Nuo pandemijos dar neatsigavę verslininkai naujos krizės akivaizdoje valdžios prašo ne finansinės paramos, o neatidėliotinų sprendimų energetikos sektoriuje.
Dešimteriopai išaugusių elektros energijos sąnaudų nepakeliantys smulkieji verslininkai rudenį planuoja atleisti daugiau kaip pusę darbuotojų arba užsidaryti, teigia Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė.
„Vieni stabdo veiklą, kiti atleidžia darbuotojus“, – Alfa.lt sakė ji.
D. Matukienė atkreipė dėmesį, kad Užimtumo tarnybai privaloma pranešti, kai atleidžiama daugiau negu 10 darbuotojų. Kadangi nedidelėse įmonėse darbuotojų dirba mažiau, apie atleidimus, net jei išeina daugiau kaip pusė darbuotojų, informacija neplinta.
Tikrasis smulkiojo ir vidutinio verslo tragedijos mastas, pasak D. Matukienės, pasimatys tada, kai artėjant žiemai provincijoje pradės stoti ekonomika ir į eilę prie nedarbo pašalpų stos ištisos šeimos.
„Jeigu situacija nesikeis, smulkiojo verslo Lietuvoje gali nebelikti“, – teigė D. Matukienė.
Išlaidos išaugo daugiau kaip 10 kartų
Smulkiuosius verslininkus vienijančios tarybos pirmininkė prisipažino neseniai kalbėjusi telefonu su Panevėžio rajono verslininku, laikančiu kavinę ir maisto prekių parduotuvę.
„Pavasarį verslininko mėnesio elektros energijos sąskaita siekdavo apie 1,2 tūkst. eurų. Už rugpjūtį atėjo daugiau kaip 11 tūkst. eurų sąskaita. Kavinėje ir parduotuvėje veikia šaldytuvai, jie būtini, tai verslininkas prisipažino abejojantis, ar iki rudens išsilaikys, ar užsidarys“, – pasakojo D. Matukienė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas neseniai prognozavo, kad dabartinės elektros ir gamtinių dujų kainos artimiausiais mėnesiais ypač prispaus verslą, kurio mokama kaina dažniausiai iškart priklauso nuo kainų biržose.
„Tikėtina vidutinė elektros kaina biržoje rugpjūtį bus labai netoli 500 eurų už megavatvalandę, tai reiškia, kad rugpjūtį vidutinė kaina bus 12 kartų didesnė nei vidutinė 2016–2019 visų metų kaina. Ką sumokėjai per visus 2019 m., kai kaina būdavo apie 40 eurų, o dabar beveik – 500 eurų, tai gali už šį rugpjūtį sumokėti tiek, kiek sumokėdavai per visus metus“, – sakė T. Povilauskas.
D. Matukienės teigimu, rekordiškai išaugusių elektros ir dujų kainų pasekmes pirmiausia pajuto regionų restoranai ir kavinės bei maisto prekių parduotuvės, kur veikia daugiausia energijos šaltinių, o be jų apsieiti neįmanoma.
Dešimteriopai didesnę elektros sąskaitą gavęs verslininkas neturi finansinio rezervo, nes veikia regione. O regione niekas neturi finansinio rezervo.
„Jis dabar ieško galimybių, priemonių, kurios padėtų labai pigiai pasiskolinti apyvartinėms lėšoms. Taip pat ieško kokios nors paramos, kuri leistų dabartinius šaldytuvus pakeisti į aukštesnės energijos klasės įrenginius, nes dabartiniai šaldytuvai beprotiškai ryja pinigus“, – pasakojo D. Matukienė.
Gresia socialinis sprogimas
Pašnekovės nuomone, tikrasis ekonomikos tragedijos provincijoje mastas dar neišryškėjo. „Tai tik pradžia, nes verslo patiriami sunkumai palies visus. Smarkiai išaugusias energijos sąnaudas turintys padengti verslininkai turi arba kelti kainas, arba atleisti darbuotojus. Atleistieji kreipsis į Užimtumo tarnybą arba ieškos kito darbo. Bet nemanau, kad regionuose to darbo bus“, – svarstė D. Matukienė.
