Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) susikirto su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir jos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi dėl pramonininkų kuriamo energetikos klasterio. LVEA dėl šio klasterio kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Konkurencijos tarybą (KT).
Atsinaujinančiųjų išteklių klasterį LPK pristato kaip visuomenei ir valstybei naudingą projektą, pasiūlysiantį pigesnės elektros savivaldybėms, gamykloms ir kitoms įmonėms. Energetikai baiminasi, kad valstybinės svarbos statusą įgijęs ir už lengvatinius kreditus įgyvendintas atsinaujinančiųjų išteklių parkas įgytų privilegijuoją padėtį ir iškreiptų konkurenciją.
Projekto dalininkei LPK priekaištaujama dėl neskaidrumo ir informacijos ribojimo, o LPK prezidentą V. Janulevičių, kuris projektą viešai pristato kaip grynai „altruistinį“, energetikai kaltina asmeninės naudos siekiu. Esą su V. Janulevičiumi susijusios įmonės galėtų tiekti įrangą būsimam klasteriui.
LPK atsako, kad V. Janulevičius viešuose formatuose tik atstovauja konfederacijai, kuri yra mažoji dalininkė įmonės, įsteigusios klasterį koordinuojančią viešąją įstaigą, tačiau projekte neturi jokių tiesioginių įsipareigojimų. Be to, nė viena su V. Janulevičiumi susijusių įmonių projekte kol kas nedalyvauja, nors ir neatmetama, kad galbūt ateityje teiks pasiūlymus kaip ir bet kurios kitos rinkos dalyvės.
„Jokia įmonė, įskaitant ir su V. Janulevičiumi susijusias, negaus išskirtinių sąlygų ar privilegijų – visiems tiekėjams bus taikomos vienodos konkurencinės sąlygos“, – teigiama LPK atsakyme redakcijai. LPK tvirtina, kad, „šio projekto rėmuose“ atsiradus interesų konfliktui, konfederacijos prezidentas V. Janulevičius nuo klausimo nusišalintų.
Siekia ypatingo statuso
Šių metų sausio 29 d. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje svarstytas klausimas dėl „AEI Klasterio“ pripažinimo valstybei svarbiu projektu.
Valstybinės reikšmės statuso suteikimas jį gavusiam ūkio subjektui sudaro sąlygas apeiti įprastas užkardas, išvengti tokiems projektams būtino ir nemažai kainuojančio poveikio aplinkai vertinimo, lengviau gauti įvairius leidimus, kitaip tariant, projektas įgyja pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, veikiančius įprastomis sąlygomis.
Pristatyme Seime nurodyta, kad Pasvalio rajone plėtojamas VšĮ „AEĮ Klasteris“ projektas – tai privatus saulės ir vėjo kombinuotas parkas, vystomas UAB „Nord Wind Park“. Ne pelno siekiantis klasteris siektų priimti gaminančius vartotojus ir 20 metų gaminti elektrą, kurios kaina per visą šį laikotarpį nesikeistų – būtų 4 centai už 1 kilovatvalandę (kWh), be kitų mokesčių.
Klasteris generuotų 270 MW elektros energijos, iš jų 200 MW vėjo, 50 saulės ir 20 MWh talpos energijos kaupiklių.
Projektą koordinuojančios VšĮ „AEI Klasteris“ direktorius Tadas Kubilius teigė, kad klasterio nariais bus pramonės ir viešojo sektoriaus įmonės ir įstaigos, taip pat savivaldybės, kurios sudarys su VšĮ „AEI Klasteris“ jungtinės veiklos sutartis ir įsipareigos 20 metų vartoti klasteryje iš AEI šaltinių pagamintą elektros energiją, investuos į projektą ir taps gaminančiais vartotojais. Sutartis pasirašiusių įmonių ir įstaigų atstovai sudarytų „AEI Klasteris“ valdybą.
Skaičiuojama, kad į projektą būtų investuota 395 mln. eurų, generavimas siektų 725 GWh. Šiuo metu projekto įgyvendinimas yra pasiekęs leidimo plėtrai gavimo stadiją, taip pat imamasi žingsnių pripažinti jį svarbiu valstybei projektu.
