Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, per šių metų sausio ir vasario mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, naujų elektromobilių registracija Europos Sąjungoje (ES) paaugo 28,4 proc.
Po stabtelėjimo 2024-aisiais šiemet ir toliau laukiama teigiamų elektrinio transporto gamintojų rezultatų visame Senajame žemyne. Juos turėtų lemti bent keletas geresnes sąlygas pirkėjams suteiksiančių veiksnių. Kokie jie?
Kainų faktorius
Neabejotina, kad vienas svarbiausių aspektų, skatinančių įsigyti naują automobilį, yra priimtina kaina. Todėl gamintojai ne juokais surėmė ietis, kovodami dėl vairuotojų piniginių. Dėl to net ir santykinai mažose rinkose, kaip antai Lietuvoje, jau galima rasti itin konkurencingų elektromobilių pasiūlymų.
Štai balandžio pradžioje „premium“ prekių ženklo „Mercedes-Benz“ elektra varomą kompaktinį SUV modelį EQA su 69,7 kWh nominaliosios talpos baterija mūsų šalyje buvo galima įsigyti už 49 990 eurų. Automobilis pasižymi markei būdingų technologijų paketu: naujausia MBUX informacijos ir pramogų sistema su dviem 10,25 colio įstrižainės ekranais, šildomomis priekinėmis sėdynėmis, elektra valdomu bagažinės dangčiu ir t. t.
Bendrovės „Ford“ SUV kupė elektromobilis „Capri“ su 77 kWh akumuliatoriumi buvo siūlomas už 46 820 eurų pradinę kainą. Jo bazinėje įrangoje – nuo realiuoju laiku veikiančios navigacijos bei išankstinio salono ir baterijos temperatūros nustatymo sistemos iki belaidžiu būdu atsisiunčiamų programinės įrangos naujinių ir gausaus saugos funkcijų paketo.
O korėjiečių gamintojas KGM už to paties segmento elektrinį SUV „Torres EVX“ su 462 km viena įkrova leidžiančia nuvažiuoti 73,4 kWh talpos baterija, net 839 litrų tūrio bagažine, standartinėje įrangoje montuojamais dviem 12,3 colio įstrižainės ekranais, „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ vartotojo sąsajomis bei šildomomis ir vėsinamomis elektra valdomomis priekinėmis sėdynėmis kainavo nuo 39 990 eurų.
Išaugusi konkurencija
Pirmuoju spaudimo apriboti elektromobilių kainas svertu tapo smarkiai išaugusi konkurencija. Dar prieš penkerius metus C-SUV segmente tokios kainos buvo sunkiai įsivaizduojamos, o dabar mūsų regione vien vidutinėje ar ekonominėje klasėse varžosi apie dvi dešimtis skirtingų modelių. Todėl gamintojai priversti ieškoti įvairiausių būdų, kaip atpiginti gamybą ir pasiūlyti patrauklesnes kainas.
Štai „Ford“ savo elektromobilius „Capri“ ir „Explorer“ pagal susitarimą kuria ant „Volkswagen“ grupės elektrinei pavarai skirtos MEB platformos. Dienos šviesą išvydo ir daugiau ant jos sukurtų C-SUV segmento krosoverių: nuo „Audi Q4 e-tron“ ar „Cupra Tavascan“ iki „Volkswagen ID.4“ ar „Škoda Enyaq“. Galima suskaičiuoti 10 šiuo metu vien šios architektūros pagrindu gaminamų elektrinių SUV.
Tuo metu KGM, anksčiau žinota „SsangYong“ pavadinimu, liko ištikima savo tradicijoms ir naujuose modeliuose taiko per 60 metų sukauptą visureigių gamybos patirtį, o tobulindama elektromobilius sudarė partnerystę su Kinijos pramonės lyderiu BYD. Bendradarbiaujančios įmonės drauge kuria baterijas krosoveriui „Torres EVX“ ir naujam elektriniam pikapui. Ši partnerystė taip pat palengvins KGM įkraunamųjų hibridinių modelių plėtrą.
Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas sako neabejojąs, kad kitiems rinkos dalyviams partnerystė su Kinijos gamintojais gali būti naudinga. Jo teigimu, didžiausią naudą gali išpešti smulkesnės bendrovės, kurios neužima rinkos lyderių pozicijų.
„Jau kurį laiką kinų gamintojai demonstruoja ne tik galintys gaminti kokybiškus atskirus agregatus, bet ir gebantys tai daryti pigiai. Taip gamintojai galės nurėžti savo automobilių savikainą, o kai kuriais atvejais turbūt net ir sustiprinti savo prekių ženklą paminėdami, kad naudoja vieno ar kito kinų gamintojo agregatus“, – pastebi „Lietuvos metų automobilio“ konkurso rinkimų komisijos narys.
Anot J. Lengvino, nors ir kaip tai gali skambėti netikėtai, dalis tų pačių Kinijos gamintojų jau yra vertinami ir Vakaruose. Šiuo metu ir Lietuvoje įvairios kinų įmonės prisistato per žinomus automobilių pardavėjus ir demonstruoja, kad nusipelno vietos salonuose.
„Nors Lietuvoje kinų gamintojai vos įžengė į rinką, Skandinavijoje, Vakarų Europoje jie turi gerokai stipresnes pozicijas ir yra vertinami kitaip nei pas mus“, – pastebi J. Lengvinas.
Subsidijų svoris
Dar vienu veiksniu tapo griežtesni taršos ribojimai gamintojams už CO2 išmetančius automobilius. Nuo 2025 iki 2029 m., Europos Komisijos (EK) sprendimu, ES šalyse nustatytas siektinas naujų lengvųjų automobilių anglies dvideginio taršos vidurkis, matuojant pagal WLTP metodiką, turi neviršyti 93,6 g/km.
Perkopus šį visų per metus parduotų transporto priemonių išmetamųjų teršalų vidurkį, gamintojams teks susimokėti solidžias baudas, siekiančias nuo 95 eurų už kiekvieną automobilio viršytą gramą. Kai kurių valstybių spaudžiama, EK ėmėsi svarstyti apie reikalavimų sušvelninimą ir ilgesnio pereinamojo laikotarpio įvedimą, tačiau nemaža dalis gamintojų jau iš anksto rengėsi numatytiems reikalavimams ir atitinkamai koregavo kainodarą brangindami taršesnius modelius bei mažindami ar bent jau neaugindami netaršiųjų kainų ir taip siekdami paskatinti pastarųjų pardavimą.
Trečiuoju svarbiu veiksniu įsigyjant elektra varomus modelius europiečiams išlieka valstybių subsidijos, kurios leidžia dar labiau atpiginti automobilius. Skirtingose šalyse skiriasi subsidijuojamos sumos, kaip ir laikotarpiai, kuriais taikomos finansinės paskatos, tačiau jos lemia akivaizdžius skirtumus.
Štai Lietuvoje naują elektromobilį perkantys fiziniai asmenys gali pretenduoti į 5000 eurų kompensaciją. Tokiu atveju, pavyzdžiui, minėtas „Mercedes-Benz EQA“ kainuotų nuo 44 990 eurų, o „KGM Torres EVX“ – ir nuo 34 990 eurų.
Įmonės gali pretenduoti į 4000 eurų siekiančias subsidijas ir atskaityti PVM, jeigu perkamo elektromobilio kaina neviršija 50 000 eurų su PVM. Tokiomis sąlygomis didžiausią rinkoje 10 metų arba 1 mln. nuvažiuotų kilometrų baterijos garantiją turintis elektrinis SUV „Torres EVX“ atsieitų nuo 29 050 eurų.
