Kaip sąlygą sutikti su paliaubomis Juodojoje jūroje Maskva pareikalavo atšaukti sankcijas Rusijos žemės ūkio ir trąšų eksportui bei jį aptarnaujantiems bankams. Kodėl Kremliui tai svarbu?
Maskva pareikalavo, kad Rusijos žemės ūkio bankas „Rosselkhozbank“ ir kiti su žemės ūkio produktais prekiaujantys finansiniai subjektai būtų vėl prijungti prie SWIFT, nes tai esą būtina sąlyga sustabdyti atakas Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugią laivybą.
Kremlius taip pat reikalauja atkurti Rusijos prieigą prie pasaulinės žemės ūkio ir trąšų eksporto rinkos, sumažinti jūrų draudimo išlaidas ir pagerinti prieigą prie uostų ir mokėjimo sistemų tokiems sandoriams.
Europos Sąjunga (ES) kategoriškai atmetė Maskvos reikalavimus ir pareiškė, kad būtina sankcijų atšaukimo sąlyga yra besąlygiškas visų Rusijos karių išvedimas iš Ukrainos teritorijos.
Uždirba, bet nori daugiau
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad Rusija siekia palengvinti žemės ūkio produktų ir trąšų eksporto sąlygas, nes tai jai duotų daugiau pelno. „Tai reikštų pelningesnį eksportą“, – Alfa.lt sakė jis.
Ekonomistas pastebėjo, kad šiuo metu Rusija eksportuoja gan daug kviečių, kukurūzų, aliejinės produkcijos ir kitų žemės ūkio produktų.
„Rusija pagal kviečių eksportą toliau yra akivaizdi lyderė pasaulyje. Rusiški kviečiai keliauja į Turkiją, Afrikos, Azijos valstybes. Taigi, eksportas vyksta, bet Rusija turi problemų, nes dėl sankcijų yra sudėtingas procesas, jis brangesnis.
Rusija konkuruoja su Europos Sąjungos, Amerikos, Kanados, Australijos kviečiais. Todėl suma, kurią jie gauna į rankas, yra gerokai mažesnė, negu norėtų, nes tenka gan daug išleisti susirandant, kas tuos grūdus transportuos. Yra problemų su mokėjimais, nes pagrindinis Rusijos žemės ūkio bankas atjungtas nuo SWFTI mokėjimų sistemos ir sankcionuojamas JAV.
Nežinau tų schemų, bet Rusijai tenka susirinkti pinigus labai per aplinkui. Klausimas, kokia valiuta vykdomi mokėjimai už Rusijos eksportuojamą produkciją. Todėl sankcijų panaikinimas Rusijos žemės ūkio bankui ar leidimas laivus vėl drausti didžiosioms pasaulio draudimo bendrovėms, atpigintų, sumažintų Rusijos eksporto kaštus ir tai būtų pelningesnė veikla“, – sakė T. Povilauskas.
Ekonomistas pabrėžė, kad atšaukus sankcijas Rusijai pirkėjams žemės ūkio produktai neatpigtų, nes kainos, nors nėra sugrįžusios į prieškarinį lygį, yra palyginti „normalios“.
„Ta pati kviečių kaina biržoje 220 eurų už toną istoriškai yra gan normali. Bet kaina, kurią gauna rusai, jiems yra per maža, nes jie daug išleidžia, pavadinkime, tarpinėms grandims, tokioms kaip logistika, atsiskaitymai ir kiti, tvarkyti“, – aiškino T. Povilauskas.
Blefuoja – iš tikrųjų skauda
Rusija visada pabrėždavo, kad Vakarų sankcijos jai nepadarė jokios žalos, kad jos neveikia, esą dėl to labiau nukenčia šalių, kurios įvedė sankcijas, gyventojai ir verslas.
„Jeigu Rusijai neskaudėtų, turbūt neprašytų sankcijų atšaukti – faktas, kad skauda. Kita vertus, nereikėtų ekstremalių vertinimų, kad sankcijos turi egzistencinę vertę ar privedė Rusiją kone iki žlugimo, nes, pavyzdžiui, Rusijos ir Baltarusijos trąšų eksportas, stipriai kritęs pirmaisiais karo metais (2022 m.), pastaruosius dvejus metus sugrįžo į prieškarinį lygį. Bendra suma, Rusijos gaunama už eksportuojamas tiek fosforo, tiek kalio, tiek azoto trąšas, sugrįžo.