Anot T. Kubiliaus, pagal optimistinį scenarijų tikimasi leidimą statybai gauti šių metų birželio–liepos mėn., taip pat šiais metais užsakyti transformatorius, o statybas pradėti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Geriausiu atveju pirma vėjo turbina bandomuoju režimu būtų paleista 2027 m.
„Skaičiuojame, kad šito projekto apimtimi 1 kWh kaina būtų 4 centai, ir kiekvienas narys, tiek viešasis, tiek privatus subjektas, fiksuotų tokią elektros kainą sutartyje su „AEI Klasteris“, – teigė T. Kubilius.
Projektas, pasak jo, atsipirktų per 15 metų. Iš 395 mln. eurų investicijų nuosavas kapitalas sudarytų 39 mln. eurų, arba 10 proc. Kitą sumą įneštų klasterio dalyviai, jie galėtų lengvatinėmis sąlygomis su 3 proc. palūkanomis skolintis iš nacionalinio plėtros banko ILTE, naudodamiesi specialiai tokiems projektams sukurta priemone „AEI paskola juridiniams asmenims“, finansuojama ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis.
Savininkai – gaminantys vartotojai
Kreiptis į projekto koordinatorių VšĮ „AEI Klasteris“ galėtų bet kuris privatus ar viešasis subjektas, nurodydamas energijos generavimo poreikį bei motyvaciją dalyvauti projekte. Pagal šiuos duomenis „AEI Klasteris“ apskaičiuotų konkretaus subjekto investicijų į projektą sumą.
„Taigi, pirma, kreipimasis į „AEI Klasteris“, tada ta apimtimi mes svarstome galimybę priimti narius ir, perėjęs visą projekto kriterijų derinimą, būsimasis „AEI Klasterio“ subjektas gali kreiptis, pavyzdžiui, ILTE, kurios priemonė šiuo metu yra paleista būtent juridiniams asmenims paskolai gauti, nurodant klasterio vietą ir duomenis. Po šio ciklo visa finansinė dalis būtų tvarkoma su „AEI Klasteris“, – aiškino T. Kubilius.
Jis pabrėžė, kad projekto koordinatorius yra VšĮ „AEI Klasteris“, o vėjo ir saulės parką valdytų bendrovė „Nord Wind Park“. Juridiškai nariai prie klasterio prisijungtų, kai sudarytų jungtinės veiklos sutartį ir deleguotų atstovą į valdybą.
„Kiekvienas subjektas fiksuoja savo suvartojamą kiekį per metus – kiek jam reikia elektros. Įsipareigojama investicija už tą suvartojamą elektros energiją per metus. Pasirašius jungtinės veiklos sutartį tampama nariu ir gaminančiu vartotoju, t. y. tiesiogiai gaminti ir vartoti elektrą savo reikmėms. Kiekvienas narys klasteryje esamų jėgainių dalį išsiperka kaip savo turtą, kuris būtų fiksuojamas jų balanse“, – teigė T. Kubilius.
Mano, kad iškreips rinką
Į pirmą viešą šio projekto pristatymą Seime atvykę atsinaujinančiosios energetikos privataus sektoriaus atstovai stebėjosi, kodėl informacija apie tokį stambų energetikos projektą, kuris turės reikšmingos įtakos visai rinkai, iki šiol teikta taip šykščiai.
LVEA direktorius Linas Sabaliauskas apie klasteriui skirtą Seimo komisijos posėdį sužinojo išvakarėse ir nespėjo į jį atvykti ir gyvai pateikti pastabų. Vėliau, peržiūrėjęs posėdžio vaizdo įrašą „YouTube“, dėl posėdyje paskelbtos informacijos, kone slapta vykdytos vystytojo atrankos, apie kurią rinkoje nebuvo žinoma, galimo LPK prezidento V. Janulevičiaus interesų konflikto L. Sabaliauskas asociacijos vardu kreipėsi į STT ir Konkurencijos tarybą.
