Įgyvendinant ES žaliąjį kursą netrukus nepaprastai išaugs vadinamųjų tvarumo ekspertų poreikis – mūsų šalyje juos už pačių nusistatytą kainą rengs vieninteliai Lietuvos auditorių rūmai (LAR).
Kitų institucijų, kurios pajėgios parengti šiuos paklausius „ateities“ specialistus, veikla dvejiems metams suspenduota.
LAR ne tik organizuos mokamus kursus, bet ir išduos tvarumo ekspertų pažymėjimus, taigi, įgiję monopolinę padėtį, per dvejus metus uždirbs gražaus pinigėlio.
Tokiam konkurenciją apribojančiam LAR pasiūlymui pritarė ir įstatymą rengusi Finansų ministerija, ir pagrindiniu paskirtas Seimo Audito komitetas.
Kilus įtarimų, kad rengiamas įstatymas sukurs interesų konfliktą, įprasta prašyti Konkurencijos tarybos (KT) išvados, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
Tai Alfa.lt patvirtinusi KT teigia, kad išimtinių teisių suteikimas vienam ūkio subjektui vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, kurią galėtų vykdyti ir kiti ūkio subjektai, paprastai apriboja konkurenciją.
Pasak tarybos, toks reguliavimas gali būti žalingas vartotojams, kurie praranda konkurencijos teikiamą naudą, pavyzdžiui, mažesnes kainas, aukštesnę paslaugų kokybę, platesnį pasirinkimą.
Siūlymą suteikti monopolinę teisę užsiimti komercine veikla pateikę Auditorių rūmai aiškina, kad laikinai apriboti konkurenciją skuba, siekdami išvengti galimo bylinėjimosi teismuose.
Esą laisvoje rinkoje nepavyktų laiku parengti tiek tvarumo specialistų, kad įmonės, kurioms nuo šių metų tenka pareiga teikti tvarumo ataskaitas ir jas audituoti, galėtų laiku tai padaryti.
Teisių rengti tvarumo specialistus netekę kiti rinkos dalyviai tokiuose paaiškinimuose įžvelgia veidmainystę. Pasak jų, Auditorių rūmai per dvejus metus, kai neturės konkurentų, gerai uždirbs, nes patys nusistatys privalomų kursų kainą.
LAR galimai gaus ir netiesioginę naudą, mat kuo mažiau rinkoje tvarumo ekspertų, tuo bus didesnė jų paslaugų kaina, o tai generuos papildomas pajamas Auditorių rūmams, kurių narių mokamas metinis mokestis priklauso ir nuo gaunamų pajamų.
„Tarp kitko“ pateiktas siūlymas
Seimo Audito komitete gegužės 22 d. nuotoliniu būdu svarstant Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektą LAR prezidentė Vaida Kačergienė pripažino, kad kelti kvalifikaciją tvarumo klausimais tuo metu buvo galima ne tik Auditorių rūmuose.
„Šiuo metu mes tiesiog prašome pereinamuoju laikotarpiu – 2024 ir 2025 m. – nustatyti galimybę dabar esamiems auditoriams kelti tvarumo kvalifikaciją išimtinai tik Auditorių rūmuose, – sakė ji. – Po to, kai jau rinka nusistovės, kai jau bus aiški ir kitų paslaugos tiekėjų kokybė, suderintos programos, priimtos įskaitos, jiems bus tikrai galima (teikti paslaugas – red.).“
V. Kačergienė aiškino, kad šiuo laikotarpiu (laisvoji rinka – red.) gali sukelti įvairiausių problemų dėl mokymo programos kokybės.
„Nes mes savo programą deriname su Priežiūros tarnyba, tai tikrai užtikrinsime tą kokybę, kurios reikia specialistams parengti. Norėtume akcentuoti, kad tai būtų tik Auditorių rūmuose – pereinamuoju laikotarpiu įgyti kvalifikaciją. Dėl to, kad nekiltų teisinių ginčų“, – LAR siūlymo nedetalizavo V. Kačergienė.
LAR beveik tarp kitko pateiktas siūlymas dvejiems metams suteikti monopolinę teisę rengti tvarumo specialistus nesulaukė nei Audito komiteto narių, nei posėdyje dalyvavusios įstatymo rengėjos Finansų ministerijos atstovės prieštaravimo.