Tai čia ir yra atsakymas, ar sugriuvo Rusijos pramonė. Trąšų pramonė tikrai nesugriuvo. Aišku, Rusija uždirba iš to, jos dujos yra santykinai pigios ir rusiškos trąšos dėl to konkurencingos. Didieji pirkėjai, ar tai būtų Brazilija, ar Kinija, ar Afrikos šalys, susigundo ir perka.
O kodėl Rusija siekia atlaisvinti sankcijas, vėlgi dėl to, kad rusai pastaraisiais metais gana daug investavo į azotinių trąšų gamybą ir turi potencialo didinti pasiūlą. Palengvinimas reikštų, kad Rusija dar lengviau pasiektų pirkėjus ir daugiau iš to uždirbtų“, – mano ekonomistas.
T. Povilauskas svarstė, kad ES iš esmės nesuinteresuota atšaukti sankcijų Rusijos žemės ūkiui, nes pati ES yra stipri žemės ūkio produktų gamintoja, o iš Rusijos jų neperka. „Iš esmės kuo rusams sunkiau eksportuoti žemės ūkio produktus, tuo Europai geriau, Europos Sąjunga žemės ūkio produktų pagamina daugiau, negu suvartoja. Mes esame grūdus eksportuojantis blokas, todėl kuo mažiau rusiškų grūdų patenka į pasaulinę rinką, tuo mūsų ūkininkai daugiau uždirba“, – paaiškino T. Povilauskas.
Kodėl ES perka rusiškas trąšas
Lietuvos azoto trąšų gamintoja „Achema“ praėjusią savaitę paskelbė pusmečiui stabdanti amoniako gamybą, nes Europos trąšų rinkoje susidarė kritinė padėtis dėl to, kad į ją plūsta pigios trečiųjų šalių, pirmiausia, Rusijos, trąšos. O ES planuoja šioms trąšoms taikyti didesnius muitus tik nuo liepos mėn.
T. Povilauskas paaiškino, kad didelius kiekius rusiškų trąšų Europa perka pirmiausia dėl žemdirbių lobizmo. Net priešiškai Rusijos atžvilgiu nusiteikusi Lenkija, nors neimportuoja Rusijos žemės ūkio produktų, trąšų perka gana nemažai. Pasak ekonomisto, skaičiuojama, kad apie ketvirtadalį visų į ES importuojamų trąšų atkeliauja iš Rusijos.
„Tai labai jautrus klausimas, nes ūkininkai visada yra labai jautrūs bet kokiems kainų pokyčiams. Vienu atveju jie skundžiasi, kodėl žemės ūkio produkcija patenka iš Rusijos. Kitu atveju, kai reikia pirkti trąšas, nugali finansinis motyvas. Jeigu trąšos iš Rusijos yra pigesnės, žemdirbiai jas noriai perka“, – pastebėjo T. Povilauskas.
Ekonomistas teigė, kad Europa dabar pati nepajėgi pasigaminti konkurencingų trąšų, nes priversta pirkti brangias suskystintąsias gamtines dujas (SGD), ir šios „struktūrinės problemos“ dabar, ko gero, neįmanoma išspręsti.
„Jungtinėse Amerikos Valstijose, Afrikos šalyse, Artimuosiuose Rytuose dujų kaina yra daug žemesnė. O Europa turi dujas atsigabenti SGD. Iš karto tenka mokėti už transportą, draudimą, išdujinimą – tai lemia, kad bet kuriuo atveju turėsi brangesnes dujas negu konkurentai.
Iki 2022 m. dujos atkeliaudavo dujotiekiais ir kaina buvo gan panaši Europoje, Amerikoje, Rusijoje, Artimuosiuose Rytuose. Dabar, kai neturi savo žaliavos, trąšų pasigaminti yra brangiau. Tai faktas. Dėl to trąšų pramonės Europoje perspektyvos yra sudėtingos.
Aišku, kai kas gali pagelbėti. Nuo liepos 1 d. ES atsiranda muitai trąšoms iš trečiųjų šalių. Vėlgi, kad pernelyg neišgąsdintų žemės ūkio, jie bus didėjantys. Iš pradžių taikys 40 eurų už toną, o paskui stabiliai didės trejus metus, kad nebūtų šoko ūkininkams. Tai trąšų gamintojams išliks klausimas, kaip išgyventi“, – mano T. Povilauskas.
Kaip reagavo Europa?
