Naujieji metai transporto sektorių pasitiks naujais iššūkiais: didėjantys akcizai ir neaiški geopolitinė situacija gali išauginti degalų kainas, reikės prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų.
Ateinantys metai vairuotojus neišvengiamai pasitiks didėsiančiomis degalų kainomis – jas augins šalies mokestinė politika.
Ekspertai pastebi, kad dyzelino kaina dėl akcizo didėjimo šoktels daugiau nei 10 proc. ir gali suvalgyti reikšmingą dalį sumos, kurią gyventojai sutaupys dėl būsto paskolų palūkanų mažėjimo.
Kaip žinoma, Lietuvoje didžioji dalis tiek individualių automobilių, tie komercinių transporto priemonių yra varomos dyzelinu.
Skaičiuojama, kad vien dėl didėsiančių mokesčių dyzelinas kitais metais brangs daugiau nei 13 centų už litrą, o benzinas – beveik 6 centais.
Tačiau tai dar ne viskas. Benzino kainą papildomai didins naujai įvedama kintamoji akcizo dalis – anglies dvideginio dedamoji. Tad benzinas kitų metų pradžioje gali pabrangti 8 centais.
Dyzelino brangimas bus ryškesnis – kaina vidutiniškai augs 16 centų už litrą.
Dvigubas efektas
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) analitikai teigia, kad akcizo degalams didinimas nuo ateinančių metų nėra paskutinis, valstybė yra numačiusi akcizų degalams didėjimą iki pat 2030 m.
„Tiek vairuotojams, tiek visam transporto sektoriui teks susitaikyti su tuo, kad degalų kainos pamažu augs“, – sakė LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad degalų kaina savaime kils dėl mokesčių, bet dar reikėtų skaičiuoti naftos kainą pasaulio rinkose. O ji gali keistis taip, kaip šiuo metu nuspėti sudėtinga.
„Visi laukia sausio mėnesio, kai prisieks naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Yra įvairių spėlionių – pirmoji, kad gali būti paskelbtas naftos kainų karas, kuris galėtų kainas sumažinti. Tuomet šis sumažėjimas amortizuotų kainų augimą dėl akcizo.
Bet jei tai neįvyks, gali būti, kad kaina pradės judėti į visiškai priešingą pusę ir galime sulaukti dvigubai didesnio mažmeninės degalų kainos augimo efekto“, – svarstė ekonomistas.
Ekspertas pabrėžė, kad degalų brangimas paveiks ne tik vairuotojus, bet ir turės reikšmingą poveikį daugeliui namų ūkių.
„Dyzelino kaina dėl akcizo didėjimo šoktels daugiau nei 10 proc., tai nėra mažai ir gali suvalgyti reikšmingą dalį sumos, kurią gyventojai sutaupys dėl būsto paskolų palūkanų mažėjimo“, – sakė M. Dubnikovas.
Neigiamos pasekmės
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mokesčius degalams keldama pernelyg sparčiai valstybė gali nepasiekti savo tikslų.
Ant gyventojų ir verslo pečių permetama mokesčių našta gali turėti atvirkštinį efektą – mažės vartojimas, Lietuvos degalų pardavėjai konkuruos ne tik tarpusavyje, bet ir su šalių kaimynių prekybininkais.
„Nustatant naujus mokesčius ar didinant esamus, svarbu suderinti mokestinę politiką su kaimyninėmis šalimis.
Lietuva nedidelė, tad nemaža dalis vartotojų, jau nekalbant apie transporto sektoriaus įmones, pigesnius degalus pilsis kaimyninėse šalyse, vėl susidursime su „degalų turizmu“.
Tad į šalies biudžetą nebus surenkami planuojami mokesčiai“, – perspėjo K. Čeredničenkaitė.
Kreipėsi į valdžią
Vežėjų ir prekiautojų degalais organizacijos metų pabaigoje jau kreipėsi į valdžios institucijas, prašydamos rinkoje taikyti priemones, kurios kompensuotų degalų kainų augimą Lietuvoje.
