Kai valstybėje nėra nustatyti aiškūs kriterijai, nurodantys vėjo jėgainių ir kitų naujų objektų vizualinį poveikį kraštovaizdžiui, valstybės institucijų pareigūnai šį poveikį kartais vertina pagal asmeninius estetinius ir etinius pomėgius.
Kai tokio vertinimo pagrindu tampa „gražu – negražu“, „patinka – nepatinka“, „moralu – nemoralu“ principai, vienose savivaldybėse vėjo bokštai nuo vertingo kalno iškyla vos 1–5 km atstumu, o kitur ir 35 km atstumu nuo saugotino objekto planuojamas vėjo bokštas vertinamas kaip neleistinas kraštovaizdžio svetimkūnis.
Aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos ekspertai teigia, kad Aplinkos ministerijai neskubant parengti aiškių ir visiems privalomų kraštovaizdžio vizualinės taršos vertinimo kriterijų, Vyriausybės programoje numatyto strateginio uždavinio per ketverius metus padvigubinti vėjo elektrinių skaičių Lietuvoje nepavyks pasiekti.
Parkai panašūs – verslo veiklos sąlygos skirtingos
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis teigia, kad VSTT, vertindama dokumentus, visada vadovaujasi numatytais teisės aktais. Tokiu atveju įstatymai visiems ūkio subjektams turėtų būti taikomi vienodai. Tačiau vėjo jėgainių plėtotojams susidaro įspūdis, kad taip nėra.
Antai, 93 vėjo jėgainės prie Rambyno kraštovaizdžio draustinio niekam netrukdo, netgi daugumoje atvejų nebuvo reikalaujama atlikti kraštovaizdžio vertinimo (be tokio vertinimo suderinti 6 dokumentai, kuriuose nagrinėtos 74 vėjo jėgainės), o Telšių rajone „kliūva“ 25–30 vėjo jėgainių, kurios nuo saugotinų kraštovaizdžio objektų nutolusios daugiau nei 10 km atstumu.
VSTT vadovas A. Stanislovaitis tikina, kad ir VSTT visada pasisako „teisės aktų rėmuose“ ir neišskiria nei vieno verslo subjekto.
„Didžioji dalis vėjo elektrinių (VE) parkų atrankų dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) tame regione (Pagėgių rajone, – red.) buvo atlikta be VSTT dalyvavimo. VSTT tik nuo 2017 m. yra atsakinga už kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą visoje šalies teritorijoje, todėl anksčiau į analogiškus vertinimus ji nebuvo įtraukiama“, – Alfa.lt patikino A. Stanislovaitis. Tačiau redakcijos duomenis, iš tiesų visos išvados dėl minėto parko buvo priimtos būtent po 2017 m.
VSTT vadovo teigimu, į dviejų VE parkų, planuotų arčiausiai Rambyno regioninio parko, PAV procesus VSTT buvo įtraukta dėl poveikio „Natura 2000“ reikšmingumo nustatymo.
„Abiem atvejais galimo reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms nenustatėme, tačiau atkreipėme PAV dokumentų rengėjų ir Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos (AAA) dėmesį ir pasiūlėme atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą“, – aiškino A. Stanislovaitis.
Anot jo, dėl UAB „Baltijos vėjas“ 16 vėjo jėgainių statybos ir eksploatacijos projekto VSTT atkreipė dėmesį į galimas grėsmes paukščiams ir šikšnosparniams vietovėje už saugomų teritorijų ribų ir pasiūlė atlikti pilną PAV.
Dėl UAB „LT Energija“ 19 vėjo jėgainių statybos ir eksploatacijos Tauragės apskrityje, Pagėgių savivaldybės Lumpėnų sen., Kerkutviečių, Lumpėnų, Sodėnų ir Trakininkų kaimuose projekto VSTT atkreipė dėmesį į galimą reikšmingą poveikį Rambyno regioninio parko ir gretimų teritorijų kraštovaizdžiui ir pasiūlė atlikti pilną išsamų PAV.