Europos Sąjunga ryžtingai atmetė Kremliaus reikalavimą, kad Rusijos žemės ūkio bankas „Rosselkhozbank“ ir kiti su žemės ūkio produktais prekiaujantys finansiniai subjektai būtų vėl prijungti prie SWIFT.
Atsakydama į Kremliaus reikalavimą Europos Komisija pareiškė, kad pagrindinė sąlyga pakeisti ar panaikinti sankcijas yra „besąlygiškas Rusijos pajėgų išvedimas“ iš Ukrainos teritorijos.
Stebėtinas Maskvos reikalavimas paskelbtas po praėjusią savaitę vykusių techninių Rusijos ir JAV derybų Saudo Arabijoje, turėjusių nustatyti dalines paliaubas Ukrainoje, kurios vis dar neįsigaliojo.
„Neprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos agresijos Ukrainoje pabaiga ir besąlygiškas visų Rusijos karinių pajėgų išvedimas iš visos Ukrainos teritorijos bus viena pagrindinių prielaidų pakeisti arba panaikinti sankcijas“, – teigė Europos Komisijos atstovas.
Jis paaiškino, kad Rusija turi parodyti tikrą politinę valią, kad užbaigtų savo neteisėtą ir neišprovokuotą agresijos karą. O bet koks taikos susitarimas ar bet kokia diskusija šiuo klausimu turi vesti į teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje.
Pareigūnas teigė, kad dabartinis ES tikslas yra padidinti, o ne sušvelninti spaudimą Rusijai. „Štai kodėl mes naudojame visas turimas priemones“, – paaiškino jis.
SWIFT finansinių atsiskaitymų sistema leidžia greitai ir tiksliai pervesti pinigus, prie jos yra prisijungusios apie 11 tūkst. įstaigų iš daugiau kaip 200 šalių. Sistemos operatorius įsikūręs La Hulpe mieste, Belgijoje, ir priklauso ES jurisdikcijai, todėl jai taikomos ES sankcijos. JAV neturi teisės valdyti sistemą, todėl gana keistai atrodo Maskvos prašymas JAV padėti sugrąžinti į sistemą Rusijos žemės ūkį aptarnaujančius bankus.
„SWIFT negali veikti pažeisdama ES įstatymų. JAV gali keisti savo įstatymus ir reglamentus, bet negali automatiškai atkurti Rusijos subjektų SWIFT sistemoje“, – „Euronews“ sakė JAV Johnso Hopkinso universiteto verslo mokyklos ekonomikos profesorius Alessandras Rebuccis.
Virtinė Rusijos bankų, įskaitant „Rosselkhozbank“, buvo pašalinta iš SWIFT pirmaisiais invazijos metais, siekiant apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karo mašiną.
Nors Rusija naudoja alternatyvią finansų sistemą, vadinamą SPFS, pašalinimas iš SWIFT buvo skausmingas dalykas šaliai, nes tai sukėlė didelių kliūčių mokėjimams tarp Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų įmonių ir jų klientų visame pasaulyje.
Siekis „Rosselkhozbank“ grąžinti į SWIFT sistemą buvo įtrauktas tik į Kremliaus pranešimą, kurį sudarė penki išankstiniai reikalavimai paliauboms Juodojoje jūroje pradėti.
Ką sakė Europos lyderiai
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris praėjusią savaitę sakė, kad yra visiškas aiškumas, kad dabar ne laikas panaikinti sankcijas. „Tiesiog priešingai – mes diskutavome, kaip galime padidinti sankcijas, kad paremtume JAV iniciatyvą, pritrauktume Rusiją prie stalo per tolesnį šios grupės šalių spaudimą“, – sakė K. Starmeris. Britų premjeras pridūrė, esą yra absoliučiai aišku, kad Rusija bando delsti ir žaidžia žaidimus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kategoriškai taip pat atmetė bet kokių sankcijų sušvelninimą. „Mes vieningai sutarėme, kad dabar ne laikas jokiu būdu panaikinti sankcijas. Sankcijų negalima panaikinti tol, kol nebus įtvirtinta taika“, – sakė E. Macronas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nebūtų jokios prasmės žengti tokį žingsnį prieš pasibaigiant karui. „Deja, iki to dar toli“, – sakė O. Scholzas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino Vakarų sąjungininkus nepaisyti Vladimiro Putino prašymo, bet dar smarkiau priveržti Rusijos ekonomikos varžtus. „Jokio sankcijų panaikinimo tol, kol Rusija nesustabdys šio karo. Manau, kad reikia daugiau spaudimo, daugiau sankcijų paketų“, – sakė V. Zelenskis.