Įstatymui nuo liepos 1 d. įsigaliojus, tvarumo specialistų mokymus rengiantys kiti subjektai staiga suprato, kad tokios teisės neteko. Jiems tai buvo šokiruojantis atradimas.
Absurdiškas reguliavimas
„Įsivaizduokime, išleidžiame įstatymą, kad Lietuvoje vairavimo gali mokyti tik vienas juridinis asmuo, vykdantis ir komercinę veiklą. Visi kiti vairavimo mokytojai yra netinkami. Ir jeigu tu nori gauti vairuotojo pažymėjimą, tu privalai išeiti kursus tik pas tą vienintelį juridinį asmenį.
Tai dabar lygiai taip pat nustatyta, kad tvarumo mokymai, kuriuos išklausius būtų galima gauti tvarumo specialisto pažymėjimą, gali būt rengiami tik Auditorių rūmų.
Jokie kiti tvarumo mokymo ekspertai, net tie, kurie kūrė tvarumo standartus, kurie būtų tūkstantį kartų geresni ir aukštesnės kvalifikacijos (už Auditorių rūmų parengtų – red.), nepripažįstami, o jų kursai yra niekiniai“, – susidariusią paradoksalią situaciją apibūdino Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė.
Pasak jos, lankyti kitų ekspertų kursus nedraudžiama, bet norintys gauti pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti įmonių tvarumo veiklos auditą, privalės išklausyti LAR rengiamus mokamus kursus.
„Auditorių rūmai išduos tvarumo specialisto pažymėjimą tik tokiu atveju, jeigu žmogus išklausys jų kursus. Nesvarbu, kad mokeisi kitur. Net jei esi tokios kvalifikacijos, kad pats galėtum būt lektoriumi ir mokyti kitus, turėsi nusipirkti Auditorių rūmų 20 valandų kursus. Ir mokėti už juos tokią kainą, kokią nustatys Auditorių rūmai“, – Alfa.lt sakė D. Čibirienė.
LBAA prezidentės nuomone, tokios nesąžiningos ir konkurenciją pažeidžiančios tvarkos nėra niekur kitur pasaulyje.
Alfa.lt primena, kad birželio mėn. Seimas priėmė naują Finansinių ataskaitų audito įstatymą, kuriuo nurodoma, kad asmenys, siekiantys įgyti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi išklausyti ne mažiau kaip 20 valandų LAR organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo kursus tvarumo atskaitomybės temomis.
LAR kursus baigusiems specialistams išduos pažymėjimus, kurie suteiks teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą Lietuvoje.
Negali atsipeikėti
Į mokymus teikiančių asmenų kvalifikaciją yra nemažai investavusi LBAA, tačiau šiuos mokymus, įsigaliojus įstatymui, turėjo nutraukti.
D. Čibirienė pasakojo, kad LBAA anksčiau vykdė tvarumo specialistų mokymus, siuntė lektorius į užsienio šalis, kur jie sėmėsi patirties iš kvalifikuotų ekspertų ir dalyvavo tarptautinėse konferencijose.
„Žmonės rinko informaciją, rengėsi mokymus vesti Lietuvoje, ir dabar mes tuos mokymus turėsime atšaukti, nors manome, kad mūsų organizuojami mokymai suteikia teisę gauti tvarumo specialisto vardą“, – teigė D. Čibirienė.
Ji priminė, kad pagal ES direktyvos nuostatus pereinamuoju laikotarpiu tvarumo specialistams nereikia laikyti egzaminų, užtenka išklausyti 20 val. trukmės kursus. Bet ES direktyva nenurodo, kas tokius mokymus turėtų organizuoti.
„Lietuva nusprendė sukurti monopolį“, – stebėjosi D. Čibirienė.
LBAA dabar savo narius informuoja, kad asociacijos reklamuoti mokymai atšaukiami, nes tokia veikla nuo liepos 1 d. neteko prasmės.
Nesikreipė į Konkurencijos tarybą
Į įstatymo projektą įtraukusi išimtį, suteikiančią LAR išimtinę teisę vykdyti komercinę veiklą, Finansų ministerija nesikreipė į Konkurencijos tarybą, nors tokiais atvejais įprasta prašyti šios institucijos išvados apie rengiamo teisės akto pasekmes konkurencijai.