„Deja, AAA neatsižvelgė į VSTT pasiūlymus ir abiem atvejais priėmė PAV atrankos išvadas, kad PAV atlikti neprivaloma“, – tikino A. Stanislovaitis.
VSTT vadovas atkreipė dėmesį, kad visi UAB „LT Energija“ projektai apjungti į vieną didelį projektą, kuriam pradėta rengti PAV ataskaita. „Joje bus detaliai vertinamas VE poveikis aplinkai, įskaitant kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. AAA yra pritarusi šio projekto PAV programai. Šiame procese kaip PAV subjektai dalyvauja VSTT ir Rambyno regioninio parko bei Pagramančio regioninio parko direkcijos. Procesas dar nėra pasibaigęs“, – teigė A. Stanislovaitis.
Alfa.lt žiniomis, Rambyno regioninio parko ir kraštovaizdžio draustinio tikslai (pagal oficialų aprašą) nėra didesnės reikšmės nei Varnių regioninio parko. Tačiau pagal tai, kaip dvigubais standartais taikomi teisės aktai vėjo jėgainių šalia šių parkų projektams, Varnių regioninis parkas valstybės institucijoms atrodo vertingesnis už Rambyno regioninį parką ir kraštovaizdžio draustinį. Kodėl parkai vertinami nevienodai, valstybės institucijos paaiškinti nesugeba.
Kyla ir daugiau klausimų. Pavyzdžiui, ar tikrai yra teisingai vadovaujamasi VENBIS programa, kuriai buvo skirtos milijoninės investicijos, ir kuri net 3 dokumentams Pagėgių savivaldybėje „signalizavo“ raudona – jautriausia spalva, tačiau nei pilno poveikio aplinkai vertinimo, nei paukščių monitoringo nebuvo reikalaujama, šie dokumentai praėjo „lengviausiu“ poveikio aplinkai vertinimo atrankos keliu.
„Vertindami PAV ataskaitas, mes visada žiūrime VENBIS teritorijų jautrumo biologinės įvairovės atžvilgiu žemėlapius ir kitas VENBIS projekto rekomendacijas bei DAVEP-VLIT projekto rekomendacijas, – tikino A. Stanislovaitis. – Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad tokiose situacijose VSTT nepriima galutinės išvados dėl PAV, o tik teikia savo vertinimą Aplinkos apsaugos agentūrai.“
Kas leidžiama Pagėgiuose, Telšiuose vertinama kaip neleistina intervencija
Alfa.lt žiniomis, balandžio 5 d. VSTT vyko susirinkimas, kuriame aptarta padėtis, kad pastaruoju metu ypač padaugėjo skundų dėl vėjo elektrinių parkų projektų PAV dokumentų dviprasmiško vertinimo. VSTT darbuotojams buvo pateiktas nurodymas – vertinant tokius dokumentus griežtai vadovautis teisės aktais.
Nepaisant to, Varnių regioninio parko direkcijos vadovė Irena Zimblienė, portalo žiniomis, toliau „terorizuoja“ vėjo elektrinių parko Telšių r. plėtotojus, teikdama nemotyvuotus raštus. Kitą dieną po minėto susirinkimo I. Zimblienė pasirašė raštą, kuriame vadovaujasi subjektyviu požiūriu, kurį būtų galima išreikšti, kad vėjo elektrinės yra „negražu“.
VSTT ir jai pavaldžių institucijų vertinimai plėtotojams atrodo nenuoseklūs ir nesuprantami.
Antai „Telšių vėjo parko“ pateiktoje PAV ataskaitoje teigiama, kad dėl vėjo jėgainių parko atsiradimo Telšių r. Degaičių ir Tryškių seniūnijose tikėtinas vidutinio reikšmingumo poveikis kraštovaizdžiui „yra toleruotinas“. Prie tokios išvados priėjo kraštovaizdžio architektas dr. Jonas Abromas, atlikęs nepriklausomą (papildomą) vertinimą dėl planuojamo vėjo elektrinių (VE) parko poveikio kraštovaizdžiui.