Amerika: nebus paprasta
Baltųjų rūmų pranešimo versija sakė, kad Maskva prašė JAV apie pagalbos „atkurti Rusijos prieigą prie pasaulinės žemės ūkio ir trąšų eksporto rinkos, sumažinti jūrų draudimo išlaidas ir pagerinti prieigą prie uostų ir mokėjimo sistemų tokiems sandoriams“.
Interviu televizijai „Fox News“ JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sakė, kad „viskas yra ant stalo“, bet pabrėžė, kad Maskvos išankstinės sąlygos buvo „ankstyvos“.
„Tolimesni Rusijos vadovybės žingsniai lems, ar sankcijos didės, ar mažės, ir, manau, prezidentas Trumpas nedvejodamas padidins sankcijas, jei tai suteiks jam derybinį pranašumą. Laukia ilgos diskusijos dėl daugelio dalykų, susijusių su tinkamu būdu sugrąžinti Rusiją į tarptautinę sistemą, bet aš manau, kad dar per anksti aptarti tokio susitarimo sąlygas“, – sakė S. Bessentas.
JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio sakė, kad bus išnagrinėtas Rusijos reikalavimas suteikti tikslinę pagalbą ir ES vaidmuo šiame procese. „Mes tai įvertinsime. Kai kurios iš tų sąlygų apima sankcijas, kurios nėra mūsų. Jos priklauso Europos Sąjungai“, – pastebėjo jis.
M. Rubio, be kita ko, perspėjo, kad taikos susitarimas nebus „paprastas“ ir kad tai šiek tiek užtruks.
Rusijos suktybė ir klasta
Galimas sankcijų Rusijai sušvelninimas Europoje praktiškai neįmanomas, kai Rusija toliau bombarduoja Ukrainos miestus ir žudo civilius. Be to, sudėtingos struktūros 16 sankcijų paketų panaikinimas neįmanomas vienu rašiklio brūkštelėjimu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą tvirtino, kad Vakarų sankcijos Rusijai nepadarė jokios žalos, kad jos „neveikia“. Pavyzdžiui, pernai kalbėdamas Sankt Peterburge vykusiame tarptautiniame ekonomikos forume Rusijos diktatorius gyrėsi, kad Rusija tebėra svarbi pasaulio prekybos partnerė, nepaisant Vakarų vis įvedamų naujų sankcijų.
„Nepaisydama visų kliūčių, nepaisydama Vakarų įvestų neteisėtų sankcijų, Rusija plečia savo logistiką ir tarptautinio bendradarbiavimo geografiją. Mūsų šalis yra viena didžiausių ekonominių šalių ir netgi lenkia Vokietiją atsižvelgiant į perkamąją galią“, – šimtams forumo dalyvių sakė V. Putinas.
Maskvos tironas taip pat sakė, kad Rusija tęs nuo Jungtinių Valstijų nepriklausomos atsiskaitymų sistemos kūrimą.
Šių metų kovo mėn. Maskvos verslo lyderiams V. Putinas pareiškė, kad Vakarai mėgins pakenkti Rusijai, nepaisant to, ar panaikins sankcijas, todėl esą Rusijos verslas turėtų ieškoti kitų investavimo vietų. Nusenęs diktatorius fantazavo, kad G 7 (labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių grupė – red.) yra „per maža, kad būtų galima matyti žemėlapyje“ ir kad „Vakarų dominavimas blėsta“.
Penktadienį Kremliaus ruporas pareiškė, esą ES atsisakymas sušvelninti sankcijas Rusijai rodo, jog blokas nenori taikos Ukrainoje. „Neatskiriama Juodosios jūros susitarimo dalis yra sankcijų Rusijos bankui panaikinimas. Jei Europos šalys nenori eiti šiuo keliu, vadinasi, jos nenori eiti taikos keliu kartu su Maskvos ir Vašingtono pastangomis“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Dažnai girdime Rusijos pasisakymus, kad mūsų sankcijos ir kiti žingsniai neturi jokios įtakos jų ekonomikai. Keista, kad jie bando priversti mus jas atšaukti“, – ketvirtadienį naujus Maskvos reikalavimus komentavo Europos Komisijos atstovas.
