Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius apžvelgia, kokie metai Lietuvos verslo laukia 2023-iaisiais.
„Šiandien verslui labiausiai trūksta ne investicijų, ne idėjų, ne paskatų, o darbuotojų. Kai kalbame apie darbuotojus, turime galvoje ne tik aukštos kvalifikacijos išskirtinius talentus, bet ir „darbininkiškų“ profesijų specialistus“, – Alfa.lt sakė LPK prezidentas.
V. Janulevičiaus nuomone, didžiausia problema, kad pramonės politika Lietuvoje daugiau planuojama vietiniu lygiu, verslas veikia jau globaliai ir jam įtakos turi visos globalios tendencijos.
„Šis prasilenkimas, manau, yra vienas iš veiksnių, kodėl nepavyksta susikalbėti verslui ir politikams“, –sakė V. Janulevičius.
LPK prezidentas ragino susimąstyti, kad darbuotojų trūkumas tik didės, o Europos Sąjunga vis aršiau konkuruos dėl trūkstamų įvairios kvalifikacijos talentų.
Jis priminė, kad Lietuvoje yra sparčiausiai Europoje senstanti visuomenė, o darbo našumas auga lėčiau nei atlyginimai.
V. Janulevičius perspėjo, kad, laiku nesiėmus būtinų priemonių, Lietuvos ekonomika taps nekonkurencinga, kartu blogės žmonių gyvenimas.
Pasigenda mokesčių reformos
Paprašius įvardyti didžiausius kitų metų iššūkius, V. Janulevičius išskyrė neįgyvendinamą mokesčių reformą bei ryžtingų veiksmų mokesčių politikos pertvarkoje trūkumą.
„Finansų ministerija buvo subūrusi plačią ekspertų darbo grupę esminei mokesčių sistemos pertvarkai. Labai gaila, kad šios darbo grupės rezultatai taip ir nebuvo pristatyti visuomenei. Suprantama, kad šios dienos situacijoje, kai susiduriama su energetiniais iššūkiais, yra sudėtinga ar bijoma imtis esminių pokyčių, tačiau būtent dėl dabartinės situacijos jie esmingai reikalingi“, – mano LPK prezidentas.
V. Janulevičius pabrėžė, kad verslas turi itin greitai keisti savo veiklos, gamybos procesus, juos efektyvinti, žalinti ir, kur įmanoma, pereiti prie atsinaujinančios energijos. O tam reikalingas nulinis reinvestuojamo pelno tarifas arba kaip alternatyva galimybė taikyti momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo, amortizacijos metodą, skaičiuojant pelno mokestį.
„Nekalbame tik apie lengvatas. Be abejo, mokesčių sistemos subalansavimui reikalingi ir kiti sprendimai – neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) prilyginimas minimaliam mėnesiniam atlyginimui (MMA), „Sodros“ įmokų ir išmokų lubų suvienodinimas, darbo pajamų apmokestinimo sistemos peržiūra, nekomercinio nekilnojamojo turto apmokestinimas, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą“, – būtinus valdžios žingsnius vardijo LPK prezidentas.
Didžiausia problema – darbuotojai
LPK prezidentas nurodė, kad niekaip nepavyksta išspręsti klausimų dėl darbuotojų trūkumo – darbo jėgos ir toliau trūksta Lietuvoje, kaimyninėse šalyse ir visoje Europos Sąjungoje.
2022 m. rugpjūčio duomenimis, euro zonos nedarbas buvo 6,6 proc., t. y. Europos Sąjungos viduje trūkstamų darbuotojų nerasime.
„Šiandien verslui labiausiai trūksta ne investicijų, ne idėjų, ne paskatų, o darbuotojų. Kai kalbame apie darbuotojus, turime galvoje ne tik aukštos kvalifikacijos išskirtinius talentus, bet ir „darbininkiškų“ profesijų specialistus, – sakė V. Janulevičius. – Darbuotojų stygius tampa rimta problema, verslui sunku prisiimti papildomus įsipareigojimus ir dirbti visu pajėgumu, nepavyksta įgyvendinti tiek užsakymų, kiek yra planuojama.“
V. Janulevičius nurodė, jog kai kurie LPK nariai atliko realius skaičiavimus.
Pavyzdžiui, viena didelė įmonė paskaičiavo, kad negalėdama įdarbinti trūkstamų darbuotojų kas mėnesį praranda ne mažiau kaip 370 tūkst. eurų, iš kurių apie 58 tūkst. būtų sumokami valstybei kaip mokesčiai.
Papildomai minėta įmonė susiduria su darbų vėlavimu, tai lemia, kad kas mėnesį įmonė papildomai patiria nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. eurų nuostolių.
