Per dešimtmetį kasmet į Lietuvą iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų skaičius išaugo daugiau kaip 10 kartų.
Vis daugiau jų dirba ne „juodą“, o bent vidutinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
Antai, oficialiais duomenimis, 2014 m. į Lietuvą atvyko dirbti daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių, 2022 m. šis skaičius išaugo iki 30,7 tūkst., o pernai jau sudarė 50,1 tūkstančio.
Iš viso Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 130 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių. Daugiausia jų – iš buvusios SSRS, bet pastaruoju metu daugėja atvykstančių iš Afrikos ir Azijos šalių, kur aktyviai veikia išoriniai paslaugų centrai, padedantys greitai tvarkyti būtinus dokumentus.
Nors „juodadarbiais“, pavyzdžiui, gatvių šlavėjais ar šiukšlių surinkėjais dirbantys užsieniečiai miestuose yra matomiausi, tokius darbus dirbantys atvykėliai sudaro nedidelę mažumą.
Daugiausia trečiųjų šalių piliečiai įdarbinami į vidutinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą – tokių yra 85,3 proc., o nekvalifikuotus indų plovėjų, šlavėjų, atliekų tvarkytojų ir kitus „nešvarius“ darbus atlieka vos 5 proc. trečiųjų šalių piliečių.
Lietuvoje tik maža dalis – apie 10 tūkst. darbuotojų – yra Europos Sąjungos piliečiai.
Apgaulingas įspūdis
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas nesistebi, kad viešojoje erdvėje matome vis daugiau dirbančių trečiųjų šalių piliečių, neretai atliekančių nekvalifikuotą darbą.
„Prisiminkime, kiek lietuvaičių po Nepriklausomybės išvažiavo į Angliją, Airiją, Norvegiją ir kitas šalis. Jie dirbo darbus, kurių nenorėjo dirbti tų šalių gyventojai.
Po 30 metų pasiekėme tokį lygį, kai jau mūsų žmonės nenori dirbti nekvalifikuotų darbų, ir mums dabar gyvybiškai svarbu pritraukti iš kitų šalių žmones, kurie gali dirbti tuos darbus ir juos tenkina atlyginimas“, – Alfa.lt komentavo D. Arlauskas.
Nors šie žmonės yra labai matomi, nes dažnai dirba gatvėje ar kitoje viešoje erdvėje, įspūdis, kad dauguma atvykėlių dirba būtent nekvalifikuotą darbą, apgaulingas.
„Susidaro įspūdis, kad jų čia pilna, kad jie užtvindė Lietuvą, kad atvykėliai atima darbo vietas iš lietuvaičių, kad jie dempinguoja atlyginimus. Bet ką mes matome, kad nedarbas kaip tik yra sumažėjęs, o atlyginimai niekur neauga taip sparčiai, kaip Lietuvoje“, – pastebėjo D. Arlauskas.
Be to, pabrėžė jis, nepaisant to, kad per pastaruosius trejus metus labai padidėjo darbuotojų srautas iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų posovietinių šalių, dauguma jų dirba kvalifikuotą darbą.
Rytus keičia Pietūs
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, daugiausia užsieniečių į Lietuvą atvyksta dirbti iš buvusios SSRS šalių: Baltarusijos, Ukrainos, Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano, Kazachstano, Azerbaidžano.
Pagal darbdavių oficialiai teikiamą informaciją apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius iš trečiųjų šalių 2024 m. sausio 1 d. mūsų šalyje dirbo 131,4 tūkst. asmenų iš 127 šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai.
Iš jų daugiau nei du trečdaliai – baltarusiai (47,6 tūkst.) ir ukrainiečiai (44,8 tūkst.). Be jų, daugiausia į pirmąjį dešimtuką patenka uzbekai (6,6 tūkst.), kirgizai (5,6 tūkst.), tadžikai (4,6 tūkst.), rusai (4,5 tūkst.), azerbaidžaniečiai (3,3 tūkst.), indai (2,8 tūkst.), kazachai (2,8 tūkst.) ir gruzinai (1,9 tūkst.).
Tačiau pastaruoju metu daugėja atvykėlių iš vadinamųjų globalių Pietų – Afrikos ir Ramiojo vandenyno regiono.