„Jūsų nurodytas teisės aktas nebuvo teiktas derinti Konkurencijos tarybai. Dėl jo į mūsų instituciją taip pat nėra kreipęsi suinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, ūkio subjektų asociacijos, todėl išvados dėl minėto įstatymo projekto Konkurencijos taryba nėra teikusi“, – Alfa.lt teigė KT Konkurencijos politikos grupės vadovė Eglė Malonytė.
Vis dėlto ji sutiko Alfa.lt pateikti bendro pobūdžio įžvalgas.
Pasak E. Malonytės, išimtinių teisių suteikimas vienam ūkio subjektui vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, kurią galėtų vykdyti ir kiti ūkio subjektai, paprastai apriboja konkurenciją ir gali būti žalingas vartotojams bei klientams, kurie praranda tokią konkurencijos teikiamą naudą kaip mažesnės kainos, aukštesnė paslaugų kokybė, platesnis pasirinkimas ir pan.
„Konkurencijos taryba savo išvadose anksčiau ne kartą yra pasisakiusi, kad, prieš suteikiant išimtines teises vykdyti tam tikrą veiklą vienam ūkio subjektui, turėtų būti įvertintas tokio sprendimo poveikis konkurencijai bei jo būtinumas ir proporcingumas“, – teigė E. Malonytė.
Įžvelgia galimą interesų konfliktą
KT Konkurencijos politikos grupės vadovė aiškino, kad išimtinių teisių suteikimo turėtų būti atsisakoma, jeigu keliamus tikslus galima pasiekti konkurenciją mažiau ribojančiomis ar jos neribojančiomis priemonėmis.
„Apie išimtinių teisių suteikimo galimas neigiamas pasekmes konkurencijai bei vartotojams taip pat įspėja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo parengtuose dokumentuose“, – teigė KT Konkurencijos politikos grupės vadovė.
Ar konkurenciją galimai iškreipia teisinis reguliavimas, kai iškirtinai vienai institucijai suteikta teisė organizuoti mokymus, egzaminus ir išduoti pažymėjimus?
„Tais atvejais, kai paslaugas teikiančiam subjektui pavedama vertinti ar išduoti leidimus teikti analogiškas paslaugas kitiems (konkuruojantiems) ūkio subjektams, gali susidaryti interesų konflikto situacija, kuri taip pat gali būti žalinga konkurencijai“, – atsakė E. Malonytė.
KT nuomone, nustatant tokį reglamentavimą taip pat turėtų būti vertinamas jo būtinumas ir proporcingumas siekiamiems tikslams, ir, jeigu reguliavimas vertinamas kaip būtinas, turėtų būti nustatyti saugikliai, kad interesų konflikto situacijoje esantis subjektas nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis ir jomis nesinaudotų, siekdamas išstumti iš rinkos konkurentus.
Įpareigojo teikti tvarumo ataskaitas
Birželio mėn. Seimo priimtu įmonių ir pelno nesiekiančių subjektų atskaitomybę reglamentuojančių įstatymų paketu siekiama kelių tikslų, bet svarbiausias ir skubiausias iš jų – ES Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos įgyvendinimas.
Priėmus minėtą paketą visišką naujovę – tvarumo ataskaitas – pirmais metais turės privalomai teikti daugiau kaip 250 Lietuvos įmonių.
Šią prievolę turės vykdyti visos listinguojamos bendrovės, taip pat nelistinguojamos didelės įmonės, bankai, draudimo ir perdraudimo bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės bei dideles įmonių grupes patronuojančios įmonės.
Tvarumo ataskaitas už 2024 m. turės parengti didelės listinguojamos įmonės, draudimo ir perdraudimo įmonės, kredito įstaigos, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų.
Už 2025 m. jas privaloma tvarka rengs kitos didelės įmonės, o už 2026 m. – listinguojamos mažos ir vidutinės įmonės.
Iki 2028 m. išimtis neteikti tvarumo informacijos taikoma mažoms ir vidutinėms įmonėms, jeigu jos tokių galimybių neturi, bet jos turės nurodyti, ką daro, kad tokią informaciją galėtų greičiau pateikti.