Amžini biurokratiniai trukdžiai
V. Janulevičiaus teigimu, didelė problema yra ne tik darbuotojų užsienyje suradimas ir jų pritraukimas, bet ir biurokratiniai trukdžiai.
„Didelė problema yra eilės mūsų konsulatuose. Turime skirti daugiau konsulų į „karštuosius taškus“ (Lietuvos Respublikos ambasadas Armėnijoje, Kazachstane; Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Almatoje). Užsienio reikalų ministerijos argumentas, kad Konsulinio departamento darbuotojai šiais metais vizų tarnybose jau išdirbo iš viso 30 savaičių, nėra pakankamas, nes akivaizdu, kad po tų trisdešimties savaičių eilės nesumažėjo“, – mano LPK prezidentas.
V. Janulevičius ragina nepasiduoti iliuzijoms, kad darbuotojų trūkumas Lietuvoje kažkaip išsispręs savaime.
„Turime suprasti, kad darbuotojų trūkumas tik didės, o Europos Sąjunga vis aršiau konkuruos dėl trūkstamų įvairios kvalifikacijos talentų. Todėl siūlome ruoštis, analizuoti, kad, kai reikės dar kažką keisti, būtume pasiruošę, turėtume gerųjų pavyzdžių. Valstybė turi investuoti į tikrai gerą, kompetentingai atliktą palyginamąją procesų analizę“, – sakė V. Janulevičius.
Siūlo mokytis iš kaimynų
Pramonininkų lyderis siūlo palyginti procesus Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje – visoms šioms valstybėms galioja tos pačios ES direktyvos. Atlikus tokį palyginimą, pasak jo, reikėtų identifikuoti, kurie procesai mūsų sistemoje yra pertekliniai.
„Išlošime visi: verslas greičiau gaus trūkstamus darbuotojus, o valstybės institucijos galbūt galės būti išlaisvintos nuo perteklinių biurokratinių procesų“, – mano V. Janulevičius.
LPK prezidentas kaip puikų pavyzdį pateikia Vokietiją. Šios šalies vyriausybė sutiko sušvelninti imigracijos įstatymus, kad į šalies darbo rinką pritrauktų kvalifikuotų darbuotojų. Ministrų kabinetas nori, kad būtų įdiegta Kanados pavyzdžio taškų sistema, pagal kurią būtų galima įvežti darbuotojus, mokančius vokiečių kalbą arba turinčius atitinkamų įgūdžių.
Vokietijos ekonomika yra didžiausia Europoje, tačiau ekspertai teigia, kad per metus jai reikia papildomai 400 000 darbuotojų imigrantų.
Senstame sparčiausiai Europoje
V. Janulevičius priminė, kad Lietuva yra sparčiausiai senstanti visuomenė Europoje.
„Apie tai, kad demografija, kuri yra labai glaudžiai susijusi su migracijos politikos formavimu, yra mūsų didžiausia problema, LPK kalba daugiau nei 15 metų. 2030 m. Lietuva pasieks maždaug 50 metų vidutinį amžių. Darbo rinkai – tai didžiausias iššūkis, nes tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvavimą. Visuomenei sparčiai senstant, sveikatos priežiūrai ir socialinės apsaugos sistemai reikės vis daugiau pinigų, kuriuos turėtų uždirbti šiuo metu vis mažėjančios jaunimo gretos“, – pastebėjo V. Janulevičius.
LPK prezidento nuomone, be migracijos, toliaregiškos ir ilgalaikės, kryptingos politikos mes šių klausimų neišspręsime. „Ir tai apima ne tik darbuotojų įsivežimą, tai apima ir studentų pritraukimą, ir jų išlaikymą po studijų, ir visus kitus dalykus“, – sakė jis.
Lietuviams trūksta gebėjimų
LPK prezidentas tarp kitų svarbiausių problemų išskyrė švietimą. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą yra įgiję apie trečdalis gyventojų, tačiau stojančiųjų pasirinkimas dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių, o baigusiems studijas trūksta reikalingų profesinių gebėjimų ir įgūdžių.
„Lietuvos gyventojai vis dažniau dirba žemesnės kvalifikacijos darbą nei įgyta kvalifikacija, o beveik trečdalis dirba su savo studijų sritimi nesusijusį darbą“, – sakė V. Janulevičius.
LPK prezidento nuomone, pagrindinė aukštojo mokslo problema yra žema studijų kokybė. Tai iš esmės rodo tokie dalykai kaip prastas absolventų įsidarbinimas pagal savo kvalifikacijos lygį. Tik apie 42 proc. baigusiųjų aukštąsias mokyklas įsidarbina darbo vietose, kuriose reikalaujama aukštojo išsilavinimo.