Pasak jos, kita problema ta, kad smulkusis verslas dažniausiai yra šeimos verslas, tad pajamų neteks daug šeimų. „Vienoje šeimoje trys ar keturi žmonės liks be pajamų, – pastebėjo D. Matukienė. – Žmonės paprasčiausiai neišgyvens. Kas iš to, jei gaus kokią 120 eurų kompensaciją.“
Smulkiųjų verslininkų atstovė susirūpinusi ir namų ūkiais regionuose, kurie kūrenasi pabrangusiomis malkomis ar šildosi dujomis. „Kas apie juos kalba? Bankai mums sako nesirūpinti tais gyventojais, o rūpintis verslu. Bet palaukite, o kas yra verslo vartotojas? Ypač regionuose. Tai tie patys žmonės. Jeigu jie viską sumokės už energiją, jie neateis duonos nusipirkti“, – sakė tarybos pirmininkė.
Susidomėjo energetikos sektoriumi
D. Matukienė teigė, kad smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje dabar kalbama ne apie kompensacijas ir valdžios finansinę paramą ant bedugnės krašto atsidūrusiems verslininkams, o apie neatidėliotinus sprendimus energetikos sektoriuje.
„Reikia ne kompensacijų, o skubių sprendimų energetikos sektoriuje. Nesame energetikai, bet raginame skubiai paleisti visus energijos gamybos pajėgumus Lietuvoje, tarp jų – Kruonio HAE ir Elektrėnų elektrinės blokus. Devintas blokas kūrenamas dujomis, taip. Bet septintas ir aštuntas blokai gali deginti mazutą. Gal ten kažką papildomai būtina įrengti, tai reikia pinigus nukreipti ten ir gelbėtis, nes vieni žmonės lieka be verslų, kiti – be darbo. Tai ką, mes iš varžytinių paleisime visus namų ūkius?“ – kalbėjo D. Matukienė.
Smulkieji verslininkai prašo skubių sprendimų energetikos sektoriuje ir daugiau skaidrumo.
„Raginame viešai atskleisti duomenis apie elektros biržoje kiekvieną dieną aukščiausią kainą suformavusį dalyvį, – sakė D. Matukienė. – Siekdami sumažinti elektros kainą rinkoje, raginame įpareigoti „Ignitis“ Elektrėnų 7 ir 8 blokuose gaminti elektrą naudojant skystąjį kurą, o pagamintą elektrą parduoti tiekėjams tiesiogiai, o ne per biržą. Taip pat siūlome suinventorizuoti visų hidroelektrinių pajėgumus ir juos perduoti Lietuvoje registruotiems tiekėjams tiesioginėmis sutartimis.“
Norėtų patys gaminti elektrą
D. Matukienė pristatė idėją, kad namų ūkiai, vietos įmonės ir savivaldybės galėtų kurti atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI) bendroves.
„Šią priemonę reikėtų kuo skubiau paleisti. Idėja yra tokia, kad AEI bendrovę sukūrę dalyviai galėtų pardavinėti elektrą tarpusavyje pagal jungtinės veiklos sutartį be tarpininkų. Jie patys gamintų pigią elektrą ir patys ją vartotų, o likutį ne perduotų ESO saugoti, kaip yra dabar, o patys galėtų parduoti rinkoje“, – projektą pristatė D. Matukienė.
Pasak jos, toks modelis išspręstų ir įmonių, ir savivaldybių, ir namų ūkių problemas.
„Paimkime, pavyzdžiui, Balbieriškį. Nedideliame miestelyje AEI bendrovę sukuria seniūnija, kelios įmonėlės, visuomeninės organizacijos ir to pageidaujantys gyventojai. Jie įsirengtų saulės jėgainę, kuri gamintų ir tiektų pigią elektros energiją. Bendrovė dar įsirengtų šildymo siurblius oras–vanduo šilumos energijai gaminti“, – teigė D. Matukienė.
Kad modelis sėkmingai veiktų, valstybė turėtų kompensuoti dalį AEI bendrovių sukūrimo sąnaudų. Siūloma, kad privatiems asmenims ir ūkininkams būtų kompensuojama 45 proc., įmonėms ir savivaldybėms – 35 proc. įrangos vertės.
D. Matukienė įsitikinusi, kad žmonės regionuose be didelių raginimų imtųsi tokių AEI bendrovių kūrimo. „Gan gerai pažįstu Lietuvos žmones, bendruomenes, ūkininkus, manau, jie nepaprastai susidomėtų. AEI bendroves steigti padėtų ir mūsų taryba. Taip galėtume gan greitai išspręsti energetikos kainų krizę“, – įsitikinusi Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