Įmonės ne tik privaloma tvarka teiks informaciją apie tvarumą, bet ir turės samdyti tvarumo užtikrinimo specialistus, kurie ataskaitas tikrins ir teiks rašytines išvadas. Galiojančiomis bus pripažintos tik šių specialistų patvirtintos ataskaitos.
Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas galės teikti auditorius, audito įmonė ar nepriklausomas paslaugos teikėjas, turintis LAR išduotą pažymėjimą.
Toks kvalifikuotas ir teisėtas auditorius, suteikęs tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, turės parengti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo rašytinę išvadą, kurioje pateiks nuomonę, ar įmonės vadovybės ataskaitoje pateikta informacija tvarumo klausimais parengta laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, bei savo sprendimą patvirtins parašu.
Įmonėms, kurios laiku nepateiks tvarumo ataskaitų, ar per nustatytą terminą neištaisys auditoriaus nurodytų trūkumų, grės piniginės baudos ir kitos pasekmės – gali būti sustabdytas jų listingavimas biržoje ar net iš dalies paralyžiuota veikla.
Bendriausiais bruožais tvarumo klausimai apima aplinkosaugos, socialinius, tai yra darbuotojų ir bendruomenių, kuriose veikia įmonės, gerovės bei valdysenos klausimus.
Kadangi įmonės, kaip tikimasi, teiks tik joms „patogią“ informaciją, o nepatogios vengs, tvarumo ekspertų pareiga bus įvertinti ataskaitose nurodytą informaciją pagal patvirtintus ES standartus.
„Naujovė visame pasaulyje“
Alfa.lt paaiškina, kad atskaitomybės užtikrinimo paslauga nuo audito skiriasi tuo, kad tai yra ribotos apimties, nepilnas auditas, nors šią paslaugą gali teikti finansų auditorius ar finansų audito įmonė, įgijusi papildomą tvarumo kvalifikaciją.
Savo ruožtu D. Čibirienė atkreipė dėmesį, kad finansinių ataskaitų auditorius ir tvarumo auditorius turi „labai mažai bendra“.
„Tarkime, gamykla naudoja daug nešvaraus vandens. Tvarumo ekspertas turėtų suprasti inžinerinių tinklų brėžinius (kur vanduo įteka ir išteka) ir, kaip „Grigeo“ atveju, surasti paslėptą vamzdį. Finansinių ataskaitų auditorius neturi tokių inžinerinių žinių, tokios kvalifikacijos“, – aiškino 30 metų buhalterio ir auditoriaus stažą turinti D. Čibirienė.
Nuo 1996 m. atestuota auditorė D. Čibirienė yra dirbusi vyriausiąja auditore vienoje iš 4 didžiausių šalies audito įmonių, o pastaruosius 20 metų vadovauja buhalterinių paslaugų ir audito įmonei MB „Sostinės auditoriai“.
„Tvarumo specialistas, kalbant globaliai, yra visų žinių ekspertas: biologijos, chemijos, fizikos, inžinerijos, matematikos, visko, – teigė D. Čibirienė. – Kadangi tai naujovė visame pasaulyje, tvarumo auditoriai specializuosis, vieni dirba naftos pramonėje, kiti – chemijos, treti – kalnakasybos, perdirbimo ir t. t. Netikiu, kad bus universalūs tvarumo auditoriai, nes reikia labai daug specifinių, profesinių žinių.“
Kadangi tai visiška naujovė, nuspręsta šiuos auditus patikėti finansinių ataskaitų auditoriams, nes jie įpratę daryti unifikuotas ataskaitas, žino, kokia atsakinga yra ši veikla, nors techninių žinių, reikalingų rengti tvarumo veiklos auditus, neturi.
„Manoma, kad pradžioje jie samdys techninių žinių ekspertus, kurie iš tikrųjų ir atliks visą techninį darbą, bet parašą dės ir atsakomybę prisiims auditorius“, – paaiškino D. Čibirienė.
Kita vertus, tai reiškia, kad dalį auditorių pelno pasiims tie ekspertai, o įmonėms tvarumo ataskaitų auditas kainuos daugiau.