Pagal darbdavių oficialiai teikiamą informaciją apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius į šalių dvidešimtuką patenka Turkija, Filipinai, Pakistanas, Nigerija, Šri Lanka. Lietuvos darbdaviai šiuo metu yra įdarbinę 1,2 tūkst. Turkijos piliečių, 365 filipiniečius, 300 pakistaniečių, apie 290 Nigerijos ir 250 Šri Lankos gyventojų.
Nekvalifikuoto darbo nedaug
Populiariausios darbuotojų iš trečiųjų šalių profesijos – vairuotojas ir statybininkas.
SADM duomenimis, transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse dirba daugiau kaip pusė Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių (55,6 proc.), statybos sektoriuje – apie šeštadalis, apdirbamosios gamybos – dešimtadalis. Informacijos ir ryšių sektoriuje įdarbinta 0,08 proc. atvykėlių.
Ministerijos vertinimu, daugiausia (85,3 proc.) trečiųjų šalių piliečiai įdarbinami vidutinės kvalifikacijos darbams, iš jų daugiausia dirba įrenginių ir mašinų operatoriais (75,9 tūkst.).
Aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose dirba 9,6 proc., iš jų 1,8 tūkst. užima vadovaujančias pareigas, 9,3 tūkst. dirba specialistais, 1,5 tūkst. – technikais ir jaunesniaisiais specialistais.
Nekvalifikuotais darbininkais įsidarbinę 5,1 proc. atvykėlių iš trečiųjų šalių.
Didžiausia – vairuotojų paklausa
Lietuvoje šiuo metu darbdaviams labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų. Tačiau patenkinti šio poreikio nėra galimybės, nes valstybės nustatoma trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimo kvota yra per maža.
Pagal galiojančią tvarką šalyje pirmiausia įdarbinami tie darbuotojai tų profesijų, kurių trūksta ir kurie atvyksta dirbti pagal kvotą, kuri nuolat kinta.
Antai 2023 m. nustatyta 35 950 darbuotojų kvota buvo padidinta 4300 „vienetų“, nes kvotos dalis paslaugų ir statybos sektoriuose buvo visiškai išnaudota jau tų metų lapkritį.
Didžioji dalis (apie 80–90 proc.) trečiųjų šalių piliečių į Lietuvą atvyksta dirbti būtent tuos darbus, kurie patenka į oficialiai sudaromą trūkstamų profesijų sąrašą ir kuriems taikomos valstybės nustatomos kvotos.
2024 m. nustatyta 40 250 trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvota, iš jų paslaugų sektoriuje – 25 100, statybos – 9800, pramonės – 5050, žemės ūkio – 300.
Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose neretai išsakomi priekaištai, kad Lietuva nepakankamai stengiasi iš trečiųjų šalių pritraukti aukštos kvalifikacijos, aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus, o eina lengviausi keliu – veža pigią darbo jėgą ir tokiu būdu kuria socialinę įtampą mūsų šalyje.
Alfa.lt atsiųstame atsakyme SADM teigė, kad „Lietuva stengiasi“, tačiau galimybės esą ribotos dėl objektyvių priežasčių, kadangi daug lemia darbo užmokestis. Jeigu kitose ES šalyse jis yra didesnis, tai tikėtina, kad kvalifikuoti trečiųjų šalių piliečiai rinksis kitas ES šalis.
Nacionalinio saugumo klausimas
Ar kvotų sistema pasiteisina, turint omenyje, kad skiriamų jų, pavyzdžiui, transporto sektoriuje nuolat trūksta, o kituose sektoriuose jos neišnaudojamos?
D. Arlauskas atkreipė dėmesį, kad tolimojo susisiekimo transporto vairuotojų trūksta visoje Europoje, nes „mūsų žmonės“ nebenori dirbti šio darbo. „Jonavos regione vienu metu buvo 60 laisvų darbo vietų, tačiau nė vienas lietuvaitis nepanoro įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotojais“, – pasakojo jis.
Kita vertus, darbdavių atstovas mano, kad kvotų reikia, nes jos pirmiausia susijusios su nacionaliniu saugumu.
„Nesame Dubajus ar Emyratai, kur 50 proc. darbo jėgos sudaro atvykėliai iš kitų šalių. Kvotų galėtų nebūti tuo atveju, jeigu būtų užtikrinta atvystančiųjų integracija.
