Europa atidėjo atsakomuosius muitus JAV prekėms – siekia suformuoti platesnį ir stipresnį atsaką

Europos Sąjunga (ES) atidėjo atsakomųjų priemonių prieš JAV prekybos tarifus, įskaitant amerikietiškus spiritinius gėrimus, įsigaliojimą.

Toks sprendimas priimtas siekiant daugiau laiko skirti ES valstybių narių deryboms ir Europos Komisijai (EK) laukiant kito Vašingtono žingsnio, kad galėtų suformuoti bendrą atsaką.

Atsakomieji muitai JAV produktams, įskaitant garsųjį burboną, atidėti iki balandžio vidurio.

Paskelbusi apie tokį žingsnį, Komisija pareiškė siekianti turėti daugiau laiko konsultuotis su vyriausybėmis ir leisti kartu įvertinti visas atsakomąsias priemones: pirmąjį muitų rinkinį, kuris turėjo įsigalioti balandžio 1 d., o antrąjį – balandžio viduryje.

Derybos dar neprasidėjo

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Europos vyno ir spiritinių gėrimų sektoriui taikyti fantastiškus 200 proc. importo tarifus po to, kai ES kovo 12 d. paskelbė atsakomųjų muitų sąrašą kaip atsaką į 25 proc. tarifus ES plieno ir aliuminio importui į JAV.

Už prekybą atsakingas EK narys Marošas Šefčovičius ketvirtadienį siekė nuraminti europarlamentarus, susirūpinusius dėl galimos žalos Europos gėrimų gamintojams. „Žinoma, aiškiai suprantame šį susirūpinimą, palaikome ryšį ir kalbėjomės su spirito pramone. Todėl sujungėme du sąrašus, kad galėtume daugiau konsultuotis šiuo klausimu“, – sakė komisaras iš Slovakijos.

Europos atsakomosios priemonės apima JAV produktų sąrašą, sudarytą per ankstesnį prekybos ginčą pirmosios D. Trumpo kadencijos metu ir jau patvirtintą ES vyriausybių. Antrasis produktų sąrašas įsigalios balandžio viduryje, kai jį patvirtins valstybės narės.

Atsižvelgiant į JAV tarifų paveiktų pramonės šakų prašymus, visas paketas dabar bus traktuojamas kaip vienas, todėl bus galima persvarstyti ankstesnį sąrašą, kad jis įsigaliotų balandžio viduryje. Italija, Prancūzija ir Ispanija yra tarp penkių didžiausių vyno eksportuotojų į JAV, todėl naujas požiūris gali būti joms naudingas.

„Kova su amerikiečių burbonu mūsų niekur nenuves, būtų geriau, kad Komisija laikytųsi globalesnio ir strategiškesnio požiūrio. Nesame suinteresuoti prekybos karu, tai būtų blogai visai ekonomikai“, – „Euronews“ sakė ES vyno ir spiritinių gėrimų pramonės atstovas.

Tikimasi, kad Vašingtonas per dvi savaites paskelbs kitus JAV tarifus, o D. Trumpo administracija praneš, kad tai bus „abipusis“ atsakas į tai, ką ji laiko ES prekybos kliūtimis. M. Šefčovičius sakė norintis pamatyti kitą JAV žingsnį, kol Briuselis galės „atitinkamai kalibruoti [savo] atsaką“.

Komisaras tikisi, kad JAV vyriausybė yra atvira deryboms. „JAV planuoja įvesti abipusius tarifus balandžio 2 d. Jiems tai turėtų būti pagrindas iš naujo apibrėžti ir atkurti JAV prekybos santykius su likusiu pasauliu. Tik tada partneriai galės pradėti derybas“, – sakė M. Šefčovičius.

Europos prekybos komisaras vasario mėn. buvo išvykęs į Vašingtoną susitikti su JAV prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicu, bet grįžo tuščiomis. Ketvirtadienį komisaras europarlamentarams sakė, kad diskusijos apima penkias sritis: automobilius, lustus, medieną, plieną ir aliuminį bei vaistus.