J. Abromas yra žinomas specialistas, kraštovaizdžio tema parašęs disertaciją, daugelio vertinimas kaip kvalifikuotas šios srities specialistas. Kraštovaizdžio architektūra, vėjo elektrinės, kaimo kraštovaizdis ir vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas yra jo mokslinių interesų sritys.
Tuo metu I. Zimblienė minėtame rašte pažymi, kad šiuo atveju nepriklausomas vertintojas „neteisingai vertina vėjo elektrinių poveikį kraštovaizdžiui“. Direkcijos vadovės nuomone, Varnių regioninio parko kraštovaizdžiui jis „bus vizualiai reikšmingas“ – esą Luokės ir Šatrijos taškuose vėjo elektrinių parkas „aiškiai dominuoja kraštovaizdyje“.
„Šatrijos kalnas yra unikalus ne tik dėl savo archeologinių vertybių, bet ir panorama. Kurioje įžiūrimas už 35 km stūksantis Medvėgalis, kiek arčiau esantys kiti Žemaitijos piliakalniai: Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė. Taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltai šviečiantys Telšių katedros bokštai. Todėl manome, kad inžinerinių statinių kompleksas (VE parkas) nagrinėjamu atveju būtų ženkli intervencija į susiformavusį kraštovaizdį“, – teigia parko direkcija.
„Įvertinus tai (...), direkcijos nuomone, VE poveikis bus labai didelis ir reikšmingas kraštovaizdžiui, Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas įpareigoja į tai atsižvelgti“, – nurodo I. Zimblienė.
VE plėtotojai nesupranta VSTT ir jai pavaldžių institucijų vertinimo, kai Telšių projekte vėjo elektrinės (25–30 bokštų) planuojamos pakankamai dideliu atstumu nuo saugomų teritorijų kraštovaizdžio objektų (10,5–16 km ir toliau nuo Šatrijos kalno, 35 km – nuo Medvėgalio), o Pagėgių savivaldybėje jau yra patvirtinti PAV dokumentai net 93 vėjo elektrinėms. Iš jų trys jėgainės nutolusios vos 897, 1211 ir 1516 m atstumu nuo Rambyno kraštovaizdžio draustinio, apie 30 elektrinių suplanuota mažiau kaip 5 km atstumu nuo šio draustinio. O nuo Rambyno kalno į 10 km atstumą patenka net 57 suplanuotos vėjo elektrinės.
Nepaisant gerokai mažesnio atstumo iki saugomų kraštovaizdžio objektų bei daug didesnio vėjo elektrinių kiekio, derinant Pagėgių savivaldybės projektus jokių problemų valstybės institucijos neįžvelgė.
VSTT vadovas: „VSTT visada vadovaujasi teisės aktais“
VSTT direktorius A. Stanislovaitis Alfa.lt teigė apie balandžio 5 d. vykusį pasitarimą VSTT nežinantis. „Abejoju, ar toks galėjo būti. VSTT visada vadovaujasi teisės aktais, todėl atskirų nurodymų vargu ar reikia ir gali būti“, – svarstė jis.
VSTT direktorius pažymėjo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, vertindama dokumentus, visada vadovaujasi numatytais teisės aktais. O vienas iš VSTT uždavinių – užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo politikos priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. „Primename, kad kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos politiką formuoja Aplinkos ministerija“, – teigė A. Stanislovaitis.
Jis tvirtino, kad VSTT yra už atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. Tačiau VSTT esą privalo atsižvelgti į kraštovaizdžio apsaugą. Saugomų teritorijų įstatyme yra apibrėžta sąvoka – vizualinė tarša.
„Varnių regioninio parko direkcija, išanalizavo situaciją ir konstatavo, kad „Luokės ir Šatrijos taškuose vėjo elektrinių parkas dominuos kraštovaizdyje“. Turbūt sutiksite, kad Šatrijos klanas – unikali ne tik Varnių regioninio parko, bet mūsų valstybės vertybė. Prie Šatrijos kalno pasigrožėti natūralaus kraštovaizdžio panoramomis suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos. Tad direkcija įvertino, kad „vėjo jėgainės bus ženkli intervencija į susiformavusį kraštovaizdį“, – pažymėjo A. Stanislovaitis.