Tuo metu posėdyje dalyvavusiems žaliosios energetikos atstovams kilo klausimų, kaip bus atrinkti privatūs klasterio dalyviai. Juokais klausta, ar vieni bus labiau mylimi už kitus ir iš klasterio 20 metų pirks elektrą po 4 centus, o kiti, kurie nepateks tarp šių laimingųjų, biržoje pirks elektrą po 7 centus ir brangiau. Ar vieni LPK nariai taps konkurencingesni už kitus? Energetikų teigimu, būsimasis klasteris išbalansuotų konkurenciją rinkoje, nes visi norėtų tokios pigios elektros, parduodamos mažiau už savikainą.
„Supraskime, kad šitas projektas yra labai stambus, sudaro 10 proc. Lietuvos elektros suvartojimo. Dabar turėsime 10 proc. suvartojimo po 40 eurų už megavatvalandę, o visi kiti turės pirkti po 70 eurų. Tas dešimtadalis bus konkurenciškai pranašesnis prieš kitus“, – teigė Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos (AEGA) atstovas, bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius. Jis stebėjosi, kodėl atsinaujinančiosios energetikos asociacijos apie šį projektą iki šiol nieko negirdėjo, priekaištavo, kad projektui trūksta viešumo.
R. Sklepovičiaus teigimu, rinkos dalyviai neprieštarautų, jeigu ir kiti stambūs AEI projektai savaimem būtų pripažįstami valstybei svarbiais, o ne išskiriamas vienas iš jų. „Yra daug požymių, kad gerais ketinimais grindžiamas šis projektas gali išbalansuoti visą sistemą“, – pastebėjo jis.
Žinomas energetikas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokio masto projekto negali įgyvendinti trys žmonės, net jei būtų patys kompetentingiausi, tam esą reikia rimtos komandos, o kas ją sudarys, vėlgi nežinoma.
Pasigenda viešumo ir skaidrumo
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas taip pat labiausiai pasigedo projekto skaidrumo, nes informacija apie jį iki šiol nebuvo viešinama, apie projektą, pasak jo, saulės energetikai sužinojo iš Lietuvos savivaldybių asociacijos.
„Didžiausias rūpestis mūsų bendruomenei, kad nebūtų rinkoje sudarytos nesąžiningos konkurencijos sąlygos. Pataisysiu poną Tadą, kad nutolusių parkų Lietuvoje dabar yra tikrai išvystyta nemažai. VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – red.) duomenimis, išvystytų ir vystomų yra iki 0,5 GW. Turint omenyje, kad verslas nuo 2024 m. sausio 1 d. nebeturi galimybės naudotis dvipusės apskaitos modeliu, nauji verslai į parkus neina, nes jie negali reguliuoti arba valdyti gamybos, dėl to tai tiesiog yra ekonomiškai neprasminga. Klausimas, kodėl mes dabar norime suteikti privataus kapitalo vystytojui tam tikrą konkurencinį pranašumą, įskaitant ir neapsiribojant procedūrų prastinimu, rezervacija tinkle be rezervavimo mokesčio, kas yra didžiuliai pinigai“, – svarstė A. Karazinas.
Jis pasigedo atsakymų, kodėl neišnaudojama tai, ką turime, o kuriamos privilegijuotos konkurencinės sąlygos naujam žaliosios energetikos dariniui.
„Dėl paties „Klasterio“ toliau kedenant skaidrumą man nėra iki galo aišku, kas yra šio parko savininkas, kas yra paramų gavėjas ir kaip tai susiję tarpusavyje. Jeigu kalbame, kad kainą fiksuoja „Klasteris“, o paramą (lengvatinės paskolos forma – red. past.) saulės elektrinėms vystyti gauna ūkio subjektai iš ILTE, kas yra „AEI Klasterio“ steigėjas? Šią informaciją reikėtų paviešinti ir visiems tuomet būtų aiškiau“, – siūlė A. Karazinas.
Nepavyko paskutiniame posėdyje
„Jokio privataus vystytojo čia nėra. Kiekvienas pagal Gaminančio vartotojo įstatymą bus savininkas to dalies parko, kaip yra dabar su saulės elektrinėmis, tik tai bus savivaldybės ir privačios įmonės“, – atsinaujinančiosios energetikos atstovui atsakė LPK prezidentas V. Janulevičius.