Vežėjai prašė surasti priemones, kurios galėtų kompensuoti degalų kainų augimą, padėtų išlaikyti tarptautinio transporto verslo perkamus degalų kiekius Lietuvoje, išsaugotų Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje degalų prekybos rinkoje ir minimizuotų neigiamą degalų kainų augimo efektą valstybės biudžetui.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, Lietuviškų degalinių sąjunga, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ir Lietuvos vežėjų sąjunga.
Vežėjai ir degalų pardavėjai teigė, kad 2026 m. ir vėlesniais metais numatomas tolesnis nuoseklus akcizo ir CO2 dedamosios didinimas, todėl degalų brangimas turi ilgalaikę tendenciją, o tai neišvengiamai skatins vežėjus ieškoti pigesnių degalų alternatyvų.
„Degalų rinkos tendencijas, kurios artimoje ateityje gali turėti reikšmingą neigiamą įtaką ne tik degalų mažmeninės prekybos sektoriui, vežėjams, bet ir Lietuvos biudžetui per nesurinktas planuotas biudžeto pajamas iš akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių už Lietuvoje parduodamus degalus“, – rašte Vyriausybei teigė jie.
Vežėjai ir prekiautojai atkreipė valdžios dėmesį, kad didžiulis degalų kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse ES šalyse skatins ne tik vartotojus, Lietuvos gyventojus, pigesnių degalų ieškoti užsienyje, bet ir, visų pirma, neišvengiamai vers Lietuvos vežėjus rinktis smarkiai pigesnius degalus piltis Lenkijoje ar kitose valstybėse.
„Vilkiko degalų bakuose telpa iki 1400 litrų dyzelino. Su tokiu dyzelino kiekiu vilkikas gali nuvažiuoti apie 4500 kilometrų. Todėl sprendimas, ar degalus piltis Lietuvoje, ar užsienyje, yra paremtas vien tik ekonominiais paskaičiavimais, o susidarysiantis degalų kainų skirtumas nepalieka jokių argumentų tam, kad vežėjai rinktųsi degalus įsigyti Lietuvoje“, – teigė šalies vežėjai ir degalų pardavėjai.
Jie ragino Vyriausybę įgyvendinti dalinio degalų akcizo grąžinimo sistemą, kuri leistų vežėjams gauti už degalus sumokėto akcizo proporcingą kompensavimą.
Toks sprendimas Lietuvos degalų rinką išlaikytų konkurencingą kaimyninių šalių atžvilgiu ir apsaugotų Lietuvos biudžetą nuo didelės dalies mokestinių pajamų dėl Lietuvoje smarkiai sumažėsiančių parduodamų degalų kiekių praradimo.
Laukia didesni pokyčiai
Kiti metai dar ne patys blogiausi transporto sektoriui ir individualius automobilius vairuojantiems gyventojams.
Seimas jau kitų metų pradžioje pradės diskusijas dėl itin reikšmingos europinės Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvos (REDIII), kurioje numatytas ambicingas tikslas: 2030 m. ES šalyse 29 proc. transporto naudojamos energijos turės būti pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI).
LIEPA vadovė K. Čeredničenkaitė perspėjo, kad šios direktyvos perkėlimas į šalies įstatymus taps rimtu iššūkiu daugeliui verslo sektorių, nes net ir su ankstesne direktyvos redakcija, kuri nustatė perpus mažesnę atsinaujinančiųjų išteklių kartelę, buvo sudėtinga pasiekti tikslus.
Lietuvoje tik apie 6 proc. transporto sunaudotos energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Pirmas scenarijus: nafta atpigs
Kai kurie ekonomistai svarstė, kad nuo kitų metų didėjantys akcizai ir CO2 dedamoji turėtų pabranginti degalus, jų kaina gali išlikti nepakitusi, nes dėl JAV politikos galėtų gerokai nukristi naftos kaina pasaulio rinkose.
