Aktualijos | Politika | 4 min.

G. Nausėda kirto kolegoms Briuselyje: V. Putinas mano, kad laimi

Gitanas Nausėda. | ES Taryba

Į Briuselyje vykstantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo karčių žodžių kolegoms dėl Vakarų pozicijos Ukrainos atžvilgiu. Susitikime taip pat dalyvaujantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis irgi neatrodė optimistiškai.

Viena pagrindinių ketvirtadienį vykstančio EVT posėdžio temų – Ukraina. Į susitikimą specialiai atvyko ir pats V. Zelenskis, kuris ameniškai siekė pristatyti savo pergalės planą.

„Pasižiūrėjęs į planą, matau priemones, sprendimus, kurių mes, Vakarų visuomenė, nesugebėjome įgyvendinti pastaraisiais mėnesiais ar net pastaraisiais metais, – prieš prasidedant EVT posėdžiui Briuselio žurnalistams kalbėjo G. Nausėda. – Prisimenu Vilniaus NATO viršūnių susitikimą, prisimenu Vašingtono NATO lyderių susitikimą – mes nesugebėjome pasiekti konsensuso.“

Tai blogiausias momentas pradėti derybas, nes Rusija jaučiasi stipriąja puse.

„Antras V. Zelenskio plano punktas – leidimas atakuoti karinius taikinius Rusijos žemėje. Vėlgi nesugebame pasiekti ir priimti sprendimų bei leisti jiems vykdyti grynai gynybines operacijas, nes tai reiškia ne Rusijos atakavimą, o Rusijos puolamojo potencialo sumažinimą, – toliau vardijo prezidentas. – Trečias prezidento V. Zelenskio plano punktas apie labai konkrečią ginkluotę – ilgo nuotolio raketas ir t. t. Vėlgi mes priešinamės. Nieko naujo šiame plane ir nieko labai didelio nematau. Tai apie mūsų norą ir įsipareigojimą remti Ukrainą.“

Pasak G. Nausėdos, dalies Vakarų šalių nenoras priimti sprendimus remiasi klaidinga prielaida, kad tai gali praplėsti ir padidinti karo intensyvumą: „Klaidinga manyti, kad mūsų nenoras yra geriausias kelias į deeskalaciją. Manau, kad yra atvirkščiai – mūsų nenoras yra tiesioginis kelias į eskalaciją.“

„Jei mes labiau remtume, Ukrainai geriau sektųsi, tuomet Vladimiras Putinas būtų spaudžiamas sėstis prie derybų stalo. Dabar jis mano, kad laimi. Jis mano, kad Rusija spaudžia Ukrainą į kampą. Tai blogiausias momentas pradėti derybas, nes Rusija jaučiasi stipriąja puse“, – apibendrino prezidentas, kuris vėliau apgailestavo ir dėl Vengrijos vykdomo paramos Ukrainai blokavimo.

Daug į EVT susirinkusių ES lyderių kalbėjo apie Ukrainą, paramą jai, ypač artėjant žiemai, tačiau ne taip kritiškai, kaip G. Nausėda. Į EVT atvykęs pats V. Zelenskis taip pat atrodė labai susirūpinęs ir net liūdnas.

„Mūsų planas – stiprinti Ukrainą, kad ji išliktų stipri ir pasirengusi diplomatijai. Manau, kad puiku, jog šis planas nepriklauso nuo Rusijos norų, tik nuo mūsų partnerių. Tai suteikia galimybę padaryti planą realų“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Trečiadienį jis Ukrainos parlamente pristatė savo penkių punktų pergalės planą: kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.

Kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO minimas kaip vienas svarbiausių dalykų. Kyjivas pateikė paraišką dėl narystės 2022 m. rugsėjį, tačiau dar negavo aiškaus signalo iš sąjungininkų. Toliau pabrėžiama būtinybė perkelti karą į Rusijos teritoriją, taip pat raginama panaikinti apribojimus tolimojo nuotolio smūgiams Rusijoje ir teikti Vakarų paramą numušant Rusijos raketas ir dronus virš Ukrainos. Į planą taip pat įtrauktas slaptas punktas, kalbama ir apie nebranduolinį atgrasymą. Be to, pergalės plane aptariamas Ukrainos gamtos išteklių naudojimas, teigiant, kad tai yra Kyjivo ir ES augimo potencialas. Ukraina siūlo sudaryti specialų susitarimą su ES ir JAV dėl bendrų investicijų ir šių išteklių naudojimo. Paskutinis punktas susijęs su Ukrainos pokario saugumo architektūra. Pasak V. Zelenskio, Kyjivas gali pasigirti didelėmis ir patyrusiomis karinėmis pajėgomis, kurios turėtų sustiprinti NATO ir Europos saugumą.

ALFA.TV REKOMENDUOJA
Straipsnio komentarai (11)
Jūsų vardas
Jūsų nuomonė
 .

Pasiruošimas Milano ir Kortinos olimpinėms žaidynėms: startuoja vieša bilietų prekyba
Kitas sportas | 4 min.
Atidaryta didžioji Sapiegų rūmų paroda „Atbuli griaučiai“
Kultūra | 5 min.
Olimpinio švietimo forume – išskirtinė diskusija: kaip pasiekti proto, kūno ir dvasios darną?
Kitas sportas | 4 min.
Jaunieji sportininkai: mums, romams, tarpusavyje kovoti negalima
Kultūra | 8 min.
Parodoje Klaipėdoje – šeimyninis menininkų tandemas: tėvo skulptūras įkvėpė dukros tapyba
Klaipėda | 5 min.
Milano ir Kortinos olimpinių žaidynių aktualijos: laukia ir sunkių iššūkių, ir rekordo
Kitas sportas | 8 min.
Lietuvai – keturi lygumų slidininkų olimpiniai kelialapiai
Kitas sportas | 3 min.
Buvusi gimnastė P. Budrikaitė olimpinės svajonės siekia kitokiu amplua
Kitas sportas | 4 min.
MO kuratorius M. Armonas: gražioji meno dalis – sunkiai apskaičiuojamas poveikis
Kultūra | 9 min.
10-ąja Tarptautinio olimpinio komiteto prezidente išrinkta K. Coventry – pirmoji moteris šioje pozicijoje
Kitas sportas | 3 min.
„Pirmiausia – vertybės“: IOC prezidentas T. Bachas atidarė 144-ąją IOC sesiją senovės Olimpijoje
Kitas sportas | 4 min.
Alfa taškas. D. Gudzinevičiūtė prabilo apie Lietuvos sporto problemas ir skaudulius
Kitas sportas | 2 min.
J. Kinderis apie savo pareigas: galėčiau pasitraukti, bet čia būtų Rusijos pergalė
Kitas sportas | 5 min.
Krauju ir laisve paženklintas menas: atverta tapytojo V. Kisarausko darbų paroda
Kultūra | 3 min.
Atverta tapytojo V. Kisarausko darbų paroda
Kultūra | 3 min.
LTOK pratęsė bendradarbiavimo sutartį su „Medicina practica“
Kitas sportas | 3 min.
Per 35 atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus – 30 olimpinių medalių
Kitas sportas | 7 min.
LTOK Generalinės asamblėjos sesijoje – sprendimas neskirti veiklos paramos 4 LTOK nariams
Kitas sportas | 7 min.
LTOK prezidentė apie įspėjimus gavusias federacijas: asociacija vienija bendraminčius, o jie siekė pakenkti
Kitas sportas | 6 min.
LIF prezidentas A. Kazakevičius po apsilankymo LTOK būstinėje: sieksime didesnės integracijos į olimpinį judėjimą
Kovų menai | 4 min.