Šiemet gali būti įgyvendintos iki šiol didžiausios investicijos į naftos gavybą ir tai reikšmingai padidintų naftos pasiūlą pasaulyje. Išaugus pasiūlai atitinkamai kristų naftos kainos.
Rusijai tai būtų katastrofiškas scenarijus, nes jos šių metų biudžetas (trečdalis jo skirtas karinėms reikmėms) remiasi tuo, kad nafta kainuos ne mažiau kaip 70 JAV dolerių už barelį. Patys rusai pripažįsta, kad naftos kainai nukritus žemiau nei 66 JAV dolerių riba, ji nebesurinktų biudžeto pajamų, o turimo rezervo pakaktų vos keliems mėnesiams.
Rusijos centrinis bankas neseniai Kremlių perspėjo apie galimą užsitęsusio naftos kainų kritimo pasikartojimą, panašų į tą, kuris devintajame dešimtmetyje tapo vienu iš Sovietų Sąjungos žlugimo veiksnių.
Žinomas energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas sako, kad naftos pasiūla pasaulyje šiemet gali smarkiai išaugti su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Išaugusi pasiūla darytų spaudimą kainoms, ir nafta tikrai galėtų atpigti iki žemesnės nei 60 JAV dolerių už barelį ribos, o tai turėtų rimtų pasekmių ant karo bėgių pastatytos Rusijos ekonomikai.
Kita vertus, pabrėžė V. Jankauskas, naftos kainą paradoksaliai didina JAV paskelbtos sankcijos didžiausias naftos atsargas pasaulyje turinčiai Venesuelai. Kaip žinoma, JAV neseniai paskelbė, kad taikys 25 proc. importo tarifus bet kuriai valstybei, kuri pirks Venesuelos naftą.
Nauji didžiuliai telkiniai
V. Jankauskas rimtai vertino tikimybę, kad naftos pasaulinė kaina gali nukristi iki Rusijai itin nepalankaus lygio – žemiau nei 66 JAV doleriai už barelį ir tokia išlikti ilgesnį laiką.
Ekspertas priminė naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimus, kad šiais metais turėtų būti įgyvendintos didžiausios iki šiol investicijos į naftos gavybą. Pasak V. Jankausko, tai galėtų gana reikšmingai padidinti pasaulio naftos tiekimą – apie 3 mlrd. barelių per dieną (bbl/d).
„Vienas didžiausių pastaraisiais metais surastų naftos telkinių – Tengizo naftos laukas Kazachstanui priklausančioje Kaspijos jūros dalyje – duos papildomai bent 1 bbl/d naftos. Panašiai naftos tiekimą į tarptautines rinkas padidintų naujas telkinys Brazilijoje, taip pat ir esamų naftos telkinių Saudo Arabijoje plėtra. Nedidėjantys Kinijos naftos importo kiekiai tik padidina pasaulinį naftos tiekimo ir vartojimo nebalansą – susidaro tiekimo perteklius“, – Alfa.lt teigė V. Jankauskas.
Ekspertas pastebėjo, kad šios sąlygos reiškia spaudimą naftos kainoms – jos turėtų mažėti. „Jei nebūtų veiksnių, didinančių naftos kainas, jos tikrai sumažėtų iki 60 dolerių už barelį. Tai tikrai turėtų rimtų neigiamų pasekmių ir taip karui dirbančios Rusijos ekonomikai“, – pabrėžė V. Jankauskas.
Prieštaringa JAV veikla
Kita vertus, profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad naftos kainą gali padidinti JAV sankcijos kai kurioms naftą išgaunančioms šalims.
„Gal ir atrodo keistai, bet naftos kainas didina JAV taikomos sankcijos naftą išgaunančioms šalims: Venesuelai ir Iranui. Venesuela, turinti didžiausias naftos atsargas pasaulyje, yra svarbus naftos tiekėjas. JAV administracijos jai pritaikytos sankcijos jau padidino naftos kainas 5 proc. Jei JAV pasieks, kad Iranas visiškai neeksportuotų naftos (to tvirtina siekianti JAV administracija), naftos kainos gali dar paaugti“, – prognozavo V. Jankauskas.
