Dažnas lietuvis vairuoja lyg lenktynių trasoje, o kitus vairuotojus laiko konkurentais, kuriuos reikia nugalėti ar pažeminti. Tai lemia žemo lygio psichologinė situacija Lietuvoje.
Daugelis vairuotojų yra susidūrę su situacija, kai važiuojant leistinu greičiu prie jų automobilio galo vos per metrą ar du prilimpa kitas automobilis.
Dažniausiai taip elgiasi pikti, skubantys, agresyvūs vairuotojai, dėl kurių kaltės keliuose kasmet nutinka šimtai eismo įvykių.
Agresyvų vairavimą dažnai įsivaizduojame kaip greičio viršijimą, tačiau tai ir staigus dažnas eismo juostų keitimas, saugaus atstumo nesilaikymas, tyčiniai veiksmai greitai stabdant, nepraleidžiant, naudojant garsinį signalą, mirksint šviesomis ir t. t.
„Žmonės ramiau vairuotų, jei jų gyvenimuose būtų ramybė, stabilumas. Dabar finansinė situacija keičiasi, įstatymai keičiasi, keičiame darbus. Tyrimai rodo, kad žmonių psichologinė situacija Lietuvoje yra gana žemo lygio. Bet juk jei agresyviai elgtumėmės ne sėdėdami automobiliuose, tiesiog eidami gatve, mes greitai sulauktume policijos dėmesio. Sociologai jau ne vienus metus vairavimą vadina socialiu reiškiniu“, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Lyg lenktynių trasoje
A. Pakėnas sako, kad savo praktikoje kasdien mato tarp juostų nardančius vairuotojus, taip pat prilimpančius prie automobilio galo, greitai stabdančius.
„Yra žmonių, kurie pervertina savo gebėjimus, vairuoja kaip lenktynėse. Bet juk kelyje negali vaidinti lenktynininko, kaip ir viešumoje negali būti profesionalus kirvių mėtytojas“, – sako A. Pakėnas.
Vairavimo instruktoriaus nuomone, mieste nuolatinis eismo juostų keitimas neturi jokios prasmės – kad ir kiek belėktum, kad ir kiek automobilių beaplenktum, pasak A. Pakėno, vis tiek geriausiu atveju sutaupysi minutę ar dvi.
Anot jo, paradoksalu, bet dažnai tie, kurie keliuose elgiasi agresyviai, nepateisina kitų vairuojančiųjų nesaugiai.
„Suprask – man galima, o kitiems ne. Visų, kurie nesilaiko distancijos, klausiu: jei prie jūsų automobilio per kelis centimetrus privažiuos didelis sunkvežimis, ar jums bus jauku? Sako, kad nejauku. Tuomet kitas klausimas: o kodėl jūs taip darote? Toks paradoksas – kai į mane įsiremia, man baisu, o kai aš pats taip darau, tai neva mano kita intencija, kovoju su spūstimis. Jei taip prisispaustumėte prie žmogaus parduotuvės kasoje, greičiausiai žmonės reaguotų kitaip“, – svarsto A. Pakėnas.
Įvairios agresyvumo formos
„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektu šiemet atlikta apklausa parodė, kad didelė dalis gyventojų puikiai supranta, koks vairavimo stilius laikytinas agresyviu: apklaustieji dažniausiai jam priskyrė greitą ir dažną eismo juostų keitimą, tinkamo atstumo nesilaikymą, greičio viršijimą.
10 proc. apklaustųjų mano, kad prie agresyvaus vairavimo galima priskirti ir neadekvačiai lėtą važiavimą.
66 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad agresyvus vairavimas keliuose kelia didžiausią pavojų, beveik pusė pavojumi keliuose įvardija vairuotojų įpročius ir tradicijas.
Lietuviai nėra vieninteliai prie automobilio vairo besielgiantys agresyviai.
Analogiškas Latvijoje praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad 68 proc. automobilių vairuotojų kelyje elgiasi agresyviai – 9 proc. tai daro dažnai.
Lyginant ankstesnių metų rezultatus, kaimyninėje šalyje stebimas kartkartėmis ir dažnai agresyviai vairuojančiųjų skaičiaus augimas.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas dėl vairavimo įpročių atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
