JAV prezidento Donaldo Trumpo 25 proc. muitai į Ameriką įvežamiems automobiliams ir jų dalims gali turėti netikėtai teigiamą poveikį Europos automobilių rinkai.
Prognozuojama, kad padidėjusi automobilių pasiūla Senajame žemyne padidins konkurenciją tarp tiekėjų, o tai savaime darys spaudimą kainoms.
Be to, neigiamą didesnių JAV importo tarifų poveikį Vokietijos gamintojams atvers milžiniško dydžio infrastruktūros ir gynybos fondas, iš kurio milijardai eurų turėtų nutekėti ir į automobilių pramonę.
O į Lietuvą dideliu srautu plūstantys amerikietiški naudoti automobiliai turėtų pabrangti, todėl ketinantys jų įsigyti turėtų paskubėti.
Europa gali laimėti
Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad padidinti importo muitai pirmiausia paveiks automobilius Jungtinėse Valstijose. Pasak jo, įvairiais skaičiavimais, vidutinio naujo automobilio kaina gali padidėti iki 11 tūkst. dolerių. O Europos rinkos patrauklumas tarp gamintojų gali išaugti, nes Azijos gamintojams labiau apsimokės vežti automobilius į Europą, ir čia konkurencija gali paaštrėti.
„Didžiausi automobilių eksportuotojai į JAV yra Japonija ir Pietų Korėja. Natūralu, kad jie numatę, kiek automobilių pagaminti ir parduoti. Todėl Europoje tarp tiekėjų gali išaugti konkurencija, nes Azijos gamintojams čia automobilius parduoti gali būti pelningiau. O Jungtinėse Valstijose pardavimai gali sumažėti. Jeigu nenupirks amerikiečiai, kažkur juos reikės parduoti. Padidėjusi konkurencija Europoje gali šiek tiek sumažinti automobilių kainą“, – svarstė analitikas.
Pataria paskubėti
Kita padidintų muitų pasekmė, kad Lietuvoje galbūt atpigs amerikietiški automobiliai. M. Dubnikovas pabrėžė, kad Lietuva yra viena didžiausių JAV naudotų automobilių importuotoja Europoje.
„Esame, rodos, penkti Europoje pagal atvežamų automobilių kiekį. Kas čia gali nutikti? Jeigu bus uždėti muitai naujiems automobiliams, jų dalims ir komponentams, automobiliai Jungtinėse Valstijose vienareikšmiai brangs, dalis vartotojų gali atsigręžti į naudotų automobilių rinką. Tai reikš, kad išaugs ir naudotų automobilių kaina. Taip pat didės ir į Lietuvą atvežamų naudotų automobilių kaina“, – sakė jis.
M. Dubnikovas įspėjo, kad besirengiantys pirkti naudotą automobilį iš Jungtinių Valstijų tai turėtų daryti greičiau, nes jų kainos turėtų augti.
Sumažės užsakymų
Nemažai Lietuvos įmonių gamina ir tiekia detales Vokietijos automobilių pramonei.
„Šituos, be abejo, paveiks neigiamai. Supraskime, kad visi muitų karai, mokestiniai apribojimai lemia, kad mažėja vartojimas. Vokiečiams darysis sudėtingiau Jungtinėse Valstijose parduoti Vokietijoje ir Europoje savo gaminamą produkciją.
Bet nepamirškime, kad Vokietija turi fabrikus ir Meksikoje, kur gaminami automobiliai taip pat bus apmokestinami. Todėl paklausa gali kristi, ir mūsų verslininkams, kurie gamina komponentus, laidus, mikroschemas ir kitą įrangą, gali sumažėti užsakymų. Koks bus poveikis, sunku pasakyti, bet kad sunkumų gali kilti, faktas“, – mano M. Dubnikovas.
Vokietija neprapuls
Finansų analitikas neskuba nurašyti Vokietijos automobilių pramonės, kuri pastaruoju metu išgyvena ne pačius geriausius laikus ir nepritaria tiems ekspertams, kurie mano, kad nauji JAV muitai vokiečiams suduos mirtiną smūgį.
„Manau, kad Europos automobilių pramonė jau perėjo sunkiausią laikotarpį. Tamsiausias turbūt buvo praėjusių metų gruodžio mėnesį, kai didžiosios daugumos automobilių gamintojų akcijos buvo itin nukritusios, ir šios pramonės ateitis piešiama labai niūromis spalvomis.
Šiandien, kas įdomu, jeigu „Teslos“ akcijos vienu metu buvo ne perpus nuvertėjusios nuo piko, pasiekto iš karto po JAV prezidento rinkimų, tai vokiečių automobilių gamintojų akcijos šiais metais pradėjo brangti“, – pastebėjo D. Dubnikovas.