Eksperto nuomone, be mažesnių naftos kainų, Rusijai skaudžiai atsilieptų ir griežtesnės sankcijos jos naftą importuojančioms šalims, pirmiausia, Kinijai ir Indijai. „Tai galėtų Rusijai būti dar skaudesnė priemonė nei mažesnės naftos kainos“, – vertino V. Jankauskas.
Ar tai naudinga Amerikai
Ar JAV ekonomikai būtų palanku, jeigu žemos naftos kainos išsilaikytų ilgesnį laiką? T. y. ar JAV ryžtųsi dirbtinai mažinti naftos kainas tam, kad sugriautų Rusijos ekonomiką ir taip užbaigtų karą Ukrainoje?
V. Jankauskas mano, kad JAV galėtų spausti mažinti naftos kainas, tačiau iki tam tikros ribos.
„Kainoms mažėjant, mažėja investicijos į naftos gavybą, naujų telkinių paiešką ir įsisavinimą. O JAV išgauna naftos daugiausia pasaulyje: 2024 m. jos gavyba siekė 13,5 bbl/d, kai Saudo Arabija ir Rusija išgaudavo po 10 bbl/d. Taigi, JAV svarbu, kad naftos kainos liktų tokios, kad skatintų gavybą šalies viduje“, – pabrėžė V. Jankauskas.
Kartu jis atkreipė dėmesį į ekspertų vertinimus, kad JAV apsimoka išgauti skalūninę naftą, kai naftos kaina tarptautinėse rinkose viršija 50 JAV dolerių už barelį. „Ši ar kiek aukštesnė kainų riba ir galėtų būti JAV priimtina, o Rusijai – labai skaudi. Tik nežinia, kiek tokios kainos išsilaikytų, nes vėl augtų poreikiai, ypač Kinijos, o tai vėl didintų naftos kainas“, – svarstė V. Jankauskas.
Rengiasi blogiausiam
Rusijos centrinis bankas šių metų vasarį parengė vyriausybei skirtą ataskaitą, kurioje tiesiogiai perspėjo apie galimą užsitęsusio naftos kainų kritimo pasikartojimą, panašų į tą, kuris devintajame dešimtmetyje tapo vienu iš Sovietų Sąjungos žlugimo veiksnių.
Ataskaita buvo pristatyta susitikime, kuriam pirmininkavo ministras pirmininkas Michailas Mišustinas. Spaudai nutekintas dokumentas rodo tikrąjį grėsmės mastą: Maskva neturi finansinių atsargų, o jos ekonomika labai priklausoma nuo naftos.
Vyriausybei pristatytoje ataskaitoje Rusijos centrinis bankas priminė, kaip 1974–1985 m. buvo stebimos aukštos naftos kainos, o po to buvo 18 metų itin žemų kainų. Būtent tai iš esmės lėmė ekonominę katastrofą SSRS.
Dabar panašus scenarijus gresia šiuolaikinei Rusijai. Centrinis bankas jau minėjo naftos kainas kaip rizikos veiksnį, tačiau niekada anksčiau nekalbėjo apie ilgalaikio kainų kritimo galimybę. Dabar ši perspektyva buvo išanalizuota, o tai jau savaime byloja apie situacijos rimtumą.
Šiuo metu Rusijos vyriausybė tikisi išvengti blogiausio scenarijaus. Vis dėlto tai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu Rusijai bus palankios sąlygos: naftos kainos išliks didesnės nei 70 JAV dolerių ir nenukris žemiau nei 66 JAV doleriai už barelį, o karinės išlaidos stabilizuosis – jos šiemet sudarys trečdalį visų vyriausybės išlaidų ir sieks 13,5 trln. rublių (120 mlrd. eurų), arba 6 proc. viso Rusijos BVP.
Tačiau Rusijos centrinio banko pranešime vyriausybei nurodoma „didelė rizika“ dėl naftos kainų, jeigu naftos gavyba pasaulyje padidėtų.