Nes kai darbuotojai atvyksta ir nesiintegruoja į šalies gyvenimą, tai pavojinga. Tai matome Prancūzijoje, Švedijoje. Labai atsiprašau, bet reikėjo daug pastangų čigonų taborą Vilniuje išardyti.
Atvykėliai pirmiausia turi išmokti kalbą. Jeigu per trejus metus neišmoksta, žmogus neturėtų teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvoje. Mat tokie žmonės glaudžiasi vienas prie kito, susidaro atskiri konglomeratai, formuojasi atskirtis, kelianti pavojų nacionaliniam saugumui“, – teigė D. Arlauskas.
Šluoja laukdami geresnio darbo
Vilniaus senamiesčio gatvėse ne vieno praeivio akį patraukia dirbantys egzotiškos išvaizdos afrikiečiai.
%%%%%%%%%%0%%%%%%%%%% portalo žurnalistės kalbino Odminių skverą kruopščiai šluojančius atvykėlius iš Zimbabvės. Juos teritorijų priežiūros darbininkais įdarbino bendrovė „Ekonovus“.
„Mes esame sunkvežimių vairuotojai. Darbas puikus. Jis tik trumpalaikis. Pasakyčiau, kad gerai jaučiamės, kai prisidedame prie miesto švaros. Taigi, viskas yra nuostabu“ – plačiai šypsodamasis sakė Vilniuje dirbantis atvykėlis iš Zimbabvės.
Afrikiečiai pasakojo, kad labiausiai atvykti į Lietuvą suviliojo sunkvežimio vairuotojų darbas. Dirbdami ir šluodami gatves, jie laukia dokumentų, kurie leistų jiems vairuoti sunkvežimius Lietuvoje.
„Įmonė sukūrė programą, kuri įdarbintų daugiau vairuotojų iš Afrikos, kad užpildytų darbuotojų trūkumą Europoje. Taip mes ir atsiradome čia“, – pasakojo vyras.
Vilnius – tolerantiškas miestas?
Alfa.lt korespondenčių kalbinti vilniečiai teigė pastebėję Vilniaus senamiesčio gatvėse dirbančius egzotiškų šalių gyventojus. Praeiviai džiaugėsi sostinėje dirbančiais užsieniečiais, jų darbą vertino teigiamai – esą darbus jie atlieka itin stropiai.
„Dėkinga, kad jie dirba, kad prisideda prie gražesnės aplinkos, prie tvarkos. Netrukdo man – viskas gerai“, – prisipažino jauna vilnietė.
„Vertinu neutraliai. Nematau nieko blogo“, – teigė praeivis jaunuolis.
Kitas vilnietis pastebėjo, kad lietuviai gatvių šluoti nenori, o jas šluoti vis tiek reikia. „Mes tiesiog vėliau negu kitos Vakarų Europos valstybės susiduriame su šia problema. Manau, reikia su tuo taikytis“, – sakė iš užsienio neseniai grįžęs vyras.
Vyresnio amžiaus vilnietė taip pat teigiamai vertino pokyčius darbo rinkoje: „Jeigu dirba, tai gerai. Į sveikatą. Juolab kad jie dirba darbus, kuriuos ne visi lietuviai dirbtų.“
„Manau, kad esame demokratinė šalis, mes priimame visus piliečius. Kaip lietuviai dirba kitose užsienio šalyse“, – sakė praeivė sostinės Gedimino prospekte.
Kalbintų praeivių vertinimą būtų galima apibendrinti taip: jeigu žmonės gerai, stropiai atlieka darbą, nėra jokio skirtumo, iš kur jie atvykę ir kokios odos spalvos.
D. Arlauskas mano, kad lietuviai yra užkietėję ksenofobai – jie nemėgsta užsieniečių, kitokios spalvos, kitaip kalbančių, kitaip besirengiančių žmonių.
„Neseniai atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad ypač netolerantiški yra Vilniaus gyventojai. Taip gali būti todėl, Vilniuje „vizualiai“ kitaip kalbančių ir kitaip atrodančių žmonių gerokai daugiau negu kituose miestuose“, – svarstė D. Arlauskas.
Kvotą ir atlyginimą reguliuos įstatymu
Konservatorių siūlymu, kvotos trečiųjų šalių piliečiams nuo šiol gali būti nustatomos įstatymu.
Praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė šioms Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teiktam Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projektui ir lydimajam teisės aktui.