„Suprantame, kad universitetai jau dirba su žmonėmis, kuriuos suformuoja mokykla, todėl čia turėtume suremti pečius dėl mokyklų ugdymo programų ir mokytojų rengimo – neramina tas faktas, kad nors susidomėjimas mokytojo profesija auga, tapti chemijos, fizikos, matematikos, biologijos, informacinių technologijų mokytojais skaičius tikrai liūdina – šiemet bakalauro studijų programose mokomojo dalyko pedagogikos matematikos specializaciją rinkosi 8 studentai, biologiją – 13, fiziką – 2, chemiją – 1 studentas. Tad galvojant bent 5–10 metų perspektyvoje vėl kyla klausimas, kas ruoš mokinius ir kaip keisime situaciją, kai jau dabar matematinės mokinių žinios pasiekė dugną“, – kalbėjo V. Janulevičius.
„Matematika – tai priemonė loginiam ir analitiniam mąstymui ugdyti, be kurio negali dabar apsieiti didesnė dalis profesijų. Tad kalbėdami apie aukštesnės pridėtinės vertės gamybą, biotechnologijų, IT ir pan. turime galvoti apie ateities pramonei reikalingų kompetencijų ugdymą ir būtinų specialistų parengimą“, – sakė V. Janulevičius.
Siūlo vertinti ilgesnį laikotarpį
LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad daugiau nei trečdalis (36 proc.) dirbančiųjų Lietuvoje nesitiki, kad kitais metais jų atlyginimai augs. Beveik trys iš dešimties (28 proc.) tikisi minimalus algos padidėjimo – iki 10 proc.
Alfa.lt klausė V. Janulevičiaus, ar augant infliacijai, ypač būtinosioms išlaidoms maistui ir kitoms paslaugoms, šalies įmonės patiria darbuotojų spaudimą kelti algas, kokios galimybės tenkinti tokius reikalavimus, turint omenyje konkurencinę aplinką.
V. Janulevičius atsakė, kad reikia stebėti ir vertinti situaciją, nes visų įmonių situacija yra skirtinga ir galimybės didinti atlyginimus taip pat visiems skirtingos.
Galimybės kelti atlyginimus esą priklausys nuo įmonės, sektoriaus, žaliavų kainų, energetikos išteklių ir pan. LPK prezidentas nurodė, kad penkerių metų laikotarpiu vidutinis atlyginimas augo apie 70 proc. – gerokai labiau augo nei kainos.
Šiais metais infliacija yra aukštesnė nei kylantys atlyginimai, bet esą reikia vertinti ne tai, kas vyksta dabar, o visą 5–10 metų amplitudę.
Lėtas darbo našumo augimas
„Turime suprasti, kad įmonės dabar kovoja dėl konkurencingumo išlaikymo. Vienas iš veiksnių, ribojantis Lietuvos įmonių ir visos ekonomikos konkurencingumą, – rodiklis pagal investicijas, tenkančias vienam darbuotojui. Lietuva visoje ES yra viena iš paskutiniųjų valstybių: investicijoms Lietuvoje tenka apie 5000 eurų nuo vieno darbuotojo. Kažkur nuo 2013–2014 m. darbo našumas Lietuvoje auga gerokai lėčiau nei atlyginimai. Mūsų sukuriamų prekių ir paslaugų pagaminimas brangsta, dėl to Lietuva tampa vis mažiau konkurencinga, palyginti su kitomis šalimis. Dėl šios priežasties ilgainiui mūsų įmonės taps tiesiog nekonkurencingos globaliose rinkose, o turime nepamiršti, kad mūsų ekonomiką veža eksportas“, – sakė V. Janulevičius.
Jo nuomone, lėtėjantis ekonomikos augimas, padidėjusios energijos išteklių sąnaudos ribos įmonių galimybes itin sparčiai kelti atlyginimus.
Šių metų antrojo ir trečiojo ketvirčių Lietuvos statistikos departamento ir „Sodros“ duomenys rodo, kad darbo užmokestis šalyje vis dar kyla gana sparčiai, tačiau nebe taip užtikrintai kaip metų pradžioje.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį darbo užmokestis šalyje buvo 13,7 proc. didesnis nei prieš metus.
Šiuo laikotarpiu atlyginimai augo dviženkliu tempu daugelyje ekonominių veiklų. Didžiausi metiniai darbo pajamų pokyčiai fiksuoti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, žemės ūkio, pramogų ir poilsio, informacijos ir ryšių veiklose.