„Kartu ir Auditorių rūmai praturtės, nes jie generuos pajamas už mokymus, kuriuos gali vesti tik jie ir niekas kitas“, – pastebėjo D. Čibirienė.
Kas yra tvarumas?
Tvarumas yra naujadaras, atsiradęs apibūdinti veiklai ar reiškiniams, kurie tapo aktualūs ES įgyvendinant žaliąjį kursą ir siekiant iki 2050 m. tapti klimato kaitai neutraliu žemynu. Tvarumas yra viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti.
D. Čibirienė paaiškino, kaip ji supranta tvarumą.
„Naudodamas elektrą galiu rinktis, pirkti brangesnę žaliąją elektrą, pagamintą vėjo ar saulės jėgainių, ar pigesnę, pagamintą dujomis kūrenamoje elektrinėje. Tvarumas, kai aš renkuosi tvarius sprendimus, žalius produktus ir kiek šie pasirinkimai dominuoja mano veikloje.
Jeigu dominuoja ne žalieji, o kitokie sprendimai, mano tvarumo lygis žemas. Jeigu buhalterinių paslaugų įmonė vietoje e. laiškų ir e. dokumentų naudoja popierių, tokia įmonė neatitinka tvarumo reikalavimų. Su tokia įmone „didieji“ gali nebedraugauti“, – mano D. Čibirienė.
Kitas pavyzdys: nuo šių metų lapkričio statant naujus visuomeninės paskirties pastatus Lietuvoje turės būti naudojama bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų.
„Statybos įmonė užsakovui turės įrodyti, kad jos priduotas pastatas pastatytas iš tvarių medžiagų ir kad statyboms buvo naudojami tvarūs sprendimai, apimantys kone viską. Pavyzdžiui, nuotolinis darbas, optimalus ir žalias atvykimas į darbo vietą.
Tvarumas priklauso net nuo to, kaip įmonė dažnai keičia baldus ar transporto priemones. Jeigu daiktas tinkamas naudoti, bet įmonė perka naują ir tas naujumas nėra pagrįstas tuo, kad bus sunaudota mažiau elektros ar kitų išteklių, tai laikoma netvariu sprendimu.
Tas pats su automobiliais: jeigu naujas automobilis perkamas pasipuikavimo, o ne taupymo tikslais, tai nėra tvaru. Įmonė turi būti pasitvirtinusi tvarumo politiką, įdarbinti žmogų, atsakingą už tvarumą, o vadovybė turi sukurti priemones, kad darbuotojai ir įmonė veiklą vykdytų tvariai“, – aiškino auditorė.
Svarbios įmonių ateičiai
Tvariomis pripažintoms įmonėms būtų lengviau gauti finansavimą, nes finansų įstaigos savo ruožtu bus skatinamos kredituoti tokias įmones ir tvarius projektus. Į įmones, kurios teikia tvarumo informaciją, bus daugiau investuojama, jų produkcija ir paslaugos dalies visuomenės bus vertinamos palankiau ir labiau perkamos. Tokiose įmonėse būtų lengviau išlaikyti darbuotojus.
Iki šiol daugelis sprendimų rinkoje būdavo priimami atsižvelgiant į įmonių finansines ataskaitas, kuriose nurodomi bendrieji pelningumo ir likvidumo rodikliai.
Nuo šiol didelę sprendimų dalį lems ir tvarumo informacija, kuri bus įtraukiama į metinę vadovybės ataskaitą. Šios ataskaitos bus teikiamos ES elektroninių ataskaitų pagrindu, kad su jomis galėtų lengvai susipažinti visi potencialūs investuotojai.
Tvarumo informaciją skatinamos teikti ir įmonės, kurioms tokia prievolė nenustatyta. Kai kurios mažesnės įmonės, dalyvaujančios tiekimo grandinėje, bus verčiamos tai daryti užsakovų, mat jiems teks įrodinėti visos vertės grandinės tvarumą.
Kvepia dideliais pinigais
Pasak D. Čibirienės, tvarumo ataskaitų audito rengimas yra sudėtinga komercinė veikla ir įmonėms šios paslaugos kainuos nemažus pinigus. „Įmonės už tvarumo auditą mokės tiek, kiek tvarumo ekspertas paprašys, – teigė ji. – Jeigu ekspertų daug, bus konkurencija ir atitinkamos kainos.“
Pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu tokiais ekspertais galės būti finansinių ataskaitų auditoriai, kurie, kaip minėta, išklausys LAR kursus ir gaus LAR išduotą pažymėjimą, kuris galios neribotą laiką, jeigu auditorius nebus išbrauktas iš auditorių sąrašo už nesąžiningą veiklą ar kitus nederamus veiksmus.
