Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) muitai Europos automobiliams turėtų neigiamą poveikį visai Europos automobilių pramonės tiekimo grandinei, įskaitant ir Lietuvoje veikiančias įmones, sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius Linas Mickus.
Platesnis JAV prekybos politikos poveikis Lietuvos ekonomikai, pasak eksperto, priklausys nuo to, kokiems produktams ir kokio dydžio muitai būtų įvesti. „Visgi reikia pabrėžti, kad JAV yra svarbi Lietuvos eksporto rinka“, – teigia L. Mickus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) „buvo labai nesąžininga“ JAV atžvilgiu ir pažadėjo nustatyti 25 proc. muitus automobilių, vaistų ir traškučių importui iš ES.
„Turime 350 mlrd. dolerių (335 mlrd. eurų) deficitą. Jie neveža mūsų automobilių, nepriima mūsų ūkio produktų, beveik nieko nepasiima. Jie paima labai mažai. Ir mes turėsime tai ištaisyti. Ir mes tai padarysime, neabejoju“, – žurnalistams Mar-A-Lago rezidencijoje sakė D. Trumpas.
ES aukščiausi prekybos pareigūnai teigė esą pasirengę pradėti derybas su Baltaisiais rūmais, kad būtų sudaryti abipusiai naudingi prekybos susitarimai.
„ES tikrai turi derybinių svertų jau vien dėl to, jog yra svarbi eksporto rinka JAV įmonėms, todėl atsakomieji ES veiksmai gali turėti neigiamą poveikį JAV ekonomikai. Kitas dalykas – Europa yra nusiteikusi derėtis ir ieškoti sprendimų, kurie leistų išvengti muitų karo“, – Alfa.lt sakė L. Mickus.
– Kaip Lietuvos įmonėms, gaminančioms komponentus Vokietijos ir kitų šalių automobilių pramonei, atsilieptų JAV įvesti muitai? Ar JAV naujų tarifų pasekmes pajus ir kiti ūkio sektoriai?
– JAV yra didžiausia europietiškų automobilių eksporto rinka, todėl muitų padidinimas būtų reikšmingas smūgis Europos automobilių pramonei, ypač Vokietijos gamintojams, kurie yra didžiausi automobilių eksportuotojai į JAV. Aukštesni JAV muitai reikštų mažesnę paklausą ES gaminamiems automobiliams. Būtų galima tikėtis mažėjančių automobilių gamybos apimčių ES, o tai turėtų neigiamą poveikį visai Europos automobilių pramonės tiekimo grandinei, įskaitant ir Lietuvoje veikiančias įmones, kurios gamina komponentus.
Kalbant apie platesnį muitų poveikį Lietuvos ekonomikai, viskas priklausys nuo to, kokiems produktams ir kokio dydžio muitai būtų įvesti. Visgi reikia pabrėžti, kad JAV yra svarbi Lietuvos eksporto rinka. Praėjusiais metais Lietuvos eksporto vertė į JAV sudarė 1,84 mlrd. eurų. Didžiausią dalį sudarė mineralinis kuras (24,8 proc.), chemijos produktai (18,2 proc.), baldai (9,3 proc.), optikos gaminiai (7 proc.) ir trąšos (4,8 proc.). Atitinkamai šie sektoriai labiausiai pajustų JAV muitų poveikį, jei jie būtų įvesti.
– Ar importo muitai traškučiams galėtų reikšmingiau paveikti mūsų bulvių augintojus?
– Mažai tikėtina, nes šios kategorijos produktų eksportas į JAV yra labai mažas ir nereikšmingas.
– Kaip vertinate ES galimybes susiderėti dėl tarifų sumažinimo arba atšaukimo? Kokius svertus turi ES? Kokių atsakomųjų priemonių, kurios būtų „skaudžios“ JAV, galėtų imtis Briuselis?
– ES tikrai turi derybinių svertų jau vien dėl to, jog yra svarbi eksporto rinka JAV įmonėms, todėl atsakomieji ES veiksmai gali turėti neigiamą poveikį JAV ekonomikai. Kitas dalykas – Europa yra nusiteikusi derėtis ir ieškoti sprendimų, kurie leistų išvengti muitų karo. Svarstomi įvairūs pasiūlymai, pavyzdžiui, sumažinti ES taikomus muitus JAV automobiliams, taip pat įsipareigoti pirkti daugiau JAV energetinių išteklių, tai padėtų mažinti JAV prekybos deficitą. Derybinių svertų Europa tikrai turi, todėl gana realistiškai atrodo scenarijus, kuriame būtų išvengta JAV ir ES prekybos karo.
– Kaip vertinate D. Trumpo priekaištus, kad ES prekyba su JAV yra nesąžininga?
– Tiesa, kad ES vidutiniškai taiko kiek aukštesnius muitus JAV prekėms nei JAV Europai, ypač kalbant apie automobilių segmentą. Visgi, vertinant prekybos balansą, yra keli svarbūs aspektai.
JAV turi didelį prekybos prekėmis deficitą su ES (157 mlrd. eurų 2023 m.), tačiau prekyboje paslaugomis situacija yra atvirkštinė. JAV turi didelį, daugiau nei 100 mlrd. eurų siekiantį prekybos perteklių su ES, tad, vertinant bendrą vaizdą, prekybos disbalansai nėra tokie dideli.
Sunku objektyviai vertinti prekybos balanso statistiką, nes, pavyzdžiui, „Apple“ didžiąją dalį savo produkcijos gamina Azijos šalyse, ir tai neatsispindi JAV ir ES prekybos statistikoje, nors didžiausias naudos gavėjas yra JAV.
Vertinant bendrą vaizdą, ES prekybos santykių situacija su JAV tikrai nėra tokia dramatiška, kaip ją bando pavaizduoti D. Trumpas.
– Ar prekybos karai bendrąja prasme gali būti naudingi didesnius muitus nustačiusioms šalims, t. y. ar šiuos karus galima „laimėti“?
– Prekybos karai yra žalingi visoms pusėms, nes jie didina kainas, mažina eksporto galimybes ir trikdo investicijas, o visa tai lemia lėtesnį produktyvumo ir ekonomikos augimą. Nors trumpuoju laikotarpiu kai kurios pramonės šakos gali gauti naudos, ilgainiui tiek vartotojai, tiek įmonės, tiek pati ekonomika patirs nuostolių.