Juos priėmus, būtų įvestos iki 40 tūkst. per metus siekiančios iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų kvotos ir nustatytas jiems privalomas mokėti atlyginimas.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad teisės aktų pakeitimais siekiama efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, užtikrinti Lietuvai vertę kuriančią imigraciją, kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.
Numatoma, kad kvotą kalendoriniams metams tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.
Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negalėtų būti didesnis negu 1,4 proc. Valstybės duomenų agentūros (VDA) praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.
„Visada buvau ir esu už kuo mažesnes kvotas, tačiau šiuo atveju, kadangi jau yra sutarimas su socialiniais partneriais, pabandome tokį skaičių. Tai nereiškia, kad bus privalu tokį migrantų skaičių įsileisti. Kvota gali keistis kiekvieną kartą, faktiniai skaičiai gali būti ir 20, ir 10 tūkstančių. Bet maksimali viršutinė riba yra 40 tūkst. darbo migrantų iš trečiųjų šalių“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Užsienio reikalų komiteto išvadas Audronius Ažubalis.
Pasak konservatoriaus parlamentaro, toks skaičius pasirinktas atsižvelgus į realų darbo rinkos poreikį.
„Tai nereiškia, kad, kiek darbdaviai pasakė, tiek ir įrašėme į įstatymą. Ne, vyko rimtos derybos, 2024 m. gegužės pabaigoje atliktas papildomas darbo rinkos poreikio vertinimas, nustatytas darbuotojų trūkumas (pasiūla-paklausa), t. y. Lietuvoje pakaktų maksimaliai apie 40 tūkst. darbuotojų, todėl Vyriausybė nusprendė įstatyme atliepti tokio darbo rinkos poreikio dydį. Sakyti, kad verslas labai patenkintas – tikrai taip nėra“, – pripažino konservatorius.
Ribojimai dirbti Lietuvoje ir toliau nebus taikomi ne tik iš ES, bet ir iš JAV, Japonijos, Australijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos atvykusiems užsieniečiams, taip pat aukštos kvalifikacijos specialistams, turintiems mėlynąją kortelę („blue card“), studijas ar profesinį mokymą Lietuvoje baigusiems užsieniečiams.
Taip pat leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintiems laikinosios apsaugos turėtojams (ukrainiečiams) ar dėl humanitarinių priežasčių Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams (pavyzdžiui, kai kuriems baltarusiams ir kt.).
Išimtys aukštos kvalifikacijos darbuotojams
Siūlomais pakeitimais numatomos ir kelios kvotos išimtys, kada kvota gali būti viršyta: kai darbdaviai įsipareigoja mokėti užsieniečiams ne mažesnį nei 1,2 bruto darbo užmokestį (BDU) dydžio darbo užmokestį, darbuotojams, kurie gali kurti aukštą pridedamąją vertę Lietuvoje.
BDU yra VDA skelbiamas paskutinių kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis.
„Jeigu darbdavys sutinka mokėti 1,2 BDU (apie 1500 eurų „į rankas“), jis gali atsivežti papildomų darbuotojų. Kita išimtis padaryta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu, kad tiems vidutinės klasės darbuotojams, kurie turi atitinkamus požymius, kad gali dirbti aukštą pridėtinę vertę kuriančiais specialistais, pagal atitinkamus reikalavimus (išsilavinimą ir t. t.), jeigu jiems moka ne mažesnį kaip vieną BDU irgi juos būtų galima atsivežti. Tai jau būtų ne pagalbiniai darbuotojai, samdomi paprastoms veikloms atlikti, bet einama aukštos pridėtinės vertės kūrimo link“, – sakė A. Ažubalis.
Vyriausybės pasiūlytą papildomą kvotą, kai išnaudojus bendrąją kvotą, abi šakos kolektyvinės sutarties šalys (šakinės profesinės sąjungos ir darbdaviai) kartu galės vieną kartą per kalendorinius metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti, ir kurios dydis gali būti ne daugiau kaip 20 proc. darbuotojų, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis, pagrindinis svarstyme paskirtas Užsienio reikalų komitetas pasiūlė atidėti metams ir jo įsigaliojimą numatyti 2026 m. sausio 1 d.
Jeigu nustatoma papildoma kvota, ji taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams.