Jo teigimu, nagrinėjamu atveju Varnių regioninio parko direkcija pasisakydama dėl poveikio kraštovaizdžiui nuomonę argumentavo Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendiniais bei Aplinkos ministerijos užsakymu parengta Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodika.
Pasak A. Stanislovaičio, šia metodika vadovaujasi dauguma PAV rengėjų. Pagal šią metodiką, vertinant poveikio kraštovaizdžiui reikšmingumą turi būti vertinamas tiek vertikalus, tiek horizontalus VE parko matymo kampas (laukas). Be to, VE išdėstymo atstumas nuo saugomos teritorijos ribos nėra vienintelis veiksnys, darantis įtaką VE parko matomumui. Tam esą ir daromas visapusiškas vertinimas.
„Taip pat, noriu atkreipti dėmesį, kad jei, kaip jūs rašote „VE plėtotojai nesupranta VSTT ir jai pavaldžių institucijų vertinimo“, jie gali nesutikti su vertinimu ir jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, regioninio parko direkcijos išvada nėra galutinis sprendimas. Jį kartu su kitais faktoriais vertins Aplinkos apsaugos agentūra ir priims galutinį sprendimą“, – pažymėjo VSTT vadovas A. Stanislovaitis.
Kai nėra suderintų kriterijų, lemia subjektyvi interpretacija
VŠĮ Darnaus vystymo centras direktorius, žinomas aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus Alfa.lt sakė, kad vėjo projektų vertinimas dažnai skiriasi, nes nėra aiškiai suderintų vertinimo kriterijų. Todėl kiekvienas vertintojas yra laisvas interpretuoti vizualinę taršą pagal savo supratimą.
„Todėl ir išeina, kad saugomų teritorijų prižiūrėtojai, kurių vėjo jėgainės nebaugina, labiau toleruoja ir nustato mažesnius atstumus. O tie, kurie nenori įsileisti vėjo jėgainių ir kitus artefaktų į kraštovaizdį, vertina griežčiau. Kai valstybės mastu nėra suderintų kriterijų, – juos šiuo metu Aplinkos ministerija tik rengia, – atsitinka taip, kad vienur vėjo jėgaines leidžia arti nuo saugomų vietų, kitur – toli nuo jų. Dažnai ir patys saugomi objektai yra nevienareikšmiai“, – pastebėjo L. Stoškus.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nustato reikalavimą valstybės institucijoms vertinti vėjo jėgainių projektus, tad išsisukti nuo vertinimo jos negali. Nors kraštovaizdžio taršos vertinimo atveju šiuo metu esama daug subjektyvumo.
„Čia nėra taip, kad gali vertinti kaip oro taršą, kai yra įteisinta labai tiksli taršos norma. Vizualinio poveikio vertinimui tokių aiškių normų nesame nusistatę. O kai jų neturime, kiekvienas interpretuoja laisvai – kaip supranta. Ir išeina, kad vieniems atrodo gražu, kitiems – negražu. Vieniems atrodo, kad tokio jėgainių dominavimo kraštovaizdyje negalima pakęsti, kitiems jėgainės nemaišo. Kiekvienas turi savo nuomonę ir neįmanoma pasakyti, kuris yra teisus, o kuris klysta“, – mano žinomas aplinkosaugininkas, buvęs Aplinkos ministerijos darbuotojas.
Pilkojoje zonoje daug erdvės nepagrįstiems reikalavimams
L. Stoškus yra rengęs ne vieną vėjo jėgainių parko PAV ataskaitą ir teigia nuolat susiduriantis su problema, kai teisės aktai reikalauja vertinti vizualinį poveikį kraštovaizdžiui, o realiai, kriterijų, pagal kuriuos vertinti ir ką vertinti, nėra nustatyta. „Palikta tokia pilka zona. Dėl tos pilkos zonos ir atsiranda nesutarimai“, – pastebėjo jis.
