Maskvos Viduržemio jūroje pravardę Kipras užsidirbo dėl paslaugų sektoriaus priklausomybės nuo Rusijos. Karas Ukrainoje ir ES sankcijos tai keičia.
Limasolio priemiestyje stovinčio penkių žvaigždučių viešbučio kieme tarp keleto kitų plevėsuoja Rusijos vėliava. Tiesa, toliausiai nuo jos iškelta ir Ukrainos dvispalvė. Į viešbutį vežančiame bolte grojo „Russkoje radijo“, pirmieji televizijos kanalai kambaryje buvo rezervuoti rusiškoms programoms. Pro langą buvo matyti kitapus gatvės styrantis Londono metro stiliaus reklamos stovas su užrašu kirilica „Limasolgrad“. Nedidelio biuro iškaba rusiškai skelbė: „Padėsime bet kurioje situacijoje.“
Limasolio gatvėse, parduotuvėse ir viešbučių liftuose be perstojo skamba rusų kalba. Spalio pradžioje turizmo sezonas jau kiek aprimęs ir viešbučiuose karaliauja jaunos poros su kūdikiais bei seneliai su ikimokyklinio amžiaus anūkais – gana triukšminga publika, todėl nereikia daryti apklausos, kad žinotumei, iš kur jie atvykę.
Tiesioginiai skrydžiai nutrūko
Visgi po pandemijos smūgio atsigaunantis Kipro turizmo sektorius didžiąją dalį Rusijos rinkos prarado – 2019 m. rusai sudarė antrą didžiausią atvykėlių grupę (daugiau nei 20 proc.) po Didžiosios Britanijos piliečių (33 proc.). Šiemet prie ikipandeminio lygio beveik sugrįžusioje turizmo statistikoje panašias pozicijas išlaiko britai, po to rikiuojasi poilsiautojai iš Izraelio, Lenkijos, Švedijos. Rusijos dalis ištirpsta stulpelyje „kitos šalys“.
Dėl sankcijų uždraudus tiesioginius skrydžius iš Rusijos miestų, pagrindinis Kipre Larnakos oro uostas iš Maskvos pasiekiamas per Jerevaną ar Stambulą, tačiau tai priimtina pavieniams keliautojams, o ne masinio turizmo ordoms, kurių perkamoji galia dėl karo ir sankcijų taip pat nuseko.
2023-iųjų rudenį Limasolio gatvėse sutiktas rusas nebūtinai, o greičiausiai ir ne, bus turistas. Antrame pagal dydį Kipro mieste yra didžiulė rusų bendruomenė – maždaug 50–60 tūkst. žmonių, arba kas ketvirtas šio miesto gyventojas. Nelabai apsiriktumei, jei „Limasolgrado“ reklamos iškabą palaikytumei miesto riboženkliu – Limasolis dažnai taip pavadinimas.
Dauguma šių turtingų ir pasiturinčių rusų buvo svarbūs klientai finansinių ir teisinių paslaugų verslui, sudarančiam svarbią Kipro ekonomikos dalį. Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir Kiprui prisidėjus prie ES sankcijų, dalis rusų išvyko, bet į Kiprą plūstelėjo daugiau nei 10 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, taip pat nauja banga rusų, šįkart bėgančių nuo mobilizacijos ar Kremliaus represijų.
„Prasidėjus karui mečiau darbą Maskvoje ir išvykau į Stambulą, kuriame iš santaupų gyvenau, kol susiradau darbą Kipre“, – pasakojo maždaug trisdešimties Valentinas. Maisto prekių parduotuvėje vidutinio amžiaus pora pritrūko poros eurų grynųjų atsiskaityti už pirkinius, o paprašyti mokėti banko kortele kelių kalbų mišiniu atsakė: „Rašian karta kaput.“ Pardavėja davė prekių į skolą, gavusi pažadą, kad šie vėliau sugrįš.
Kryptis aiški, bet yra išlygų
Spalio 5 d. Limasolyje vykusiame Metiniame finansų rinkų forume AFMF (Annual Financial Markets Forum), o 6-ąją – Limasolio ekonomikos forume aukščiausi Kipro Respublikos pareigūnai be užuolankų kalbėjo, kad šalis pritaria ES sankcijų politikai, o priklausomybė nuo Rusijos yra liga, kurią tenka skausmingai gydyti. „Esame įsipareigoję laikytis sankcijų, užtikrinti finansų sistemos skaidrumą ir patikimumą“, – teigė Kipro Respublikos finansų ministras Makis Keravnas. Tiesa, jis taip pat akcentavo, kad Kipras išlieka Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų kryžkele, tad teks būti lankstiems.