„Į žaidimą tiesiogiai įsitraukia ir profesinės sąjungos, kurios nėra linkusios plačiai atverti vartus darbuotojams iš trečiųjų šalių. Čia jau reikės labai rimtų priežasčių darbdaviui ir profesinei sąjungai, sudariusiai kolektyvinę sutartį, derėtis. Teorinė galimybė yra, matysime ateityje, kaip tai bus įgyvendinama“, – pažymėjo A. Ažubalis.
Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad darbdavys, įdarbinęs užsienietį, informaciją apie jį, taip pat apie darbo sutarties nutraukimą turėtų teikti ne tik Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai, bet ir Migracijos departamentui.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projektui po svarstymo pritarė 100, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 3 Seimo nariai.
Konservatorių ministrė: „liberalizmas nepasiteisino“
„Akivaizdu, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje auga ir tai sukuria mums tam tikrų iššūkių. Matome, kad liberalizuotos nuostatos sudarė galimybes piktnaudžiauti mūsų migracijos sistema“, – balandį plenarinių posėdžių salėje teikdama įstatymo pataisas aiškino vidaus reikalų ministrė konservatorė Agnė Bilotaitė.
„Įmonės privalės turėti licencijas, nebūti baustos už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą ir taip pat turės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį“, – akcentavo vidaus reikalų ministrė.
Darbdaviams būtų numatyta atsakomybė, jeigu nemokėtų sutarto darbo užmokesčio.
„Siūloma darbdaviui nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, teikti informaciją apie visą užsieniečio turimą kvalifikaciją, patirtį, leisti užsieniečiui dirbti ne daugiau kaip pas keturis darbdavius, kai sudaroma darbo sutartis. Taip pat atsisakyti galimybės atvykti dirbti į šalį pasinaudojus beviziu režimu arba su Šengeno viza“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Kaip aiškina VRM, priėmus pakeitimus trūkstamas darbo vietas galėtų užpildyti aukštos kvalifikacijos užsieniečiai, Lietuvos ekonomika būtų skatinama pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina prie konkurencijos geresne darbo kokybe.
Parlamentas atmetė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen balandžio viduryje teiktas užsieniečių įdarbinimą reguliuojančias pataisas.
Liberalai siūlė naikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Už projekto atmetimą balsavo 92 parlamentarai, 8 susilaikė ir 3 buvo prieš.
Teikdama įstatymo pataisas V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad praktikoje tokia sistema sukūrė nereikalingą biurokratinę naštą ir papildomų išlaidų darbdaviams bei valstybei.
Padeda išorės paslaugų centrai
Šiuo metu užsieniečiams iš trečiųjų šalių atvykti darbo į Lietuvą ir lengviau susitvarkyti dokumentus padeda Migracijos departamento ir Užsienio reikalų ministerijos užsakymu užsienio valstybėse steigiami išorės paslaugų centrai.
Jie įsteigti tose šalyse, kur yra daugiausia potencialios darbo jėgos. Centrų steigimą valstybės institucijos derino su mūsų šalies darbdaviais.
Migracijos departamentas 2023 m. pradėjo nagrinėti pirmuosius užsieniečių prašymus gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, pateiktus per išorės paslaugų teikėją.
Juo viešojo pirkimo būdu buvo pasirinkta kompanija „VFS Global“, didžiausia pasaulyje užsakomųjų paslaugų ir technologijų įmonė, panašias paslaugas teikianti daugelio šalių vyriausybėms bei diplomatinėms atstovybėms.
Per kelis mėnesius nuo šio tiekėjo darbo pradžios gauta 310 prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Iš jų 63 prašymai gauti Turkijoje, „VFS Global“ biure Indijoje pateiktas 51 prašymas, 37 – Nepale, 36 – Jungtiniuose Arabų Emyratuose, 25 – Kirgizijoje.
„VFS Global“ yra įgaliotas teikti klientams informaciją apie leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarką, priimti prašymus bei privalomus pateikti dokumentus, rinkti asmens ir biometrinius duomenis, perduoti juos Migracijos departamentui.
Tokius prašymus šiuo metu galima teikti iš viso 34 pasaulio valstybėse.
„Išorės paslaugų teikėjo vietos užsienyje pasirinktos po konsultacijų su atsakingomis ministerijomis ir darbdavių asociacijomis bei įvertinus imigracijos tendencijas“, – Alfa.lt teigė Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas.
