Pusę kioskų sostinėje uždariusi norvegų kompanija kituose miestuose naikinti populiarių prekybos taškų neplanuoja, o dėl vilniečių nepasitenkinimą sukėlusio sprendimo kaltina sostinės valdžią.
Vilniaus savivaldybė atsakomybės neprisiima, o buvęs sostinės meras Artūras Zuokas apgailestauja dėl miesto valdininkų požiūrio į verslą ir vilniečius.
Politiko nuomone, „Lietuvos spaudos“ kioskus būtina išsaugoti – jie ne tik teikia svarbias paslaugas, bet ir reklamuoja lietuvišką prekės ženklą, lietuvių kalbą bei padeda spausdintam žodžiui lengviau pasiekti skaitytoją.
„Jeigu valdininkai dažniau išeitų į gatves, jie pamatytų, kad gyvenime yra daug daugiau niuansų, kurie netelpa į bet kokias biurokratines taisykles“, – Alfa.lt sakė A. Zuokas.
Siaurakakčiai valdininkai
Buvęs Vilniaus meras, dabar šio miesto savivaldybės tarybos narys A. Zuokas mano, kad „Lietuvos spaudos“ kioskų uždarymą sostinėje vienareikšmiai inspiravo miesto savivaldybės sprendimai.
„Tai labai biurokratinis požiūris ir visiškas nenoras gilintis į realią pareiškėjo situaciją, kas dabar būdinga savivaldybės politikams. Jie viską geriausiai išmano, geriausiai žino, turi savo kažkokius įsivaizdavimus ir bet kokiomis priemonėmis bando juos įgyvendinti“, – sakė A. Zuokas.
Tarp tokių sprendimų politikas priskiria gatvių siaurinimą, dviračių takų sprendinius, kurie pažeidžia kitų vilniečių interesus.
„Šitų kioskų tipiniai projektai buvo padaryti man esant miesto vadovu 2013 m. Esmė – išlaikyti vienodą stilistiką, bet faktiškai kiosko dydis turėtų atitikti konkrečios vietos situaciją, galimybes ir verslo logiką. Nes maži kioskai šiandien yra niekam nereikalingi ir jie netinka. Todėl nesant galimybės verslui kurti verslą, aišku, kad jie atsisako tokių vietų. Dėl to nukenčia Vilniaus miesto gyventojai“, – mano A. Zuokas.
„Lietuvos spaudos“ kioskų savininkė, uždariusi Vilniuje didžiąją dalį šių kioskų, anksčiau teigė, kad pokytis įgyvendinamas dėl besikeičiančių visuomenės įpročių ir įsigaliojančių naujų konkurso sąlygų tokioms vietoms. Pavasarį bendrovė „Reitan Convenience Lithuania“, valdanti kioskus „Lietuvos spauda“, kavines „Caffeine“ ir parduotuves „Narvesen“, ėmėsi įgyvendinti naują konceptą, kuris sukurtas siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios miesto kultūros.
„Šiuolaikinis miesto gyventojas nori daugiau, nei tik įsigyti smulkių prekių ar spaudos, bet rasti ir kokybiškų užkandžių“, – teigė įmonė.
Tačiau didžiausią įtaką sprendimui uždaryti daugiau kaip pusę sostinės kioskų lėmė pasikeitusi Vilniaus savivaldybės pozicija, kai skelbtuose konkursuose dalies vietų nebeliko, o nemaža dalis perkybos vietų buvo ženkliai sumažintos.
Kabinetinis darbas
Savivaldybė vėliau aiškio, kad kioskai „nebetilpo“ į senas vietas dėl atnaujintos infrastruktūros – pėsčiųjų ir dviračių takų, todėl didesniems „Lietuvos spaudos“ kioskams pritrūko šaligatvio. Ar toks paaiškinimas neskamba kaip pasityčiojimas?
Buvęs Vilniaus meras atsakė, kad kai kuriose vietose gali būti tokia situacija, bet tai „vienetiniai atvejai“.
„Aš pats apžiūrėjau keletą vietų, kur kioskai šiuo metu uždaryti. Pavyzdžiui, Pylimo gatvėje. Tikrai nėra jokios priežasties ten mažinti (kioskui skirtą – red.) plotą. Galima be problemų keliais kvadratiniais metrais padidinti kioską“, – sakė A. Zuokas.
Opozicijoje dabartinei valdžiai esantis tarybos narys mano, kad savivaldybė labai biurokratiškai laikosi patvirtinto standarto, užuot vadovavusis principu, kad architektūriniu stiliumi kioskai turėtų būti vienodi, bet dydžiu galėtų skirtis.
„Yra grynai biurokratinis nenoras įsigilinti į realią situaciją. Kitaip sakant, kabinetinis darbas“, – mano A. Zuokas.