Savo ruožtu projekto koordinatorius T. Kubilius teigė, kad klasterio savininkas buvo, yra ir bus VšĮ „AEI Klasteris“. „Šioje vietoje viskas skaidru“, – pabrėžė jis. Klasterio iniciatyva esą kilo tiek iš privataus, tiek iš viešojo sektoriaus. „Mes per asociacijas šitą poreikį susirinkę inicijavome šio projekto pradžią, o vystytoją apklausos būdu atrinkome efektyviausią, kuris siūlė geriausias sąlygas“, – tikino jis.
V. Janulevičius Seime atskleidė, kad klasterio projektas galėjo gauti valstybinės reikšmės statusą dar iš buvusios Vyriausybės. „Ir mes būtume perėję buvusios Vyriausybės paskutiniame posėdyje suteikimo valstybinės reikšmės statusą. Bet, pasirodo, buvo du parkai, iš kurių pasirinktume vieną, bet vienas buvo su kabliukais, kad vyksta teisiniai ginčai dėl vėjo prisijungimo kiekio. Tuo metu buvo dar pastabų ir klausimų, ir tas projektas sustojo. Tiesiog dabar tęsiame tai, ką pradėjome“, – sakė LPK prezidentas.
Tiek V. Janulevičius, tiek projektą koordinuojančios VšĮ „AEI Klasteris“ direktorius T. Kubilius Seime ne kartą teigė, kad LPK yra projekto dalininkė, ir neslėpė, kad tiek Pramonininkų konfederacija, tiek V. Janulevičius yra suinteresuoti sėkminga projekto baigtimi.
Kalbėdamas apie klasterį, V. Janulevičius ne kartą vartojo įvardį „mes“. Pavyzdžiui, LPK prezidentas posėdyje pasakojo, kaip būsimam parkui ieškojo sklypo ir pasirinko privatų vystytoją.
„Čia nėra jokio neskaidrumo. Tai, kad buvo pasirinktas privatus vystytojas, galiu regresuoti atgal valstybei. Dvejus metus ieškojome valstybinio sklypo. Buvome numatę statyti šalia Kauno didelį parką, nes ten buvo pajėgumai, valstybė priskyrė tūkstantį hektarų, kurie priklausė dviem universitetams. Bet tuo metu atėjo geras investuotojas „Rheinmetall“, kuris paėmė iš universiteto sklypą Baisogaloje 350 hektarų, ir tada universitetas mums šiuo atveju sako: „Ne, neatiduosime žemės.“
Tada reikėjo Vyriausybėje rūpintis, kad „Rheinmetall“ ateitų ir kad jie gautų kitą sklypą, šiaip ne taip pavyko įtikinti – atsirado, bet tada dvejus metus tempėme, ir galų gale Finansų ministerija pasakė, kad universitetai negali būti šios programos dalimi tik savivalda. Ir tada, aišku, interesas atkrito visų universitetų, kad jie duotų tą žemę. Tai tuo ir baigėsi. Dėl to, kad išnaudotume tuos pinigus pagal paskirtį, kaip jie buvo skirti Europos Komisijoje, mes ir nuėjome šituo keliu, kad paėmėme patį pigiausią privatų vystomą parką.
Mes dabar galime nupirkti iš kolegų gatavus parkus, bet ten kaina bus apie 6 euro centai be skirstymo mokesčio. Dėl to pirkome ne iki galo gatavą parką, kuris jau gavo rezervacijas praeitų metų gruodžio 24 d., kuris pavirs į viešąją įstaigą iš UAB‘o, ta prasme, ne pelno siekiančia. O kažkam vis tiek reikės prižiūrėti tą parką, tai bus „AEI Klasteris“. Bet tai yra tik eksploatacinės išlaidos.
Mūsų esmė ir yra ta, kad mes už savikainą pastatome parką – be jokių kitų. Pilna gatavų parkų, prašau, pirkite, bet mes iš karto nueisime į kitą kainą. Tai jeigu mes norime turėti viešąjį interesą ir eksportuojančią pramonę su konkurencinga elektros kaina, su savo CO2 emisija, kuri bus labai svarbi, čia yra grynai iš altruizmo, tai kolegų pastabos mane truputį nervina šitoje vietoje“, – kalbėjo V. Janulevičius.