L. Stoškaus nuomone, Telšių r. daugiausia nesutarimų kyla dėl panoramos, atsiveriančios nuo Šatrijos kalno. Aplinkosaugos specialistui atrodo keistas Varnių regioninio parko direkcijos siūlymas sumažinti vėjo jėgainių aukštį nuo 250 iki 200 m. „Jonas Abromas savo vertinime įrodo, kad esant tokiems atstumams, toks reikalavimas neturi kraštovaizdžio vertinimo požiūriu jokio pagrindo“, – teigė L. Stoškus.
Regioninio parko direkcijos nuomone, reikėtų saugoti „charizmatiškas“ vietas nuo vizualinio „užteršimo“. Todėl direkcija norėtų taikyti labai griežtus reikalavimus ir neleisti statyti vėjo jėgainių už daugiau kaip 10 km nuo Šatrijos kalno.
„Gali būti ir toks požiūris, kai nesame susitarę, kiek toleruojame tokius objektus, – mano L. Stoškus. – Kai nesame valstybės mastu susitarę, kaip vertinsime vizualinį poveikį, kiek mes jį būsime pasirengę toleruoti, taip ir atsitinka. Ten, kur vietos prižiūrėtojai vertina laisviau, jėgainės statomos arčiau. Kur vertina griežčiau, ten atstumai didesni. Taip mūsų valstybėje neturėtų būti.“
Aplinkos ministerija šiuo metu siūlo nustatyti labai aiškius vizualinio poveikio kriterijus. Pirmiausia įvardyti vertingus taškus, kurie svarbūs vizualinio kraštovaizdžio požiūriu. Antra, nustatyti aiškius matomumo rodiklius.
Šiuo metu ministerija siūlo, kad vėjo jėgainei patekus į „TOP panoramos“, ar tai būtų Rambynas, ar Šatrija, apžvalgos iš regyklos lauką, apibrėžtą konkrečiu azimutu, labai reikšmingas neigiamas poveikis konstatuojamas, jeigu objektų aukštis yra 2,5 laipsnio ir daugiau virš horizonto, arba aukščio ir atstumo santykis būtų 1:23.
„Valstybė turi nustatyti labai aiškius kriterijus, nes kai jų nėra, visi – ir valdininkai, ir visuomenė – bando kraštovaizdžio taršą interpretuoti taip, kaip supranta“, – mano L. Stoškus.
Laiku neparengus taisyklių, vėjo jėgainių plėtra gali sustoti
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius taip pat pripažįsta, kad skirtingus įvairių institucijų vertinimus dėl vėjo jėgainių galimos vizualinio poveikio kraštovaizdžiui lemia tai, kad valstybė nėra nustačiusi aiškių kriterijų.
„Nėra politinės valios, nėra aiškumo, ko mes norime. Kaip mes apskritai matome vėjo energetiką. Nes jeigu politikas ar ministras vėjo energetikos nori abstrakčiai, tai konkrečiai tai neveikia. Nes neaišku, kur tos ribos, kai vėjo jėgainių negalima statyti konkrečioje vietoje, o kada galima. Tada išeina, kad negalima niekur, nes viską savo nuožiūra sprendžia vietos lygmens valdininkai“, – sakė M. Nagevičius.
Rinkos dalyviai labai tikisi, kad Aplinkos ministerijos šiuo metu rengiamos poveikio aplinkai vertinimo taisyklės nustatys aiškius kriterijus, kas yra ir kas nėra vizualinis poveikis kraštovaizdžiui.
„Man tenka susidurti su Aplinkos ministerijos darbuotojais. Tai jie dažnai į vizualinį poveikį žiūri kaip į tam tikrą įrankių dėžutę. Kokio įrankio iš šios galėtų paprašyti vietinis vertintojas. Tai nėra tai, ko reikia. Nes toje dėžutėje rasime tokių įrankių kaip „neatrastas archeologinis paveldas“ ar „poveikis grybams pievose“ ar dar kažką. Ką jie nori, tą ištraukia iš tos dėžutės. Reikia ne dėžutės, o aiškių taisyklių, kur baigiasi kompetencijų riba. Jeigu yra koks nors žuvų ar augalų, kokių nors paparčių draustinis, kur baigiasi tų paparčių riba, ir turi būti nubrėžta linija ir to draustinio kompetencija dėl vėjo jėgainių. Nereikia, kad jie ten dar svaigtų, kokiu atstumu nuo paparčių galima statyti elektrines, kad vaikščiojant tarp paparčių nesimatytų vėjo jėgainių. Jeigu yra kraštovaizdžio draustinis, nustatykime kampą horizonte, virš kurio neturi išlysti elektrinių bokštai. Jeigu tokio kampo nenustatai, atsiranda „gražu – negražu“ kriterijus“, – svarstė M. Nagevičius.