Interesų konfliktas
Gal savivaldybė supainiojo prioritetus? Atrodo, svarbiausias kriterijus „kad būtų gražu“, o patogumas vilniečiams lieka paskutinėje vietoje.
„Galima ir taip pasakyti. Žinote, mieste visada yra interesų konfliktas. Kažkas kažko nori, kažkas kažkam prieštarauja. Čia jau politikų, administracijos meistriškumas lemia, kaip suderinti skirtingus interesus. Šiandien mieste labai daug tų konfliktų matome: infrastruktūros keistenybės, gatvių siaurinimas, žiedų siaurinimas, bukas biurokratinis požiūris į prekybos kioskų vietų plotą“, – vardijo politikas.
Pasak jo, dėl kioskų ir anksčiau buvę konfliktų, pavyzdžiui, Grigiškėse ir kitur, ir tik politikams įsikišus rastas kompromisas.
„Šiuo atveju yra bukas biurokratiškas užsispyrimas, nesiekiant suderinti, kad visi turėtų galimybę veikti ir teikti paslaugas Vilniaus miesto gyventojams. Problema būtų labai greitai išspręsta, jeigu žmonės būtų šiek tiek plačiau galvoję“, – įsitikinęs A. Zuokas.
Reikalingi Vilniui
Ilgametis sostinės meras A. Zuokas neabejoja, kad „Lietuvos spaudos“ kioskai reikalingi Vilniaus miesto infrastruktūrai dėl kelių priežasčių.
„Pirma, pagal mano kadencijos metu parengtus planus buvo numatyta į daugelį tokių kioskų inkorporuoti viešuosius tualetus. Antra, šiandien problema, kaip popierinei spaudai pasiekti skaitytoją. Tai šiuo atveju yra ir platesnė misija, ir miestas turėtų būti suinteresuotas tokių prekybos vietų tinklo plėtra, kad spausdintas žodis galėtų lengviau pasiekti skaitytoją. Tai jau tam tikras demokratijos elementas“, – mano A. Zuokas.
Gal kam atrodys ir keista, bet „Lietuvos spaudos“ kioskai, politiko nuomone, prisideda prie miestiečių saugumo.
„Tai apšviesta vieta. Prie kiosko gali būti sumontuotos vaizdo kameros. Nusipirkti papildomą užkandį ar gauti kitą paslaugą – tai didina miesto gyvybingumą. Didelės prekybos parduotuvės dėl sąnaudų dydžio negali dirbti ilgai. Kioskeliai gali dirbti ilgai. Gali dirbti renginių metu. Jie turi didžiulį lankstumą. Tai yra tikrai patraukli forma. Ir ypač vyresnės kartos vilniečiams – jie, ypač pensinio amžiaus žmonės, gali dirbti šį darbą. Daug privalumų turi tokia prekybos sistema ir ją reikia stengtis išlaikyti“, – mano A. Zuokas.
Ne paskutinėje vietoje, jo nuomone, yra ir miesto pajamos iš tokių prekybos vietų – savivaldybė daug uždirba iš nuomos mokesčio.
Svarbus prekės ženklas
Buvęs miesto vadovas mano, kad svarbu išlaikyti ir lietuvišką „Lietuvos spaudos“ prekės ženklą.
„Aš buvau šitos iniciatyvos autorius, – išdidžiai prisipažino jis. – Kada mes nuomojome konkurso būdu tas vietas, mes buvome į sąlygas įrašę reikalavimą, kad būtų išsaugotas „Lietuvos spaudos“ prekės ženklas. Nes žinote, „Narvesen“ laimėjo šį konkursą, o jie veikia aplink visą Baltijos jūrą. Tai mes norime skirtis nuo Rygos, nuo Talino, nuo Kopenhagos. Ir čia būtent „Lietuvos spaudos“ prekės ženklas daro miestą išskirtiniu. Tiek turistine prasme, tiek ir istoriškai palaiko „Lietuvos spaudos“ tęstinumą. Tai šiuo atveju buvo duoklė lietuviškam žodžiui, lietuviškoms iškaboms, – visa tai norvegai buvo įsipareigoję vykdyti pagal sutartį su Vilniaus miestu“, – pabrėžė A. Zuokas.
Žala verslui ir miestui
Politikas Alfa.lt sakė, kad šis konkretus pavyzdys rodo, kaip neapgalvoti valdžios sprendimai gali padaryti žalą verslui ir miesto gyventojams, nes „Lietuvos spaudos“ kioskai kituose miestuose veikia kaip veikę.
„Man skaudu pripažinti, bet, kai sėdi kabinete prie stalo ir jautiesi svarbiausias paslaugos teikėjas vilniečiams ir visiems kitiems interesantams, tai visas pasaulis ir atrodo pagal to biurokrato mąstymą prie stalo. Deja, išėjęs iš kabineto realiai į miesto gatves, tu supranti, kad gyvenime yra daug daugiau niuansų ir tam tikrų dalykų, kurie netelpa į bet kokias biurokratines taisykles“, – svarstė A. Zuokas.