V. Janulevičius Seime pasvarstė, kad, klasterio projektą sužlugdžius, jis asmeniškai kreiptųsi į Europos Komisiją, kad Lietuvai skirtas RFF lėšas atšauktų.
„Jeigu bus šitoje vietoje kažkaip išdalijamas šis projektas kitur, pats asmeniškai parašysiu laišką Komisijos pirmininkei, tegul grąžiname tuos pinigus atgal, jeigu nevystome gėrio“, – sakė jis.
V. Janulevičius – tarp steigėjų
Registrų centro duomenimis, projekto koordinatorę VšĮ „AEI Klasteris“ 2024 m. spalį įsteigė VšĮ „Smart Energy DIH“, tarp kurios dalininkų yra LPK ir „Global BOD Group“. V. Janulevičius vadovauja dviem dalininkams iš trijų: jis yra LPK prezidentas ir „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas. Steigiant VšĮ „AEI Klasteris“, steigėjai VšĮ „Smart Energy DIH“ atstovavo minėtas T. Kubilius, kuris šiuo metu yra abiejų viešųjų įstaigų vadovas.
Registrų centro duomenimis, V. Janulevičius yra „Global BOD Group SIA“, valdančios „BOD Group“ 100 proc. akcijų, valdybos pirmininkas, ir „SOLITEK GROUP B. V.“, valdančios UAB „Solitek Development“ 100 proc. akcijų, valdybos pirmininkas. Šios įmonės gamina ir parduoda elektros kaupimo ir kitus AEI įrenginius.
Grupės interneto svetainėje rašoma, kad aukštųjų technologijų grupės „Global BOD Group“ įmonė „BOD Group“ vykdo visų tipų kaupiklių tyrimus ir kuria inovacijas, didžiausią dėmesį telkdama infrastruktūros kaupykloms ir buitinėms elektros kaupimo sistemoms. Grupės įmonė „SoliTek“ gamina saulės modulius, ji yra Šiaurės Europos saulės technologijų gamybos lyderė. Autonominėms elektros kaupimo sistemoms kurti įsteigta kita grupės įmonė „SoliTek Energy“.
LVEA pareiškimuose STT ir Konkurencijos tarybai teigė, kad V. Janulevičius, siekdamas klasteriui gauti lengvatinę RFF fondo paskolą bei ypatingą statusą, gali būti įsipainiojęs į interesų konfliktą, nes projekte, kurį aktyviai proteguoja, gali būti naudojami su LPK prezidentu siejamų įmonių gaminami elektros įrenginiai.
Vėjo energetikai užuovėjos ieško STT
LVEA dėl „AEI Klasterio“ projekto kreipėsi į STT ir paprašė atsakyti į iškilusius klausimus dėl projekto skaidrumo ir naudos gavėjų, o jeigu būtų atliekamas tyrimas, atkreipti dėmesį į kelias, asociacijos nuomone, svarbias aplinkybes.
„Komisijai (Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija – red.) buvo teigiama, kad UAB „Nord Wind Park“ projektas buvo atrinktas iš kitų projektų. Tačiau nebuvo atsakyta, kaip buvo atrinkta UAB „Nord Wind Park“. Pristatymo metu buvo pasakyta, kad buvo „atlikta apklausa“. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija vienija daugumą vystytojų ir nė vienas iš jų nežinojo apie tokią „apklausą“ – jei ji buvo, tai turi būti pateikti dokumentai, kam, kada buvo siųsti prašymai pateikti siūlymus. Taip pat turi būti pateikta informacija, kokie atsakymai buvo gauti. Asociacija kreipėsi į savo narius, bet ne vienas iš jos narių, o jie yra gerai žinomi rinkos dalyviai, nurodė, kad jokių paklausimų nebuvo gavę nei žodžiu, nei raštu“, – teigė LVEA direktorius L. Sabaliauskas.