Sena problema, pasak eksperto, yra ir ta, kad neranda bendros kalbos savus tikslus įgyvendinančios Energetikos ministerija ir Aplinkos ministerija. „Tai nėra dabartinių ministrų ar dabartinių ministerijų problema. To bendradarbiavimo iš tikrųjų labai seniai trūksta. Dabar gerą tokios koordinacijos pavyzdį rodo žemės ūkio ir aplinkos ministrai“, – pastebėjo M. Nagevičius.
Ekspertas taip pat pažymėjo, minėtas taisykles reikėtų parengti per kuo greičiau, galbūt per trijų mėnesių terminą, nes procesą vilkinant, vėjo jėgainių plėtra Lietuvoje gali sustoti.
Atsinaujinanti energetika – Vyriausybės prioritetas
Alfa.lt rašė, kad šiemet apie 20 proc. viso elektros energetikos poreikio Lietuvoje buvo pagaminta iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Nuo 2017 m. šis skaičius praktiškai neauga, netgi yra mažesnis. Nors saulės ir vėjo jėgainių daugėja, elektros energijos poreikis auga greičiau. Todėl Lietuvos energetinė priklausomybė išlieka tokia pati aštri problema, kokia buvo prieš trejus metus.
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad viena iš pagrindinių strateginio atsinaujinančių energijos išteklių srities tikslo pasiekimo krypčių yra didinti vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AIE) dalį, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 45 proc. 2030 m. ir iki 100 proc. 2050 m.
Dabartinės Vyriausybės programa numato, kad bus plėtojama elektros energijos iš AIE gamyba ir planuojama 2025 m. turėti iki 1200 MW galios įrengtų vėjo elektrinių tinklą. 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, esamų vėjo elektrinių įrengtoji galia buvo 540 MW.
„Lietuva yra labai palanki vieta plėtoti vėjo energetiką. Yra didelis vėjo potencialas, esame lygumų kraštas, mūsų mažas gyventojų tankis, lyginant su tokiomis šalimis kaip Vokietija, Danija ar Nyderlandai. Atrodytų, tikrai yra kur pastatyti vėjo jėgaines netrukdant žmonėms, nelipant jiems ant galvų. Turime geras jungtis su Rytais ir Vakarais. Turime Kruonį balansavimui, įrengsime papildomas baterijas. Infrastruktūra pritaikyta“, – teigė M. Nagevičius.
Vis dėlto, jo nuomone, vėjo energetikos Lietuvoje yra gerokai mažiau nei galėtų būti. Lietuvoje šiuo metu yra 8,4 kW vėjo energetikos įrengtosios galios 1 kv. km. Numatoma tą galią padvigubinti nuo 8 iki 16 kW. ES vidurkis yra 40 kW, Vokietijoje – 154 kW galios 1 kv. km.
„Net norėdami padidinti nuo 8 iki 16 kW, susiduriame su krūva problemų. Šiuo metu vystoma daug projektų ir praktiškai visi susiduria su kliūtimis. Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ar Aplinkos apsaugos agentūra – šešiose savivaldybėse vystytojams teikia pastabas, reikalavimus, nustato ribojimus. Kai pažiūri bendrą vaizdą, matosi bendra tendencija – iš viso neleisti vystyti vėjo energetikos“, – sakė M. Nagevičius.
Kai kurios valstybės institucijos esą kelia tokius absurdiškus reikalavimus, neįtvirtintus jokiame teisės akte, kad juos visus patenkinus, Lietuvoje neliktų nė vieno metro, kur būtų galima statyti vėjo jėgainę.
