu, palyginti su licencijomis, bet pigu, jei sutaupys ne vieną valandą per savaitę.“
„Microsoft“ iš „Copilot“ taip pat uždirbs siūlydama pamatinę infrastruktūrą. Gegužę bendrovė pranešė, kad platformoje „Azure“ pristatyta „Copilot“ infrastruktūra, kuri suteikia programų kūrėjams galimybę nesunkiai sukurti savų programų „Copilot“ tipo padėjėjus arba joms skirtus „Microsoft Copilot“ įskiepius. Tikimasi, kad infrastruktūrą naudos daug įmonių, tad išsiplės „Azure“ veikla. Kitas tokios „platformos“ pranašumas, kad „Microsoft“ gali pavykti susitarti dėl leidimo naudoti „Azure“ klientų duomenis ir, tarkime, pasiūlyti teisinių žinių prie „Word“ dokumento ar el. laiško. „Atsiranda pranašumas, kurį konkurentėms bus labai sunku arba neįmanoma nukopijuoti“, – teigiama „Bernstein“ tyrimo pastabose.
Stiprūs ir vikrūs
Per antrą metų ketvirtį dirbtinis intelektas „Microsoft“ pajamas iš debesijos papildė apie 120 mln. JAV dolerių. Šį ketvirtį numatoma dvigubai daugiau. K. Weisso vertinimu, 2025 m. DI gali prie pajamų pridėti 40 mlrd. JAV dolerių, daugiausia iš „Azure“ DI įrankių ir paketo 365 padėjėjų „Copilot“.
Toks augimas nepigiai atsieitų. Vertybinių popierių biržas analizuojanti „New Street Research“ mano, kad „Microsoft“ yra didžiausia bendrovės „Nvidia“, kuri parduoda daugiausia DI lustų pasaulyje, klientė. „New Street Research“ tyrimai rodo, kad per antrą 2023 m. ketvirtį bendrovės „Nvidia“ DI lustams „Microsoft“ išleido apie 3 mlrd. JAV dolerių, o per pirmą ketvirtį – apie 1 mlrd. Liepą per pokalbį su investuotojais finansų direktorė Amy Hood pastebėjo, kad DI plėtra kėsinasi į svaigųjį „Microsoft“ debesijos pelningumą. Pasak jos, tai atsveria efektyvesnis duomenų apdorojimas. „Microsoft“ debesijos ir DI vadovas Scottas Guthrie įvertino: „Matome, kad loginio išvedimo sąnaudos [susijusios su klausimo uždavimu DI modeliui] mažėja, ir tikimės, kad toliau mažės, o modelių tikslumas ir efektyvumas didės.“
Net jei sąnaudų augimą pavyks suvaldyti, netrūksta kitos rizikos. Vyksta arši konkurencija. Antai kovojama dėl kompiuterinių verslo programų rinkos, kurios vertė 340 mlrd. JAV dolerių. Gegužę „Google“ pristatė savą „Copilot“ analogą „Duet for Workspace“, o šį rudenį funkcijas, kurios leidžia jos pokalbių robotui „Bard“ pasiekti naudotojo „Gmail“ pašto dėžutes ir „Google“ dokumentus. Programinės įrangos milžinė „Salesforce“ turi „Einstein“. Pranešimų programa „Slack“, kuri yra vienas „Salesforce“ padalinių, turi „Slack GPT“. Kompiuterines įmonių veiklos administravimo programas siūlanti „ServiceNow“ turi „Now Assist“. „Zoom“ siūlo „Zoom Companion“. Iš „Intuit“ galima įsigyti „Intuit Assist“. DI padėjėjus siūlo ir startuolės, pavyzdžiui, „Adept“ ir „Cohere“. „OpenAI“ rugpjūtį pristatė „ChatGPT“ versiją verslui.
Kita kova vyks dėl to, kieno infrastruktūra bus tokių DI sprendimų pagrindas. AWS ir GCP siūlo DI modelius, panašius į siūlomuosius „OpenAI“. Analitikai spėja, kad taikant specializuotus DI lustus jiedvi turi daugiau patirties nei „Microsoft“. Rugpjūtį „Google“ pristatė naują DI lustą dideliems modeliams mokyti.