Prie tokios įvykių plėtros esą labiausiai prisidės naujojo JAV prezidento D. Trumpo ekonominė politika.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas Alfa.lt teigė, kad išrinktojo JAV prezidento D. Trumpo inicijuoti prekybos karai, naikinami iškastinio kuro apribojimai, didinama naftos gavyba JAV ir spaudimas naftą eksportuojančių šalių organizacijai OPEC lems, kad pasaulinė naftos kaina kris.
Esą tokia politika D. Trumpas iš karto nušautų kelis zuikius: JAV išaugtų pajamos iš iškastinio kuro, degalų kainos išliktų stabilios, būtų suvaldyta infliacija, o naftos kaina pasaulyje nukristų iki tokios ribos, kad Rusija nebegalėtų finansuoti savo karo mašinos pinigais iš naftos eksporto.
O Lietuvoje galėsime džiaugtis stabiliomis degalų kainomis – atpigus naftai jos nekils tiek, kiek nuo sausio didės akcizai.
Kartu I. Izgorodinas atkreipė dėmesį, naftos kainų efektas degalų rinkai vėluoja apie 3 mėnesius, be to, T. Trumpas prisieks tik sausio 20-ąją, tad degalai geriausiu atveju atpigtų tik kitų metų antrąją pusę.
„Manau, kad šis scenarijus yra gana realistinis. Todėl labiau tikėtina, kad naftos kaina kitais metais nukris, o degalų kaina Lietuvoje iš esmės liks panaši kaip šiemet, t. y. degalų mokesčiai bus didesni, bet naftos kaina bus mažesnė“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Antras scenarijus: nieko panašaus
Su tokia įvykių eiga nenorėtų sutikti „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Alfa.lt primena, kad iškart po rinkimų būsimasis JAV prezidentas akcentavo Amerikos naftos ir dujų gavybos galimybes ir netiesiogiai perspėjo Rusiją. „Naftos turime daugiau negu Saudo Arabija ir Rusija“, – sakė jis.
Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas žadėjo per metus perpus sumažinti energijos išteklių kainą. „Putinas negalės kariauti, jeigu nafta kainuos 40 dolerių“, – sakė jis.
Rusijos ekonomika labai priklauso nuo prekybos nafta ir jos kainos. 2024 m. biudžetas numatytas prognozuojant 70 JAV dolerių už barelį kainą. Šiemet Rusija beveik trečdalį valstybės pajamų tikisi gauti iš naftos ir dujų sektoriaus, nemaža jų dalis skiriama karui finansuoti.
Todėl rusai daro viską, kad didėtų naftos kaina – net rusų ekonomistai pripažįsta, kad naftos kainai nukritus žemiau nei 70 dolerių riba, šalis nebegalėtų finansuoti karo Ukrainoje.
Manoma, kad naftos kaina galėtų sumažėti, jeigu JAV padidintų naftos gavybą ir darytų spaudimą naftą eksportuojančių šalių organizacijai OPEC.
Ž. Mauricas sutinka, kad pasaulinės naftos kainos sumažėjimas būtų smūgis Rusijai, bet pastebi, kad tai pasiekti nėra taip paprasta, kaip būdavo anksčiau.
„Paskatos Amerikai tai daryti yra sumažėjusios, nes ji yra didžiausia pasaulyje naftos išgavėja, didžiausia pasaulyje dujų eksportuotoja. Pačiai JAV naftos pramonei reikia bent 60, mažiausiai 50 dolerių už barelį kainos.
Todėl, net jei D. Trumpas sumažintų kainą, tai būtų trumpalaikis sumažinimas, nes daliai JAV įmonių neapsimokėtų išgauti naftos Amerikoje. Tiesiog JAV nusipjautų šaką, ant kurios sėdi.
Manau, kad politiškai Amerika vargu ar tokios strategijos imtųsi“, – svarstė Ž. Mauricas.