Pareiškime STT vėjo elektrinių asociacijos vadovas atkreipia dėmesį į Seime paviešintą informaciją, kad buvo du projektai, iš kurių pasirinktas vienas, bet esą neaišku, kaip ir jie buvo atrinkti. „Siekiant skaidrumo, turi būti pateikti dokumentai, kam ir kada buvo išsiųsti paklausimai. Ar nebus taip, kad kažkas dėl beveik 400 mln. eurų vertės klausimo buvo apklaustas žodžiu“, – teigia LVEA.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad Seimo komisijai nebuvo atskleista, kokia kaina mokama už 1 MW galios. Pasak LVEA, šiuo metu rinkoje yra labai įvairių projektų kainų, pavyzdžiui, yra siūlomų projektų ir po 15 000 eurų už MW. „Ar tai reiškia, kad pasiūlyta kaina yra dar mažesnė, nes buvo pasakyta, kad projektas įsigyjamas mažiausia kaina?“ – klausė LVEA.
L. Sabaliauskas priminė, kad pristatymo Seime metu teigta, esą projektas bus finansuojamas iš ES RRF lėšų gavus finansavimą per ILTE. Tačiau ILTE atstovė posėdžio metu nurodė, kad ILTE dar nėra gavusi paraiškos. „Tai reiškia, kad yra prašoma pripažinti projektą valstybei svarbiu, kuris net neturi užtikrinto finansavimo. Ar nebus po to taip, kad kitu žingsniu ir bus siekiama gauti valstybės finansavimą prisidengiant tuo, kad projektas yra valstybei svarbus?“ – pastebėjo LVEA.
L. Sabaliauskas pareiškime STT teigė, kad UAB „Nord Wind Park“ vėjo elektrinių parko projekto vystymo aplinkybės yra žinomos jau keletą metų, nes pasiūlymas jį įsigyti „ėjo per rankų rankas“.
„Rinkos dalyviams yra puikiai žinoma, kodėl jis nė vieno statytojo nebuvo įsigytas: šis projektas yra mažiau efektyvus, palyginti su kitais rinkoje esančiais / buvusiais projektais, vėjo elektrinės išdėstytos itin mažais atstumais, o pats vėjo elektrinių parkas suplanuotas karstiniame regione, kas pabrangina vėjo elektrinių pamatų statybas. Peršasi išvada, kad už viešuosius finansus bandoma prastumti tokį produktą, kurio normalūs rinkos dalyviai, skaičiuodami savo pinigus, neperka. Ir dar viešai neskelbiama, už kokią kainą tai bus padaryta“, – teigia LVEA.
Asociacijos pareiškime STT teigiama, kad numatomo projekto dalis bus ir elektros kaupiklių statyba. „V. Janulevičius dirba BOD ir „SoliTek“ įmonių grupėse, gaminančiose ir parduodančiose elektros kaupimo įrenginius. Neatsakyta į klausimą, ar siekiant gauti finansavimą ir valstybinės svarbos statusą p. V. Janulevičius neturi interesų konflikto, t. y. ar projektuose bus naudojami įvardytų įmonių gaminami kaupikliai?“ – rašome pareiškime.
Jeigu būtų atliekamas tyrimas, LVEA prašo STT atkreipti dėmesį į šias aplinkybes. Panašius argumentus ir aplinkybes, galinčias pažeisti sąžiningą konkurenciją, asociacija išdėstė ir kreipimesi į Konkurencijos tarybą.
Taryba pastabų neturėjo
Konkurencijos taryba redakciją informavo, kad Energetikos ministerija 2024 m. lapkričio mėn. (ministro pareigas tuomet dar ėjo Dainius Kreivys – red. past.) pateikė šiai institucijai derinti buvusios Vyriausybės nutarimo „Dėl projekto „AEI klasteris“ pripažinimo valstybei svarbiu projektu“ projektą.
„Pagal kompetenciją institucija pastabų projektui neturėjo, tačiau nurodė, kad projekto dalyviai (užsakovai ir vystytojas) turėtų įsivertinti, ar jų tarpusavio bendradarbiavimas (jei toks būtų numatytas) atitiktų Konkurencijos įstatymo reikalavimus“, – Alfa.lt teigė Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovė Eglė Malonytė.
Pasak jos, Konkurencijos taryba taip pat pateikė atsakymą dėl minėto Vyriausybės nutarimo projekto Lietuvos vėjo elektrinių asociacijai. Šių metų vasario mėn. išsiųstame rašte taryba nurodė, kad jai nėra suteikta kompetencija vertinti Vyriausybės priimamų teisės aktų teisėtumo.