„Tai lyg žadintuvas vidurnaktį, niekas to nesitikėjo, – apie Rusijos invaziją ir dėl jos kilusias pasekmes Kipro finansų paslaugų sektoriui kalbėjo advokatas Antonis Karaolis. – Pilkoji zona čia nepriimtina – tik taip arba ne. Kipras turi rinktis arba prarasti pajamas, arba rizikuoti sulaukti antrinių sankcijų. Manau, mes turime žaisti pagal nustatytas taisykles, nes nesame dideli, kad galėtume daryti įtaką, taip pat esame ES dalis.“
„Dėl istoriškai glaudžių Rusijos ir Kipro santykių kitų šalių reguliuotojai į mus žiūri įtariai, todėl ir mūsų reakcija buvo griežtesnė. Daugelis įmonių nusprendė neprisiimti jokios rizikos ir atsisakyti Rusijos klientų“, – teigė Constantinas Papanastasiou, Kipro investicinių fondų asociacijos valdybos narys. „Uždarėme tūkstančius sąskaitų“, – sakė „Freedom Holding“ vadovas ir įkūrėjas Timuras Turlovas, kurio Kazachstane įkurtos finansinių paslaugų kontroliuojančiosios bendrovės Europos padalinys valdomas iš Limasolio (plačiau apie „Forbes“ milijardierių sąraše esantį T. Turlovą skaitykite IQ redakcijos žurnale „Top 500“, kuris bus išleistas lapkričio pabaigoje).
Balandį pasklidus kalboms, kad Jungtinė Karalystė ir JAV į sankcijų sąrašą įtraukė su Kipru siejamas įmones ir gyventojus, didžiausias saloje Kipro bankas uždarė 10 tūkst. sąskaitų, priklausančių 4 tūkst. Rusijos piliečių. Tai sudarė apie 0,5 proc. šio banko indėlių sumos. Tai tik vienas pavyzdžių, kokia atatranka dėl Ukrainoje sprogstančių raketų jaučiama Kipre.
Visgi oficiali Kipro laikysena yra tarsi fasadas, už kurio slypi ir kitokie požiūriai. Pernai praėjus vos keliems mėnesiams nuo karo pradžios tarptautinės konsultacijų bendrovės „PwC“ Kipro partnerių grupė atsiskyrė ir įkūrė „Kiteserve“, kurios didelė dalis klientų yra susiję su Rusija. Rizikai pakantesnėms bendrovėms atsiveria naujų galimybių, kitoms finansinių paslaugų įmonėms atsisakant santykių su Rusijos piliečiais dėl grėsmės reputacijai arba pernelyg didelių kaštų tikrinti ir vertinti tokius klientus.
Kai kurie konferencijose kalbėję ir užkulisiuose IQ kalbinti ekspertai teigė, kad Kiprui reikia valyti savo reputaciją ir atsikratyti kvaziofšoro įvaizdžio. Kiti teigė, kad negalima klientų rūšiuoti pagal tautybę, ar netgi siūlė atsigręžti į BRICS šalis. Salėje net pasigirdo replikų, kodėl Kipras turi klausyti, ką nurodinėja JAV? Per kavos pertrauką kalbintas verslininkas siūlė suprasti, kad istoriškai Rusija nėra Kiprui padariusi jokios žalos, kokią patyrė Lietuva ar kitos Rusijos kaimynės, Kipras tik 1960 m. tapo nepriklausomas nuo Didžiosios Britanijos, o 1974 m. jo šiaurinę dalį aneksavo NATO valstybė Turkija.
Praeityje Rusijos pilietybės atsisakęs T. Turlovas neabejojo, kad narystė ES yra didelis pranašumas Kiprui ir jo finansų paslaugų sektoriaus plėtrai: „Matau daug pranašumų – vieningas reguliavimas visoje Europoje, bendra rinka, bet kurioje šalyje esi vertinamas kaip vietos bendrovė. Kipras paklūsta ES taisyklėms, bet kartu yra lankstus ir kūrybingas.“
„Auksinis pasas“ už 2 mln.
Žlugus Sovietų Sąjungai Kipras tapo viena populiariausių vietų, kur naujieji Rusijos oligarchai, kiti staiga praturtėję žmonės investavo ir plovė nebūtinai teisėtai įgytus pinigus. Kipras pelnėsi iš mokesčių rojaus statuso Europos pakraštyje, ir tik narystė ES, prie kurios šalis prisijungė kartu su Lietuva 2004-aisiais, iš lėto vertė keisti žaidimo taisykles.