Visi generatyvinio DI įrankiai, įskaitant „Copilot“, taip pat turi būti „pritaikyti verslui“, teigė Kenas Allenas iš „T. Rowe Price“, daug investavusios į „Microsoft“. Viena problema yra teisinė. Daugumai DI modelių mokyti naudojama autorių teisių saugoma medžiaga, kurią naudotojai gali netyčia panaudoti. Vienos didelės naftos ir dujų paslaugų įmonės IT vadovas sako nebeleidžiantis darbuotojams naudoti „GitHub Copilot“ po to, kai lapkritį jo įmonė sulaukė ieškinio dėl autorių teisių pažeidimo. „Microsoft“ sutiko padengti klientų teisines išlaidas, susijusias su jos „Copilot“, jei jie naudoja „Microsoft“ saugos funkcijas, pavyzdžiui, turinio filtrus.
Be to, modeliai gali daryti klaidų. „Microsoft“ sumažino tokias problemas, mokydama juos pagal tikslią, naujausią informaciją ir įtraukdama daugiau citatų. Bet tai nesutrukdė šių eilučių autoriaus paaukštinti iki generalinio direktoriaus pareigų. Už „Microsoft“ biuro programas atsakingas Jaredas Spataro sakė, kad „Copilot“ reiškia „visiškai naują darbo būdą“, kai mašina padeda jums padaryti daugiau, „bet nėra visada teisi“. Žmonės turi to nepamiršti ir prireikus ištaisyti klaidas.
Trečias nerimą keliantis klausimas susijęs su duomenų administravimu, t. y. poreikiu pasirūpinti, kad tik reikiami darbuotojai pasiektų reikiamą informaciją. Vienas analitikas pastebi, kad kai kurie ankstyvieji „Copilot“ naudotojai atranda „labai bauginančių“ rezultatų. Įsivaizduokite, kad paieška, tarkime, pateikia personalo bylas arba konfidencialius el. laiškus.
„Microsoft“ taip pat beveik neabejotinai sulauks kaltinimų, kad piktnaudžiauja savo galia rinkoje. (Per praėjusį augimą XX a. pabaigoje konkurencijos taisyklės bendrovei irgi nuolat kėlė galvos skausmą.) Bendrovė jau kovoja ne viename fronte. Rugpjūtį ji pranešė „atskirsianti“ „Teams“ nuo savo programų paketų, kai dėl „Slack“ skundų ES pradėjo tyrimą. Klientai taip pat skundžiasi, kad „Microsoft“ programų licencijos stumia įmones naudoti „Azure“, o ne AWS ar GCP. „Microsoft“ prezidentas Bradas Smithas tai pavadino „pagrįstu susirūpinimu“, ir bendrovė teigia įvedusi pakeitimų. Bet JAV Federalinės prekybos komisijos vykdomam tyrimui bendrovė „Google“ birželį pateikė komentarų, esą „Microsoft“ naudoja nesąžiningas licencijavimo sąlygas, kad „klientai būtų priversti rinktis ją“.
Išplitus programoms su DI, tokio tipo ginčų neabejotinai tik daugės. Jei, pavyzdžiui, „Windows Copilot“ skatins naudoti „Outlook“, o ne „Gmail“, su monopolijomis kovojančios įstaigos gali apkaltinti nesąžiningumu. Dėl to gali sumenkti „Microsoft“ galimybės pasinaudoti vienu didžiųjų konkurencinių pranašumų – didinti padėjėjų „Copilot“ naudingumą pasinaudojant plačiu siūlomų programų asortimentu.
Vis dėlto „Microsoft“ turi geras pozicijas. Ji pražiopsojo progą, kai plito išmanieji telefonai, ir ne iškart suprato debesijos potencialą. Šiandien ji pasiruošusi išnaudoti technologiją, kuri gali pakeisti darbo pasaulį. Bendrovei reikia išlaikyti trapią pusiausvyrą, veikiant sparčiau už konkurentes, bet kartu pasirūpinant, kad nauji užkariavimai DI srityje nesupykdytų reguliuotojų, neišsiurbtų pelno ir nesuerzintų klientų. Jei „Microsoft“ paslys, jos vietos tyko minios varžovių. Bet jei pasiseks, laukia milžiniškas atlygis. „Copilot“ lems jos ateitį.