„Atsakyme asociacijai pabrėžiama, kad siekiant pripažinti projektą „AEI Klasteris“ valstybei svarbiu, remiamasi Vyriausybės patvirtintos metodikos nuostatomis. Vyriausybės nutarime „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti priimamas sprendimas pripažinti konkrečius projektus valstybei svarbiais, o vertinimą atlieka Vyriausybė. Konkurencijos tarybos žiniomis, dėl projektų, kurie atitinka minėtoje metodikoje nurodytas sąlygas, pripažinimo valstybei svarbiais gali kreiptis visi subjektai“, – teigė E. Malonytė.
Korupcijos rizikų nenustatė
„Specialiųjų tyrimų tarnyba, išanalizavusi Vyriausybės nutarimų projektų nuostatas, kuriais siūloma pripažinti „AEI Klasteris“ projektą valstybei svarbiu projektu, korupcijos rizikų nenustatė“, – Alfa.lt teigė STT vyr. agentė Ramunė Paukštienė.
Specialistė priminė, kad pagal kompetenciją STT nėra įgaliota tikrinti privačių verslo subjektų projektų ir nei savo iniciatyva, nei kitų įgaliotų subjektų ar institucijų prašymu VšĮ „AEI Klasteris“ ir UAB „Nord Wind Park“ hibridinio elektros gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių parko projekto netikrino.
„Kitos LVEA nurodytos aplinkybės yra analizuojamos ir daugiau teiktinos informacijos šiuo metu neturime“, – teigė R. Paukštienė.
Nusišalintų kilus interesų konfliktui
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atsakymai į Alfa.lt klausimus:
– Kokiu būdu LPK dalyvauja projekte „AEI Klasteris“?
– Šio projekto idėja gimė daugiau nei prieš metus, suvokiant, kad žalioji energetika jau yra ir išliks pagrindiniu ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos – red.) mažinimo įrankiu tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Atsižvelgiant į Europos Komisijos ambicingas direktyvas, siekiančias sumažinti ŠESD 55 proc. iki 2030 m. ir paskatinti / paspartinti pramonės atsigavimą po 2022 m. energetinės krizės, viešasis sektorius bei regionai taip pat privalo sparčiai „žalintis“.
Todėl buvo sukurtas AEI klasterio modelis, kuris leidžia viešojo sektoriaus subjektams efektyviai pereiti prie žaliosios energijos gamybos ir vartojimo, pašalinant AEI projektų vystymo kaštus.
Siūlomas sprendimas – nutolusio parko modelis, kuris užtikrina vėjo ir saulės energijos generavimą keliose vietose.
Privataus sektoriaus poreikiai taip pat buvo įvertinti, ypač dėl stabilios elektros kainos ir tiekimo, svarbių eksportuojančiai pramonei. Šis klasterio modelis suteikia galimybę kiekvienam subjektui įsigyti jėgainės dalį pagal savo elektros poreikį, tapti gaminančiu vartotoju. Projektas sudarys galimybes jame dalyvaujančioms ir įmonėms, ir savivaldybėms užfiksuoti žemus energijos kaštus 20-čiai metų, kad jie didėtų tik tiek, kiek brangtų nutolusio parko priežiūra.
Taip pat skatiname subjektus pasinaudoti veikiančia ILTE priemone, „AEI paskola juridiniams asmenims“. Tokiu būdu AEI klasteris sudaro sąlygas kurti ilgalaikį viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą siekiant spartesnės žaliosios energetikos plėtros.
LPK vaidmuo – koordinuoti LPK bendruomenės narių poreikius pagal šį projektą.
– Kokią dalį projekte turi LPK? Kokie yra kiti LPK įsipareigojimai investuoti, pirkti elektrą, dalyvauti finansavime ar kt.?
– LPK projekte neturi jokių tiesioginių įsipareigojimų. LPK yra mažasis dalininkas VšĮ „Smart Energy DIH“, kuris yra VšĮ „AEI klasteris“ steigėjas.
VšĮ „Smart Energy DIH“ kreipėsi į Energetikos ministeriją, pasiūlydama šio projekto idėją, o projektą įgyvendins VšĮ „AEI Klasteris“, apimantis viešuosius ir privačius projekto dalyvius.