Spaudžiamas ES, Kipras, kaip ir Malta, tik 2020 m. atsisakė „auksinio paso“ schemos, pradėtos taikyti 2013-aisiais, pagal kurią Rusijos piliečiams suteikdavo leidimą gyventi ar pilietybę mainais į ne mažiau kaip 2 mln. eurų investiciją į nekilnojamąjį turtą. Šia schema pasinaudojo ir Kipro pasą gavo daugiau nei 1 tūkst. rusų, kurie kartu „sunešė“ 7 mlrd. eurų, prilygstančių ketvirtadaliui šalies metinio BVP. Aptarnauti šiuos rusus, panaudojant ir painias pinigų plovimo schemas, buvo pelningas verslas Kipro teisinių ir finansinių paslaugų bendrovėms bei investiciniams fondams.
Tačiau spaudžiamas ES Kipras turėjo keisti šiuos įpročius, didinti verslo mokesčius, o dar prieš karą Ukrainoje pagreitį įgavę procesai ironiškai, tarsi sugalvoti paties Vladimiro Putino, vadinami Kipro ekonomikos derusifikacija.
Nors ji kelia galvos skausmą atskiroms verslo sritims, salos ekonomika šiuos pokyčius ištveria gana stoiškai – dėl pandemijos smūgių turizmui 2021-aisiais smuktelėjęs Kipro BVP, pernai smagiai stryktelėjo 5,6 proc., šiemet planuojamas 2,3 proc. augimas, kitų metų prognozė – 2,4 proc. Pavydėtinas rezultatas ne vienai ant recesijos krašto balansuojančiai šaliai Europos žemyne.
O ką dabar darysime?
Kur Kipras semiasi jėgos šitaip augti? Atsakymas į šį klausimą iš dalies pateiktas antroje technologijų verslui skirtoje AFMF diskusijoje, kuri buvo nepalyginti optimistiškesnė nei teisės ir finansų ekspertų pokalbis.
IT asociacijos „TechIsland“ („Technologijų sala“) pateiktais duomenimis, technologijų verslas generuoja apie 3,5 mlrd. eurų, kurie sudaro apie 13 proc. šalies BVP – per pusketvirtų metų šis rodiklis padvigubėjo.
Šios asociacijos direktorių valdybos narė ir Kipre centrinę būstinę turinčiai finansinių technologijų bendrovių grupei „payable.“ vadovaujanti lietuvė Ugnė Buračienė pabrėžė, kad Kipras turi didelių ambicijų tapti tarptautiniu technologijų centru, tačiau fintecho reguliavimo srityje Lietuva jį dar lenkia.
Visgi Kipras turi daug ką pasiūlyti technologijų bendrovėms – sudaromos sąlygos sklandžiai perkelti talentus ir jų šeimos narius, greitai steigiamos įmonės, aukšta gyvenimo kokybė ir klimatas, palankesnė nei Lietuvoje darbo mokesčių sistema bei lengvatos technologijų įmonėms, marga tarptautinė verslo ir darbuotojų bendruomenė.
„Kipre skiriamas didžiulis dėmesys technologijų įmonėms pritraukti, sekama Airijos, kurioje veikia „Google“, IBM ir kitos pasaulinės įmonės, pavyzdžiu. Asociacija „TechIsland“ daug dirba, kad pritrauktų užsienio bendrovių, kuriomis Kipras galėtų didžiuotis. Tam skiriamos didelės investicijos ir aktyviai bendradarbiaujama su valdžia, kad Kipras taptų ta patraukliausia vieta technologijų verslui. Ir pats šalies prezidentas dažnai kalba, kad nori pakeisti Kipro įvaizdį kaip technologijoms atviros šalies. Turizmas liks labai svarbi ekonomikos dalis, bet auga ir kiti sektoriai ir auga labai greitai. Ypač technologijų sektorius“, – pasakojo U. Buračienė.
Tiesa, finansinių technologijų plėtrai trukdo tos pačios kaip ir bankams galiojančios taisyklės, taip pat
per pastaruosius dešimtmečius susikurta Kipro reputacija, kurią ne itin palankiai vertina kitų šalių finansų institucijos ir reguliuotojai.
T. Turlovas taip pat mato skaitmenizaciją ir technologijas kaip tiesiausią kelią į Kipro permainas: „Technologijos greičiausiai kelia efektyvumą, augina vertę, turtą ir šalies BVP.“ „Mažų valstybių vyriausybės greičiau priima sprendimus ir pasižymi lankstumu. Čia nepalyginti lengviau pasiekti sprendimų priėmėjus“, – tęsė jis.
Sunku nesutikti, Kipro lankstumas XX a. pabaigoje jam leido praturtėti, bet ir užtraukė nepasitikėjimo debesų. Galbūt naujas etapas šioje saloje bus saulėtas, kaip ir oras jos paplūdimiuose.
Sužinokite daugiau