Pasinaudojo „gerąja praktika“
Pasak departamento patarėjo, naudojimasis išorės paslaugų teikėjais nėra naujiena.
„Ši pasiteisinusi praktika yra taikoma beveik 150 pasaulio valstybių, tad Lietuva šiuo atveju perėmė jau pasitvirtinusią gerąją patirtį.
Lietuva išorės paslaugų teikėjų paslaugomis naudojasi jau daugybę metų, priimdama prašymus išduoti Šengeno vizas – pirmoji naudotis išorės paslaugų teikėjo paslaugomis pradėjo Užsienio reikalų ministerija“, – teigė D. Pukinskas.
Pasak jo, atsižvelgiant į tai, jog departamentas migracijos paslaugas užsieniečiams teikia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, naudojimasis išorės paslaugų teikėjo paslaugomis yra praktiškas sprendimas, padedantis išvengti logistikos sąnaudų.
Departamentui nereikia ieškoti patalpų užsienio šalyse, rūpintis jų įrengimu, priežiūra, komunalinėmis paslaugomis ir apsauga. Įstaigai taip pat nereikia ieškoti ir samdyti personalo užsienyje – tuo rūpinasi išorės paslaugų teikėjas, kurio pareiga yra užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę.
„Toks paslaugų teikimo modelis yra naudingas ir užsieniečiams, ketinantiems į Lietuvą atvykti ilgalaikiam buvimui.
Užsieniečiui pakanka turėti reikiamus dokumentus ir duomenis, prisijungti Migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS ir pateikti prašymą leidimui ar nacionalinei vizai gauti neatvykstant į Lietuvą. Jei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje prašoma darbo ar mokslo pagrindu, tuo pat metu užsieniečio įdarbinimo procedūras elektroniniu būdu vykdo ir jo būsimasis darbdavys Lietuvoje – įmonė ar švietimo įstaiga. Sprendimo toks užsienietis laukia būdamas užsienyje“, – aiškino R. Pukinskas.
Pasak jo, užsienietis į Lietuvą atvyksta tik tada, kai sulaukia teigiamo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o Migracijos departamentas išvengia nereikalingų kaštų ir sutaupo laiko, nes paslaugas užsienyje teikia ir betarpiškai su pačiu užsieniečiu kontaktuoja išorės paslaugų teikėjas.
R. Pukinskas pabrėžė, kad išorės paslaugų teikėjo padaliniai užsienio valstybėse neužsiima darbo jėgos paieška ir savo iniciatyva nesirūpina tokių užsieniečių atvykimu į Lietuvą.
„Darbo jėgos poreikio analizę ir darbuotojų paiešką užsienyje vykdo patys darbdaviai, t. y. Lietuvoje veikiančios įmonės, bendrovės, korporacijos“, – tikino vyriausiasis patarėjas.
Padeda gauti vizas
Išorės paslaugų teikėjo paslaugomis naudojasi ir Užsienio reikalų ministerija (URM).
Susitarimu įmonei „VF Services (UK) Ltd.“ nuo 2019 m. birželio 10 d. pavesta atlikti technines užduotis, susijusias su trečiųjų šalių piliečių prašymų gauti Šengeno vizą priėmimu per išorės paslaugų teikėjo centrus užsienyje.
„Pasitelkiant išorės paslaugų teikėjus šioms prašymų priėmimo proceso techninėms funkcijoms atlikti, leidžia Šengeno valstybėms narėms sumažinti kaštus biometrinės ir programinės įrangos įsigijimams, priežiūrai, personalui ir patalpoms.
Patikėdamos technines funkcijas atlikti išorės paslaugų teikėjams, Šengeno valstybės narės ribotus diplomatinio personalo resursus skiria prašymų išduoti Šengeno vizą nagrinėjimui.
Taip sudaromos ženkliai geresnės trečiųjų šalių piliečių aptarnavimo sąlygos, įskaitant didesnį paslaugos prieinamumą ir geografinį aprėpimą. Prašymai gali būti priimami šalyse ir miestuose, kuriuose nėra Šengeno valstybių konsulinių įstaigų“, – Alfa.lt teigė URM.
Užsienio paslaugų tiekėjo veikla valstybei nieko nekainuoja – teikėjo paslaugomis naudojasi ir jas apmoka prašymus teikiantys trečiųjų šalių piliečiai.
