Elektromobilių perkama vis mažiau ir tendencija kol kas nesikeis – atgraso trečdaliu didesnė kaina

Šiemet beveik kiekvieną mėnesį elektromobilių rinkos apimtis Europoje krito po kelis procentus, o Lietuvoje registruojama iki 20 proc. mažiau naujų elektromobilių nei pernai.

Nauji lengvieji elektromobiliai Europoje 2024 m. sudarė mažiau nei dešimtadalį visų naujų transporto priemonių registracijų.

Ekspertų nuomone, panaši situacija rinkoje išliks ir 2025 m.

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) skaičiuoja, kad šiemet kas mėnesį augant transporto priemonių pardavimams pirmus tris metų ketvirčius tarp Europoje įsigytų lengvųjų komercinių transporto priemonių elektromobiliai neperkopė net 6 proc. dalies.

Tarp asmeniniam naudojimui skirtų naujų automobilių elektromobilių pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, dažniausiai nuo bendros naujų automobilių pardavimo dalies Europos šalyse sudarydavo 10–15 proc.

Palyginimas: 2023 m. naujų elektromobilių rinkos dalis ES valstybėse siekė 14,6 proc.

ACEA duomenimis, šiemet beveik kiekvieną mėnesį elektromobilių rinkos apimtis Europoje krito po kelis procentus, o kaip alternatyvą elektromobiliams žmonės vis dažniau rinkosi hibridinius automobilius, kurie Europoje rugsėjį sudarė 32,8 proc. visų parduotų naujų automobilių.

Lietuvoje situacija ne geresnė: „Autotyrimų“ ir „Regitros“ duomenimis, iki rugsėjo šalyje buvo užregistruota 18 proc. mažiau elektromobilių negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, iki spalio – 16,1 proc., lapkričio – 16,2 proc., o gruodžio – 16,1 proc. mažiau negu tuo pačiu metu pernai.

Rimtos kliūtys

ES valstybės narės elektromobiliams įsigyti skiria įvairią finansinę paramą. Pavyzdžiui, nuo 2022 m. teikiamos ES Modernizavimo fondo kompensacijos fiziniams ir juridiniams asmenims.

Tačiau finansinė parama nėra pakankama paskata verslui pirkti elektromobilius, net jei įmonės atnaujina automobilių parką. Tai lemia kelios svarios priežastys.

Automobilių išperkamosios nuomos paslaugas teikiančios alternatyvaus finansavimo įmonės „Finpro“ valdybos narys Kęstutis Grinaveckas pastebi, kad daugeliui žmonių ir verslui labai svarbus rodiklis yra atstumas, kurį automobilis gali įveikti pilnu baku. O elektromobiliai nuvažiuojamais atstumais vis dar negali lygintis su vidaus degimo variklį turinčiais automobiliais.

„Vidutinio segmento modeliai nuvažiuoja maždaug 350–500 km, premium klasės modeliai gali nuvažiuoti iki 800 km, o kai kurie vidaus degimo variklį turintys automobiliai gali pilnu baku nuvažiuoti daugiau nei tūkstantį kilometrų“, – pastebi K. Grinaveckas.

Kita svarbi kliūtis elektromobilių pardavimams augti – Lietuvoje vis dar neišplėtotas elektros įkrovimo stotelių tinklas.

Pagrindinėje automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda netrukus atsiras elektromobiliams įkrauti skirtas parkas, kur vienu metu galės krautis 40 elektromobilių.

Lietuvoje veikia apie 2 tūkst. viešų įkrovimo stotelių, bet to nepakanka, įkrovimo stotelių tinklas nė iš tolo neprilygsta galimybėms pasipildyti degalų vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams.

K. Grinaveckas pastebi ir kitų svarbių trūkumų – visiškai įkrauti elektromobilį gali prireikti nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų laiko, pilnas degalų bakas pripildomas per kelias minutes.

Verslą ir gyventojus nuo elektromobilio dažnai atgraso ir kaina. Elektromobiliai vis dar maždaug trečdaliu brangesni už vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones.

Komercinių transporto priemonių baziniai mažesni modeliai „Renault Kangoo“ ar „Citroën Berlingo“ šiuo metu kainuoja apie 25–35 tūkst. eurų, o didesni „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“ – gali kainuoti 40–60 tūkst. eurų daugiau už analogiškus degalais varomus automobilius.

Verslui pritaikytų elektra varomų modelių „Volkswagen ID Buzz Cargo“ ar „Renault Trafic E-Tech“ vidutinė kaina prasideda nuo 40 tūkst. eurų, o didesnių ar pažangesnių modelių iki 70 tūkst. eurų ar net daugiau nei įprastų automobilių.