Tokį pokytį finansų analitikas aiškina tuo, kad nors konkurencija su Kinijos automobiliais neišnyko, padėtį iš esmės keičia Europos Komisijos planas suformuoti 800 mlrd. eurų gynybos fondas.
„Vokietijos automobilių pramonė į šiuos pinigus tikrai pretenduos. Padidėję užsakymai gali reikšmingai kompensuoti praradimus dėl padidintų JAV muitų ir konkurencijos“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad Vokietijos pramonė gamina ne tik lengvuosius automobilius, bet ir visuomenės mažiau pastebimą produkciją: karinius sunkvežimius, važiuokles, dalis, komponentus, elektroniką ir kitą įrangą karinėms reikmėms.
„Tas fondas ženkliai prisidės prie Europos ekonomikos pokyčio. Galima pasakyti dar drąsiau: šios išlaidos gynybai duos tam tikrą postūmį Europos Sąjungai ir tai pačiai Vokietijai, kurios ekonomika net pradės užsikūrinėti. Nėra taip viskas juodai“, – svarstė M. Dubnikovas.
Pakenks pačiam D. Trumpui
Finansų analitikas mano, kad dėl įvestų importo muitų labiausiai nukentės pačios Jungtinės Valstijos ir asmeniškai D. Trumpas.
„Tuos muitus sumokės ne kas kitas, o amerikiečiai vartotojai. Taip, padidės įplaukos į biudžetą, sumažės prekybos deficitas, bet labiausiai nukentės JAV vartotojai“, – prognozavo M. Dubnikovas.
Analitikas mano, kad pasekmes pajus ir pats JAV prezidentas, nes neišvengiamai artėja vidurio kadencijos Kongreso rinkimai, o D. Trumpo reitingai jau krenta. Amerikiečiai neremia net prezidento politikos Ukrainos atžvilgiu. „Apklausos rodo, kad 60 proc. amerikiečių palaiko Ukrainą. Nelemta kiaušinių krizė, kai vienas kiaušinis kainuoja dolerį. Tokia politika priveda prie įvairių disbalansų, bet anksčiau ar vėliau visi supras, kas dėl to kaltas“, – svarstė M. Dubnikovas.
Žaibiška rinkų reakcija
D. Trumpas paskelbė, kad nuo balandžio 3 d. įsigalios 25 proc. tarifai visiems automobiliams, gabenamiems į JAV. Pasak prezidento, nauji muitai skirti išplėsti Amerikos automobilių gamybos pajėgumus.
Kaip rašo CNN, dešimtmečius dėl laisvosios prekybos susitarimo automobilių gamintojai Kanadą, Meksiką ir Jungtines Valstijas laikė viena didele šalimi, kurioje nebuvo jokių muitų. Nors JAV yra didelė automobilių gamybos pramonė, D. Trumpas nori ją plėsti.
Nauji tarifai bus taikomi ne tik užsienyje pagamintiems automobiliams, bet ir automobilių dalims, įskaitant variklius ir transmisijas. Tarifai automobilių dalims turėtų įsigalioti „ne vėliau kaip gegužės 3 d.“, teigiama D. Trumpo pasirašytame pareiškime.
Iš Kanados ir Meksikos atvežtoms dalims, kurios atitinka Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados susitarimą (USMCA), tarifai nebus taikomi tol, kol JAV muitinės ir sienų apsaugos tarnybos neįves tarifų taikymo ne JAV dalims, teigiama Baltųjų rūmų paskelbtame informaciniame lape.
„Jei jie čia turi gamyklas, jie džiaugiasi. Jei čia neturite gamyklų, turės pradėti jas statyti“, – pasirašęs vykdomąjį įsaką apie automobilių importuotojus Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas.
Nors prezidentas teigė dėl tarifų kalbėjęsis su JAV didžiuoju automobilių gamintojų trejetu – „Stellantis“, „Ford“ ir „General Motors“, iš karto po D. Trumpo pranešimo šių kompanijų akcijos nukrito. „General Motors“ (GM) smuko daugiau nei 7 proc., o „Ford“ (F) ir „Stellantis“ (STLA), gaminančių „Jeep“, „Ram“, „Chrysler“ ir „Dodge“ automobilius, atpigo daugiau nei 4 proc.
Kitą rytą krito ir Vokietijos automobilių gamintojų akcijos: „Volkswagen“ – 1,7 proc., BMW – 1,8 proc. Panašus vaizdas buvo ir Azijoje. Japonijoje didžiausios pasaulyje automobilių gamintojos „Toyota“ (TM) akcijos atpigo maždaug 2 proc., „Honda“ (HMC) – 2,5 proc.
Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba įstatymų leidėjams pareiškė, kad reaguojant į naujus muitus bus svarstomos visos galimybės, o Seule vyriausybė surengė skubų susitikimą su automobilių gamintojais, kad aptartų tarifų poveikį. „Tikėtina, kad JAV tarifai sukels didelių iššūkių mūsų automobilių įmonėms, eksportuojančioms didelį kiekį į JAV rinką“, – sakė Pietų Korėjos prekybos ministras Ahnas Duk-geunas.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney sakė, kad tarifai buvo tiesioginė ataka, pažeidžianti USMCA, ir kad Otava išnagrinės savo atsako galimybes, įskaitant galimus atsakomuosius muitus.
„Teslos“ generalinis direktorius Elonas Muskas „X“ rašė, kad automobilių tarifai turės „didelę“ įtaką „Teslai“. E. Muskas yra artimas D. Trumpo patarėjas ir vadovauja naujajam Vyriausybės efektyvumo departamentui. „Svarbu pabrėžti, kad „Tesla“ čia NĖRA sugadinta“, – sakė jis, atskirame įraše pabrėždamas, kad tarifai „turės įtakos „Teslos“ automobilių dalių, atvežamų iš kitų šalių, kainai. „Įtaka sąnaudoms nėra nereikšminga“, – pridūrė jis.
Susilaiko nuo eskalavimo
Po D. Trumpo pranešimo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė tarifus. Tačiau ji sakė, kad Europos Sąjunga atsakyti neskubės. „Įvertinsime pranešimą kartu su kitomis priemonėmis, kurias JAV numato artimiausiomis dienomis“, – sakoma jos pranešime.
Europos automobilių gamintojų asociacija paskelbė esanti „labai susirūpinusi“ dėl naujų mokesčių, kurie bus taikomi „aršios tarptautinės konkurencijos“ regiono automobilių gamintojams metu, poveikio.
Baiminamasi, kad tarifai ypač neigiamai paveiks didžiausią Europos ekonomiką Vokietiją. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, automobiliai ir jų dalys yra didžiausias šalies eksporto produktas, o didžiausia automobilių eksporto dalis tenka JAV.
Vokietijos automobilių asociacijos prezidentė Hildegarda Mueller pavadino JAV tarifus „pražūtingu signalu laisvai, taisyklėmis pagrįstai prekybai“. „Vokietijos automobilių pramonė ragina skubiai pradėti derybas tarp JAV ir ES dėl dvišalio susitarimo“, – sakė ji.
Kanados Ontarijo provincijos premjeras Dougas Fordas sakė, kad Kanada turėtų imtis atsakomųjų veiksmų. „Kalbėjausi su ministru pirmininku M. Carney. Sutinkame, kad Kanada turi būti tvirta, stipri ir vieninga. Visiškai palaikau federalinę vyriausybę, ruošiančią atsakomuosius tarifus, kad parodytų, jog mes niekada neatsitrauksime“, – „X“ platformoje rašė jis.
Pekinas taip pat pasmerkė didinamus muitus. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad „prekybos kare ar tarifų kare nėra laimėtojų“. Skirtingai nei jos konkurentai Azijoje, Kinijos automobilių pramonė iš esmės yra izoliuota nuo pastarojo JAV sprendimo. Praėjusių metų gegužę Joe Bideno administracija padidino tarifus Kinijos elektra varomoms transporto priemonėms iki 100 proc., o tai iš esmės pašalino juos iš rinkos.
Jungtinės Karalystės finansų ministras sakė, kad šalis šiuo metu susilaikys nuo atsakomųjų muitų įvedimo. „Šiuo metu nesame tokioje padėtyje, kad norėtume ką nors padaryti, kad paaštrintume šiuos prekybos karus“, – „Sky News“ sakė Rachel Reeves.
Automobilių gamintojų ir prekybininkų draugijos duomenimis, JAV yra antra pagal dydį Didžiosios Britanijos automobilių eksporto rinka po Europos Sąjungos – praėjusiais metais į JAV buvo nukreipta 16,9 proc. šios šalies automobilių eksporto.
Nukentės JAV vartotojai
Prognozuojama, kad D. Trumpo įvesti muitai padidina automobilių kainas Amerikos vartotojams. Pusė iš maždaug 16 mln. automobilių, visureigių ir lengvųjų sunkvežimių, kuriuos 2024 m. įsigijo amerikiečiai, buvo importuoti.
Beveik neabejojama, kad automobilių bendrovės perkels papildomas tarifų išlaidas vartotojams, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos negali lengvai perkelti visos tiekimo grandinės į JAV. Ir net jei tai būtų įmanoma, tai taip pat pareikalautų didelių išlaidų.
Pramonės ekspertų vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad į automobilių tarifus įtrauktos dalys, jie gali greitai padidinti naujų automobilių kainas tūkstančiais dolerių. Mat nėra tokio dalyko kaip amerikietiškas automobilis – dauguma jo dalių pagaminta Meksikoje ir Kanadoje.