Praėjus dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, tvarumo paslaugas siekiantys teikti asmenys ir įmonės – nebūtinai finansinių ataskaitų auditoriai – jau turės laikyti egzaminus, o jiems pasirengti galės pirkdami ir LAR, ir bet kuriuos kitus rinkoje siūlomus kursus.
„Tokia veikla kvepia dideliu pelnu, nes Auditorių rūmai ne tik pardavinės kursus, bet ir gauna pajamas iš audito įmonių, kurių pajamos pradėjus teikti tvarumo ataskaitų auditus didės. Nežinau, ar auditorių bendruomenės sveikata dėl tvarumo veiklos pagerės, bet tokių organizacijų kaip Auditorių rūmai finansinė padėtis pagerės tikrai“, – šypsojosi D. Čibirienė.
LBAA prezidentė atkreipė dėmesį, kad įstatymas nenurodė, kokiais kriterijais vadovaujantis LAR turėtų nustatyti kursų kainą, todėl siekiantys įgyti naują profesiją bus priversti mokėti tiek, kiek užsiprašys rūmai.
„Jeigu kursų kaina bus labai aukšta, nedaug kas galės tuos mokymus išsipirkti. Rinkoje bus nedidelis kiekis tvarumo specialistų, turinčių teisę pasirašyti tvarumo audito išvadas. Taigi, tvarumo ataskaitų patikrinimo ir audito išvadų teikimo kaina bus labai aukšta, – svarstė D. Čibirienė. – Kuo mažiau bus specialistų, tuo daugiau kainuos verslui. Ir tai palies ne tik didįjį, bet ir smulkųjį verslą.“
Palies visą rinką
Ilgametę auditorės ir buhalterės patirtį turinti asociacijos vadovė atkreipė dėmesį, kad, nors tvarumo ataskaitų auditą turės teikti tik labai didelės bendrovės, nauja prievolė palies ir daugelį mažesnių įmonių.
„Tvarumo ataskaitą teikianti bendrovė turės nurodyti tvarumo grandines. Tai reiškia, kad aš esu didelis ir aš perku iš smulkių, visai mažyčių įmonių paslaugas ar prekes. Bet mano prekė nebus laikoma tvari, jeigu tiekėjai yra netvarūs.
Taigi, nors tiems mažiukams prievolės teikti tvarumo audito nėra, jie turės užsakovui įrodyti, kad jų produkcija tvari. Rinkoje prasidės žaidimai: tu mažas, aš su tavimi nedraugauju, nes tu neatitinki tvarumo. Smulkiajam verslui bus sunkiau išlikti rinkoje, nes neatitiks dar vieno reikalavimo“, – svarstė D. Čibirienė.
Apsidraudė nuo galimo bylinėjimosi
Finansinių ataskaitų audito įstatymą Seime pristatęs Seimo Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis Alfa.lt patvirtino, kad teisinis reguliavimas, galimai pažeidžiantis konkurenciją, nustatytas Audito komitete pritarus LAR pasiūlymui.
Z. Balčytis aiškino, kad pasiūlymui dėl pereinamojo laikotarpio (truksiančio iki 2025 m. gruodžio 31 d. – red.) pritarta siekiant vienodo kokybės standarto ir greičio.
„Komitete įvertinta, kad informaciją tvarumo klausimais į 2024 m. vadovybės ataskaitą turės įtraukti didelės daugiau nei 500 darbuotojų turinčios bendrovės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, bankai ir draudimo bendrovės. Tai reiškia, kad rinkoje tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą turintys teisę teikti asmenys turi atsirasti kuo greičiau, jau nuo 2024 m. rudens, kai sudaromos sutartys tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugoms teikti“, – aiškino Z. Balčytis.