– Ar LPK projekte dalyvauja kaip kolektyvinis organas? Ar projekte dalyvauja tik LPK narės, jeigu taip, kiek narių dalyvauja? Kaip kitaip LPK prisideda prie būsimo projekto?
– Svarbu suprasti, kad tai ilgalaikis projektas, kuris tebėra pradinėje stadijoje. Taip pat akcentuotina, kad yra didelis suinteresuotumas kuo platesne dalyvių ir partnerių įtrauktimi.
Tai projektas, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti viešojo sektoriaus įsitraukimą ir suteikti reikalingą pagalbą, kad perėjimas prie AEI gamybos ir vartojimo būtų greitesnis ir efektyvesnis. Tai padės visai Lietuvai sėkmingai įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus klimato kaitos ir energetinės nepriklausomybės srityse.
Antra – tai yra projektas, atversiantis mūsų eksportuotojų konkurencinį potencialą, nes žema fiksuota elektros kaina yra svari Lietuvos gamintojų konkurencingumo dedamoji.
Projektu nėra siekiama pelno – tai dar vienas teigiamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, rodantis, kaip vieninga partnerystė gali duoti ilgalaikę naudą ir prisidėti prie šalies energetinio saugumo, tvarumo ir konkurencingumo. Tai ir yra pagrindinis šio projekto akcentas.
Savo ruožtu „Nord Wind Park“ vystytojas buvo atrinktas kaip pateikęs geriausius projektinius pasiūlymus: tokius kaip mažiausia gamybos kaina; reikiamas projekto parengtumo lygis; palanki geografinė vieta.
Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad dalyvauti ir tapti gaminančiu vartotoju gali visos savivaldybės.
– Koks yra LPK prezidento V. Janulevičiaus vaidmuo projekte, ar jis yra asmeniškai suinteresuotas projektu?
– V. Janulevičius yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, kuris atstovauja LPK įvairiais klausimais viešuose formatuose.
– Kurios V. Janulevičiui tiesiogiai ar per susijusius asmenis priklausančios įmonės gautų naudos, jeigu projektas būtų įgyvendintas? Ar su V. Janulevičiumi susijusios įmonės tieks, parduos projektui elektros įrangą, kokią?
– Vystant projektą, visos dalyvaujančios įmonės ir tiekėjai bus atrenkami vadovaujantis skaidrumo, konkurencingumo ir ekonominio naudingumo principais.
Įranga ir paslaugos bus perkamos pagal geriausius rinkoje esančius pasiūlymus, atsižvelgiant į techninius reikalavimus, kainą ir kokybę. Visi sprendimai bus grindžiami galiojančiais teisės aktais bei siekiu užtikrinti projekto finansinį tvarumą.
Jokia įmonė, įskaitant ir su V. Janulevičiumi susijusias, negaus išskirtinių sąlygų ar privilegijų – visiems tiekėjams bus taikomos vienodos konkurencinės sąlygos.
– Ar nekyla interesų konfliktas, kai LPK prezidentas V. Janulevičius agituoja už projektą Seime, kalba apie visuomeninę ir ekonominę jo naudą pramonei ir viešajam sektoriui, tačiau nutyli, kad per jam priklausančias įmones gali iš projekto gauti asmeninės finansinės naudos?
– Kaip jau minėta, LPK prezidentas V. Janulevičius viešuose formatuose atstovauja LPK. Nė viena iš jūsų minimų įmonių, susijusių su V. Janulevičiumi, projekte nedalyvauja.
Kaip jau minėta, tai ilgalaikis projektas, kuris tebėra pradinėje stadijoje. Taip pat akcentuotina, kad yra didelis suinteresuotumas kuo platesne dalyvių ir partnerių įtrauktimi.
– Jeigu interesų konfliktas kyla, ar V. Janulevičius planuoja nusišalinti nuo minimo projekto?
– Taip, pagal šį projektą, kaip ir visais kitais atvejais, jeigu atsirastų interesų konfliktas, LPK prezidentas nuo klausimo nusišalintų.
Šiuo metu nė viena iš jūsų minimų įmonių, susijusių su V. Janulevičiumi, projekte nedalyvauja.