Mičigane įsikūrusios ekspertų grupės „Anderson Economic Group“ tyrimas rodo, kad JAV gamyklose pagamintų transporto priemonių kaina padidės nuo 3,5 tūkst. iki 12 tūkst. JAV dolerių.
JAV prezidentų nuo Billo Clintono iki paties D. Trumpo pasirašyti laisvosios prekybos susitarimai lėmė, kad Šiaurės Amerikos automobilių pramonė dešimtmečius veikė taip, tarsi žemynas būtų viena milžiniška rinka. Dalys ir visos transporto priemonės laisvai keliavo per sienas, kartais po kelis kartus, kol nusėsdavo Amerikoje.
Net jei tarifai būtų taikomi tik visiškai surinktoms transporto priemonėms, o ne automobilių dalims, jie greičiausiai padidintų vidutines automobilių kainas, nes automobilių pirkėjams būtų panaikintos kai kurios pigesnės galimybės.
Mažiau pasirinkimo
Meksikoje surinktos transporto priemonės, pavyzdžiui, „Chevrolet Blazer“ ar „Honda HR-V“, iš viso gali būti pašalintos iš rinkos, nes automobilių gamintojai gali nuspręsti nestatyti šių automobilių gamyklų JAV. Meksikoje gaminami automobiliai dažniausiai yra pigesni tik dėl to, kad darbo jėga Meksikoje yra pigesnė negu JAV. Taigi, šalutinis muitų poveikis gali būti ne tik tas, kad automobiliai JAV vartotojams pabrangs, bet ir sumažės jų įvairovė.
D. Trumpo automobilių tarifai gali turėti įtakos daugeliui modelių, nors automobilių pirkėjai net nesusimąsto, kad jie importuojami, pavyzdžiui, sunkiųjų sunkvežimių „Ram“ versijos, kurios gaminamos „Stellantis“ gamykloje Saltiljo mieste, Meksikoje. Kai kurios „Chevrolet Silverado“ versijos taip pat gaminamos Meksikoje. Net jei automobilių gamintojai perkeltų transporto priemonių gamybą atgal iš Meksikos į JAV, perėjimas užtruktų ne vienus metus.
„S&P Global Mobility“ duomenimis, 2024 m. Meksikoje iš viso buvo pagaminta 4 mln. transporto priemonių, iš kurių 2,5 mln., arba 61 proc., buvo išsiųsta į JAV. Dauguma didžiausių šalies automobilių gamintojų turi surinkimo gamyklas Meksikoje, įskaitant „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“, taip pat Azijos automobilių gamintojus „Toyota“, „Honda“, „Hyundai“, „Nissan“, „Mazda“ ir „Mitsubishi“ bei Vokietijos automobilių gamintojus „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“.
Kanados automobilių gamyklos pernai pagamino 1,3 mln. transporto priemonių, iš kurių 1,1 mln., arba 86 proc., buvo eksportuota į JAV atstovybes.
Praras darbą
Dėl tarifų nukentės ne tik Kanados ir Meksikos darbuotojai. Jei 3,6 mln. automobilių iš šių dviejų šalių taps neįperkami, nukentės ir amerikiečiai darbuotojai.
Federaliniais prekybos duomenimis, pernai JAV eksportavo automobilių dalių į Meksiką už 35,8 mlrd. JAV dolerių, į Kanadą – dar 28,4 milijardo dolerių. Dalių fabrikuose dirba apie 550 tūkst. darbuotojų, arba beveik dvigubai daugiau nei automobilių surinkimo gamyklose. Daugelis jų gali netekti darbo, jeigu Kanados ir Meksikos gamyklos net laikinai bus uždarytos.
JAV automobilių eksportas į Kanadą ir Meksiką pernai pasiekė beveik 1 mln. „S&P Global Mobility“ ir JAV prekybos departamento duomenimis, į Kanadą buvo eksportuota 799 tūkst. JAV pagamintų automobilių, kurių vertė 14,9 mlrd. dolerių. Į Meksiką buvo eksportuota 160 tūkst. JAV pagamintų automobilių, kurių vertė 4,6 mlrd. dolerių. Tai sudaro beveik 10 proc. JAV automobilių gamybos. Jei šios šalys imsis atsakomųjų muitų JAV surinktoms transporto priemonėms, kai kurios JAV surinkimo gamyklos bus priverstos sumažinti gamybą.
„Cox Automotive“ skaičiuoja, kad dėl naujų muitų gali būti sustabdyta apie 30 proc. Šiaurės Amerikos automobilių gamybos, arba maždaug 20 tūkst. transporto priemonių per dieną.