Seimo Audito komiteto pirmininkas mano, kad, leidus pereinamuoju laikotarpiu išklausyti kvalifikacijos tobulinimo kursą ne Lietuvos auditorių rūmuose, šiuos išklausytus kursus vis tiek turėtų įskaityti Lietuvos auditorių rūmai.
„Jei jie nebūtų įskaityti, tokį sprendimą būtų galima skųsti ir tai vilkintų teisės teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą suteikimą“, – priežastis, kodėl teikė galimai konkurenciją pažeidžiantį teisės aktą, aiškino politikas.
Pasak Z. Balčyčio, projekto svarstymo Audito komitete metu, šis pasiūlymas aptartas su projekto iniciatore Finansų ministerija, kuri prieštaravimų nepateikė.
„Be kita ko, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui kasmetiniai kvalifikacijos tobulinimo kursai tvarumo atskaitomybės temomis galės būti išklausomi iki šiol įprasta tvarka, t. y. ne tik Lietuvos auditorių rūmuose, bet ir kitų organizacijų organizuojamuose kursuose ir dėl tokių kursų įskaitymo sprendimą kaip ir iki šiol priims Lietuvos auditorių rūmai“, – teigė Z. Balčytis.
Verčia atsakomybę Finansų ministerijai
Politikas atkreipė dėmesį, kad projektas buvo paviešintas visuomenės pastaboms ir pasiūlymams pateikti, Audito komitete vyko klausymai, projekto svarstymas, kuriame dalyvavo suinteresuotos institucijos, tačiau įstatymo projekto svarstymo komitete metu nė vienas subjektas (institucija, įstaiga, asociacija, fizinis ar juridinis asmuo) nepateikė pastabų, pasiūlymų ar informacijos, kad aptariamas teisinis reguliavimas galimai pažeidžia konkurenciją ar kad kiti asmenys yra investavę į mokymų organizavimą.
LBAA prezidentė D. Čibirienė savo ruožtu teigė apie tai, kad nebegalės teikti mokymų, sužinojo tik įstatymui įsigaliojus. Esą tai asociacijai buvusi visiška staigmena.
Kodėl įstatymo projekto nevertino Konkurencijos tarnyba, Z. Balčytis negalėjo atsakyti.
Jis akcentavo, kad Finansinių ataskaitų audito įstatymą parengė bei inicijavo Finansų ministerija, kuriai pagal teisės aktus tenka pareiga įstatymo projekto rengimo metu atlikti derinimus su institucijomis.
Pabrėžia, kad apribojimai laikini
LAR prezidentė V. Kačergienė Alfa.lt atsiųstame komentare pabrėžė, kad išimtinė teisė rengti kvalifikacijos tobulinimo kursus auditoriams, siekiantiems tapti tvarumo užtikrinimo specialistais, LAR suteikta tik pereinamuoju laikotarpiu.
Esą pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, tęstiniam kvalifikacijos tobulinimui tvarumo užtikrinimo specialistai (tiek auditoriai, tiek ir nepriklausomi tvarumo užtikrinimo specialistai) turės teisę rinktis tiek LAR, tiek kitų analogiškos paslaugos teikėjų organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo kursus.
Dėl pastarųjų kursų įskaitymo tvarumo specialistai galės kreiptis į LAR kaip instituciją, įpareigotą užtikrinti tinkamą specialistų kvalifikacijos tobulinimą.
„Tvarumo atskaitomybės užtikrinimas, kaip ir finansinių ataskaitų auditas, yra užtikrinimo paslauga, kuriai keliami aukšti kokybiniai reikalavimai, kad būtų atliepti tokių ataskaitų naudotojų lūkesčiai. Todėl tokio pobūdžio paslaugos yra griežčiau reglamentuojamos ir reguliuojamos, suteikiant teisę tokias paslaugas teikti tik atestuotiems specialistams ir atitinkamai prižiūrint tų specialistų veiklą“, – tikino V. Kačergienė.
Lietuvos auditorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, vienijantis visus atestuotus Lietuvos auditorius.
LAR veiklą reglamentuoja Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas, o veiklą prižiūri Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos (AVNT).
LAR veikla, be kita ko, apima auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą Lietuvoje, kvalifikacinių egzaminų organizavimą, atestuotų auditorių pažymėjimų išdavimą, tęstinį kvalifikacijos tobulinimą.