Politiko nuomone, taisyklės skirtos siekti geresnio rezultato, o ne tam, kad jas aklai vykdytumėme, nes kažkas taip sugalvojo pagal savo siaurą įsivaizdavimą.
Uždarė pusę kioskų
Vilniuje iki vasaros pabaigos uždarytas 21 „Lietuvos spaudos“ kioskas – tai pusė iki šiol sostinėje veikusių populiarių kioskų. Kartu duris užvėrė ir patobulinti šių kioskų modeliai – 5 „Narvesen“ paviljonai.
Vilniečių pamėgtų kioskų savininkė Norvegijos kapitalo bendrovė „Reitan Convenience Lithuania“ sakė, kad tiek „Lietuvos spaudos“, tiek „Narvesen“ kioskų uždarymo priežastys – tos pačios.
O vien pagrindinė – pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės pozicija. „Savivaldybės skelbtuose konkursuose dalies vietų nebeliko, o nemaža dalis prekybos vietų buvo ženkliai sumažintos, pavyzdžiui, nuo 9 kv. m iki 7,5 ar 6 kv. m – šie sprendimai reikalauja didelių papildomų investicijų ir dalyje vietų bendrovė apsisprendė neinvestuoti į tokio koncepto naujus prekybinius kioskus“, – nurodoma bendrovės pranešime.
Vilniečiai piktinasi
Į populiarių kioskų uždarymą netruko reaguoti vilniečiai, daugeliui nauja padėtis kelia nepatogumų. Mat sostinės gyventojai buvo pratę juose įsigyti viešojo transporto bilietus, vilniečio kortelę, ją papildyti. Dabar daugelis to padaryti negali, nes kioskų buvusiose susibūrimo vietose šalia viešojo transporto stotelių nebeliko.
Ypač skaudžiai nepatogumus jaučia vyresnio amžiaus žmonės, neįpratę naudoti skaitmeninėmis technologijomis.
Savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji patarėja Rūta Matonienė anksčiau žiniasklaidai teigė, kad sprendimai buvo priimti dėl atnaujintos miesto gatvių infrastruktūros.
Pavyzdžiui, buvo nutiestas dviračių takas, atnaujinti šaligatviai, atsirado nauja transporto laukimų paviljono erdvė ir esą kai kuriais atvejais į šią teritoriją nebetilpo dar ir kioskas. Esą atvejais negalima išlaikyti „norminio atstumo“, reikalingo pėstiesiems praeiti ir kiosko lankytojams aptarnauti.
„Tiesiog trūksta šaligatvio erdvės viskam“, – paaiškino R. Matonienė.
Kitur neplanuoja
„Reitan Convenience Lithuania“ rinkodaros ir komunikacijos direktorė Lina Kaminskaitė sakė, kad kituose miestuose kioskų uždaryti neplanuojama.
„Kituose miestuose šiuo metu uždarymas nėra planuojamas. Kaip ir minėjome pranešime, Vilniaus miesto savivaldybės skelbtuose konkursuose dalies vietų nebeliko, o nemaža dalis perkybos vietų buvo ženkliai sumažintos“, – Alfa.lt teigė L. Kaminskaitė.
Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje veikia 45 „Narvesen“ paviljonai ir mažo formato parduotuvės, daugiau nei 50 „Lietuvos spaudos“ kioskų.
Vilniaus miesto savivaldybės komentaras:
„Vietos kioskų ir paviljonų įrengimui yra konkursuojamos, konkurse dalyvauti visos įmonės turi vienodas teises ir galimybes. Vietų parinkimui ir projektavimui įtakos turi keli aspektai: kam priklauso žemė, kokia yra esama ar planuojama gatvių ir takų infrastruktūra, požeminiai inžineriniai tinklai.
Tai reiškia, kad suplanuotos konkursuojamos vietos turi būti suderintos su požeminių inžinerinių tinklų savininkais, žemės savininkais, jose statomi kioskai dėl savo ploto privalo nekelti pavojaus eismo dalyviams, įskaitant pėsčiuosius ir dviratininkus.
Dėl minėtų priežasčių ne visose vietose, kur anksčiau veikė kioskai, pavyko suderinti kioskų schemas arba keitėsi galimas kioskų plotas. Visos vietos projektuojamos ir konkursuojamos standartinio dydžio ir tipinio dizaino kioskams. Dalis esamų senųjų Lietuvos spaudos kioskų šių parametrų nebeatitiko.
JUDU kortelę galima įsigyti visuose „Narvesen“ ir „Lietuvos spaudos“ kioskuose, „Maxima“ ir „Rimi“ parduotuvėse, taip pat JUDU klientų aptarnavimo centruose.“
