Elektrinius automobilius dėl jų konstrukcijos eksploatuoti pigiau už benzininius, bet jų kaina nepalyginamai didesnė – skirtumo nepadengia net valstybinės subsidijos.
Tai paaiškina, kodėl ekologiški, patvarūs, mažiau remonto reikalaujantys elektromobiliai vis dar nusileidžia populiarumu dyzelinu ar benzinu varomoms transporto priemonėms.
Kai kuriose Vakarų šalyse persilaužimas jau įvyko: turtingoje Norvegijoje vyriausybei dosniai dalijant paramą elektromobilių ir įprastinių automobilių kainų paritetas jau pasiektas.
Šiuo metu daugiau kaip 80 proc. Norvegijoje parduodamų naujų automobilių yra elektriniai.
Kada susilygins?
Skirtumą tarp vidaus degimo variklių ir elektromobilių kainų labiausiai lemia gamintojų sąnaudos akumuliatoriams ir automobilių gamybos procesams.
Naujienų portalas „Euronews“ prognozuoja, kad elektromobilių sąnaudos labiausiai sumažės, kai atpigs akumuliatoriai ir dėl to pramonė visą gamybą perkels ant elektromobilių surinkimo konvejerių.
„Goldman Sachs Research“ prognozuoja, kad 2025 m. baterijų kainos nukris iki 89 eurų už kilovatvalandę (kWh), tai yra 40 proc. nuo 2022 m.
Akumuliatorių gamybos sąnaudos daugiausia mažėja pastaruoju metu pingant pagrindinėms baterijų žaliavoms ličiui, nikeliui, kobaltui.
Vis didesnės investicijos į jų kasybą ir perdirbimą užtikrina, kad šių žaliavų pasiūla netrukus patenkins paklausą.
Numatoma, kad iki 2030 m. elektromobilių baterijų kainos kasmet nukris vidutiniškai 11 proc.
Be to, elektromobilių pramonę iš esmės keičia akumuliatorių gamybos pažanga, ypač pradėjus naudoti kietojo kūno baterijas.
Naujausiuose pažangiuose akumuliatoriuose skystas elektrolitas ličio jonų baterijose keičiamas į kietą medžiagą. Tokios baterijos yra saugesnės, nes sumažėja nuotėkio ar ličio gaisro rizika pažeidimo atveju.
Kietos baterijos gali padvigubinti elektromobilių nuvažiavimo atstumą – nuo vidutiniškai 400 km iki daugiau nei 800 km vienu įkrovimu.
Technologinė plėtra kartu su mažėjančiomis sąnaudomis atvertų kelią rinkai pasiūlyti gerokai pigesnes ir efektyvesnes elektrines transporto priemones.
Savo ruožtu iškastiniu kuru varomais automobiliais važinėti bus vis brangiau. Benzininių ir dyzelinių automobilių kainos turėtų didėti dėl sugriežtėjusių ES taršos normų.
Visi šie veiksniai turėtų sumažinti elektromobilių ir vidaus degimo automobilių kainų skirtumą.
JAV technologinių tyrimų ir konsultacijų įmonė „Gartner“ prognozuoja, kad jau 2027 m. elektromobilių su naujos kartos akumuliatoriais gamyba bus pigesnė nei automobilių su vidaus degimo varikliais.
Vis dėlto dauguma analitikų prognozuoja, kad elektromobilių ir tradicinių transporto priemonių kainos susilygins tik antroje šio dešimtmečio pusėje.
Kainų skirtumai
Kol elektromobiliai kainuoja daugiau, o jų įkrovimo infrastruktūra netenkina rinkos poreikių, valstybės skatina žaliųjų automobilių įsigijimą subsidijomis.
Tačiau, kad ir kiek valstybė primoka pirkėjams, elektromobilių kainos Europoje vis dar „kandžiojasi“, todėl tradicinius automobilius pirkti labiau apsimoka.
„Euronews“ lygina skirtingų rūšių „Peugeot“ automobilio kainas keliose šalyse.
Vokietijoje „Peugeot 208“ benzinu varomo „Style“ modelio automobilio kaina siekia 22 950 eurų, o šio modelio elektrinis automobilis kainuoja iki 36 325 eurų.
Prancūzijoje pradinio šio modelio benzininio automobilio kaina prasideda nuo 20 850 eurų, hibridinio – nuo 23 550 eurų, elektrinio – nuo 34 100 eurų.
Danijoje benzininis modelis „Peugeot 208 Active“ atsieis 22 780 eurų, elektrinė versija – 28 811 eurų.
Airijoje „Peugeot 208“ su „Allure“ apdaila benzininio automobilio kaina prasideda nuo 28 495 eurų, hibridinio – nuo 29 995 eurų, elektrinio – nuo 33 185 eurų.