Dėl automobilių jis pasiūlė pradėti derybas dėl abipusio sertifikavimo standartų pripažinimo, bet jos dar net neprasidėjo. M. Šefčovičius paaiškino, kad JAV pusė dabar susitelkusi į pasiruošimą skelbti naujus tarifus balandžio 2 d. „Diskusijoms reikia partnerio; tango šokamas dviese“, – pridūrė jis.

Kuo visa tai baigsis

Alfa.lt primena, kad D. Trumpas pagrasino įvesti 200 proc. muitą europietiškam vynui, šampanui ir kitiems alkoholiniams gėrimams, kol ES nepanaikins 50 proc. muito JAV viskiui.

ES muitą JAV viskiui planavo taikyti nuo balandžio 1 d. reaguodama į D. Trumpo anksčiau paskelbtus 25 proc. tarifus plieno ir aliuminio importui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau šį mėn. pareiškė, kad blokas imsis atsakomųjų priemonių JAV prekėms, kurių vertė siekia iki 26 mlrd. eurų. „Labai apgailestaujame dėl šios priemonės. Tarifai yra mokesčiai, jie yra blogi verslui ir blogesni vartotojams. Jie trikdo tiekimo grandines. Jie atneša netikrumo ekonomikai“, – sakė U. von der Leyen.

Savo ruožtu JAV Distiliuotų spiritinių gėrimų tarybos generalinis direktorius Chrisas Swongeris teigė, kad ES pranešimas apie 50 proc. tarifus amerikietiškam viskiui yra be galo nuviliantis ir labai sumažins sėkmingas pastangas atkurti JAV stipriųjų gėrimų eksportą ES šalyse.

JAV ir ES prekyba spiritiniais gėrimais buvo neapmokestinama 1997–2018 m., kol Vašingtonas kai kuriam ES pagamintam alkoholiui įvedė 25 proc. muitą. JAV muitus europietiškam alkoholiui įvedė po to, kai Pasaulio prekybos organizacija pripažino, kad subsidijos Europos orlaivių gamintojui „Airbus“ yra neteisėtos. Reaguodamas į JAV mokesčius, Briuselis įvedė 25 proc. tarifą JAV prekėms, įskaitant apelsinų sultis, žemės riešutų sviestą ir burboną.

2021 m. JAV ir ES penkeriems metams sustabdė tarifus, susijusius su „Airbus“ ginču.

Distiliuotų spiritinių gėrimų tarybos duomenimis, 2018–2021 m. amerikietiško viskio eksportas į ES sumažėjo nuo 552 mln. iki 440 mln. JAV dolerių. Nuo 2021 m. iki 2024 m. eksportas išaugo beveik 60 proc. ir pasiekė 699 mln. dolerių (644 mln. eurų).

JAV alkoholio gamintojams taip pat kyla grėsmė pardavimams kitose rinkose. Kanados provincijos pradėjo šalinti JAV pagamintą alų, spiritinius gėrimus ir vyną iš lentynų, reaguodamos į įvestus 25 proc. muitus Kanados prekėms. Kanada pranešė apmokestinsianti 25 proc. tarifu beveik 30 mlrd. Kanados dolerių (19,2 mlrd. eurų) vertės JAV gaminiams, įskaitant vyną, spiritinius gėrimus ir alų.

Ekonomistai svarsto kelis galimus JAV ir ES prekybos karo scenarijus. Pagal vieną – išsigandęs akcijų kritimo, D. Trumpas nepradės rimto tarifų karo su ES. Kitas scenarijus numato, kad prekybos karas tarp JAV ir ES karščiausią tašką pasieks per kelis mėnesius, o vėliau staiga nuslūgs artėjant Kongreso vidurio rinkimams.

Pagal juodžiausią scenarijų – JAV inicijuotas tarifų karas išplis po visą pasaulį, tai sumažintų bendrą pasaulinę prekybą, ekonomikos augimą, žmonių gerovę ir net sukels karinių konfliktų.

Ekonomistų nuomone, D. Trumpo grasinimai įvesti fantastinius 200–250 proc. muitus yra sąmoninga strategija ar derybų taktika, ir ji kartais pasiteisina.