Naujas geležinkelių maršrutas sujungs Baltijos jūros uostus Skandinavijos šalyse ir Juodosios jūros uostus Bulgarijoje, Turkijoje, Gruzijoje. Kroviniai pasiektų Azerbaidžaną ir Iraną.
Daugiausia Skandinavijos šalių rinkai skirtu koridoriumi galėtų būti gabenama apie 5 tūkst. puspriekabių per metus.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, transporto koridoriaus bei intermodalinio traukinio organizavimu suinteresuotos ir Turkijos, ir Ukrainos, ir Lietuvos verslo įmonės.
Apie planuojamą naują krovinių koridorių pirmoji pranešė Turkijos žiniasklaida.
Tarp dviejų jūrų
Turkijos geležinkelių, transporto ir gynybos pramonės naujienų portalas Raillynews.com rašo, kad Lietuvos ir Turkijos geležinkeliai yra labai arti bendradarbiavimo sutarties dėl puspriekabių vežimo keliais tarp dviejų šalių pasirašymo.
„Siekiama pasinaudoti esamomis paslaugomis ir sujungti Stambulą su Ukrainos pakrante bei Klaipėdą ir Skandinavijos uostus“, – rašo Raillynews.com.
Pasak pranešimo, Lietuvos geležinkelio atstovai lankėsi Turkijoje ir susitiko su Turkijos geležinkelių komanda. „Šalys aptarė galimybę sukurti naują trumpųjų nuotolių ir geležinkelio jungtį, kuri taptų koridoriumi tarp Juodosios ir Baltijos jūrų“, – teigiama straipsnyje.
Turkų paskelbtas naujo geležinkelių koridoriaus Vidurio Europoje žemėlapis rodo, kad kroviniai iš Klaipėdos viena geležinkelio atšaka galėtų per Bulgariją pasiekti Stambulą, iš kur išsišakotų dviem priešingomis kryptimis. Viena geležinkelio atšaka krovinius nukreiptų į Izmirą prie Egėjo jūros, kita – į Iraną.
Antras geležinkelio koridorius nusitęstų iki Ukrainos Odesos uosto, iš kurio kroviniai keltais būtų gabenami į Juodosios jūros Samsuno ir Trabzono uostus Turkijoje bei Gruzijos Poti uostą, iš kurio pasiektų Azerbaidžano sostinę Baku.
Priešinga kryptimi gabenami kroviniai atkeliautų iki Klaipėdos uosto, ir kur projektuojama jų tolimesnė kelionė į Baltijos jūros uostus Švedijoje, Vokietijoje ir Danijoje.
Geležinkeliu – efektyviau
Kaip naujienų portalą Alfa.lt informavo „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), grupei priklausanti krovinių gabenimo geležinkeliu bendrovė „LTG Cargo“ siekia diversifikuoti ir plėsti veiklą, todėl Turkijoje ieškojo galimybių inicijuoti naujus tarptautinius logistikos kelius ir produktus.
Gruodžio mėn. pradžioje LTG delegacija Stambule ir Ankaroje susitiko su Turkijos geležinkelių, uostų, verslo įmonių bei valstybinių institucijų vadovais. LTG delegaciją sudarė „LTG Cargo“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas, „LTG Cargo Ukraine“ direktorius Saulius Stasiūnas, LTG tarptautinių santykių vadovas Laurynas Bučalis ir LTG tarptautinių santykių projektų vadovė Viktorija Vlasovienė.
„Susitikimų metu buvo aptartos galimybės bendradarbiauti vystant intermodalinius pervežimus. Taip pat aptarti Turkijos verslo įmonių poreikiai organizuojant puspriekabių vežimus tarp Turkijos ir Skandinavijos šalių“, – Alfa.lt sakė LTG ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.
Didžiausio susidomėjimo, pasak jos, sulaukė du potencialūs maršrutai. Pirmasis – sujungti geležinkeliu Turkijos uostus per Juodąją jūrą, Odesą su Klaipėdos uostu puspriekabių vežimui, antrasis (alternatyvus maršrutas) – pratęsti egzistuojantį vadinamąjį Vikingo traukinį iki Turkijos geležinkelių.
Šiuo metu tarp Turkijos ir Ukrainos keltais plukdoma iki 3500 puspriekabių ir vilkikų per mėnesį, kurie toliau kelių transportu keliauja į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalis.
„LTG pasiūlymas puspriekabes iš Ukrainos uostų perkelti ant geležinkelių ir vežti iki Klaipėdos uosto traukiniais yra efektyvesnis ir daug patrauklesnis ekologine prasme. Geležinkelių transporto koridoriaus bei intermodalinio traukinio organizavimu jau šiandien yra suinteresuotos ir Turkijos, ir Ukrainos, ir Lietuvos verslo įmonės, tarp kurių – ir veikiančios logistikos sektoriuje“, – sakė LTG atstovė.
Du traukiniai per savaitę
Tikimasi, kad pirmieji bandomieji vežimai galėtų būti organizuojami kitų metų vasarį–kovą. Vėliau tai turėtų būti reguliarus intermodalinis traukinys, kursuojantis kartą per savaitę, o antrąjį pusmetį traukinių skaičius galėtų būti didinamas iki dviejų per savaitę.
Vertinant rinkos galimybes pasiūlyti projektui reikalingus vagonus, metinis potencialas siekia apie 5000 puspriekabių per metus. Jos daugiausia būtų skirtos Skandinavijos šalių rinkai.
„Pastebime, kad rinkos susidomėjimas Turkijos–Skandinavijos maršrutu iš tiesų didelis. Tam įtakos turi ir kasmet augantis eksportas iš Turkijos. Veikiantis koridorius, kuriuo kroviniai iš Turkijos jūra plukdomi iki Triesto, o toliau vežami geležinkeliu per Vakarų Europą Šiaurės kryptimi, jau dabar nėra pajėgus aptarnauti realaus srauto iš Turkijos. Be to, LTG siūloma kainodara ir puspriekabių bei konteinerių pristatymo terminai yra patrauklūs ir konkurencingi palyginti su jau egzistuojančiais logistikos maršrutais“, – sakė L. Gabrilavičiūtė.