Maitinimo sektoriaus įmonėms toliau prašant grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, premjeras Gintautas Paluckas mano, kad tam resursų nėra. Anot jo, nors daugelyje sektorių matomas lengvatų poreikis, jų taikymas reikštų, kad mažiau lėšų būtų galima skirti gynybai ar socialinių problemų sprendimui.
„Reikia kažkaip apsispręsti, ar norime sutelkti pinigus ir spręsti gynybos, mokytojų atlyginimo ir ligoninių klausimus, ar einame lengvatų keliu ir mokesčius mažinsime. Aš manau, kad lengvatų poreikis yra bet kuriame sektoriuje. Bet šiandienai, kaip ir sakė finansų ministras, lengvatoms kitų metų biudžeto projekte vietos nedaug“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė G. Paluckas.
Verslo asociacijų atstovams taip pat reiškiant nepritarimą pelno mokesčio didinimo idėjai, anot premjero, negalvojama apie šio siūlymo atsisakymą.
„Galų gale, ruošiamos mokestinės pertvarkos ir pakeitimai, jie bus subalansuoti, kad tai nebūtų per didelė našta šeimos piniginei ar verslo konkurencingumui“, – kalbėjo jis.
Ketvirtadienį, po susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad maitinimo sektorius susiduria su iššūkiais ne tik dėl panaikintos PVM lengvatos, bet ir dėl ženkliai augančio darbo užmokesčio, žaliavų kainų bei sumažėjusio klientų srauto.
2021 m. liepą PVM tarifas maitinimo paslaugoms buvo sumažintas iki 9 proc. ir galiojo iki 2023 m. pabaigos. Lengvata buvo siekiama padėti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam maitinimo paslaugų sektoriui. Šiuo metu galioja 21 proc. įprastinis PVM tarifas.
Tiesa, Seime jau registruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams bei maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms.
ELTA jau skelbė, kad poziciją dėl siūlymų mokestiniams pakeitimams parlamentarų darbo grupė pateikė Finansų ministerijai, ši galutinį tekstą teiks koalicinei tarybai.
Antradienį parlamentarai teigė, jog alternatyvos bus teikiamos dėl nekilnojamojo turto, pelno mokesčio dydžio.
Teigta, jog iš esmės sutariama įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, taip pat koalicijai planuojama teikti siūlymus dėl didesnių aplinkosauginių mokesčių, progresinio azartinių lošimų apmokestinimo.
Skelbta, jog mokestiniais pakeitimais bus siekiama gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį – kol kas kalbama apie tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.
Anksčiau skelbta, jog metinėms iki 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio pajamoms būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas, didesnėms – 32 proc., taip pat numatytas tarpinis 25 proc. tarifas, tačiau jo rėžiai kol kas nedetalizuojami, be to, išlieka siūlymas didžiausioms pajamoms papildomai taikyti suminį 8 proc. mokestį.
Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, į valstybės biudžetą priėmus pakeitimus kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.
