Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius ragina europines lėšas, kurios atsilaisvino „Achemai“ atsisakius žaliojo vandeninio projekto, skirti investuotojų pritraukimui į Jonavos rajoną.
Jonavos rajone veikiančioje „Achemos“ chemijos produktų ir azoto trąšų gamykloje dabar dirba daugiau kaip 1,1 tūkst. darbuotojų Jonavos rajono gyventojų.
Daugeliui jų ateityje gresia nedarbas.
Prognozuojama, kad atsisakiusi žaliojo vandenilio gamybos projekto taršiausia Lietuvos įmonė ir didžiausias Jonavos rajono darbdavys ilgainiui turės stabdyti veiklą.
Tai turės tragiškų pasekmių Jonavos rajono ekonomikai ir socialinei gerovei.
Atsisakė vandenilio projekto
„Achemos grupės“ valdoma Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ atidėjo žaliojo vandenilio gamybos projektą ir atsisakė jai skirtos 122 mln. eurų europinės paramos.
Tai buvo pirmoji tokia didelė subsidija, skirta Lietuvos įmonei.
Apie vandenilio projekto stabdymą ir europinių lėšų atsisakymą praėjusią savaitę pranešusi bendrovės generalinė direktorė Audronė Kuskytė paaiškino, kad investicijos neatsipirktų.
Pasak „Achemos“ vadovės, dėl reikšmingai padidėjusių investicinių išlaidų ir tuo susijusios ekonominės rizikos, pastaruoju metu visoje Europoje vienas po kito stabdomi ar atšaukiami su žaliojo vandenilio gamyba susiję projektai, nors jiems buvo numatytos milijoninės ES subsidijos.
„Įvertinus nepakankamą žaliojo vandenilio technologijų išsivystymo lygį, aukštą produkto kainą bei sudėtingą jo pritaikomumą chemijos pramonėje, šiandien vis daugiau chemijos pramonės atstovų kalba apie mėlynąjį vandenilį ir CO2 laidojimą kaip realiausią alternatyvą siekti dekarbonizacijos tikslų“, – akcentavo A. Kuskytė.
„Achemos“ generalinė direktorė teigė, kad projekto derinimo su Europos Komisija (EK) eigoje keitėsi esminiai projekto techniniai reikalavimai.
Atsiradus naujam ES reglamentavimui, t. y. valandinei žaliosios energijos apskaitai, projekto investicijų suma išaugo daugiau nei dvigubai ir projektas tapo ekonomiškai neatsiperkantis.
„2030 m. įsigaliosiantis valandinės žaliosios elektros energijos apskaitos reikalavimas žaliojo vandenilio gamyboje jo panaudojimą didelėse chemijos pramonės gamyklose padaro techniškai sudėtingu, o kai kuriais atvejais neįmanomu“, – sakė A. Kuskytė.
„Achema“ planavo už 344 mln. eurų iki 2027 m. rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 MW įrenginį.
Skelbta, kad įgyvendinus projektą per 19 jo naudojimo metų į aplinką nebus išmesta bent 5,8 mln. tonos CO2.
Tragiškos pasekmės Jonavai
Jonavos rajono meras M. Sinkevičius pažymi, kad „Achema“ yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje ir svarbiausias darbdavys Jonavos rajono savivaldybėje.
„Įvertinant tai,, kad „Achema“ priėmė sprendimą nepasinaudoti suteikta pagalbos priemone, tai turės rimtų pasekmių ne tik įmonės gamybinei veiklai ateityje, bet ir visos Jonavos rajono savivaldybės socialinei ekonominei raidai.
Nediegiant pažangių trąšų gamybos technologijų, ilgainiui bendrovė taps nekonkurencinga, taip pat jos veikla neatitiks Europos Komisijos keliamų teisinio reguliavimo reikalavimų ir bendros Europos Sąjungos šalių vykdomos politikos klimato kaitos mažinimo srityje.
Esant tokiam scenarijui bus atleista daugiau kaip tūkstantis darbuotojų, kurie taps bedarbiais, pildydami ir taip nemažas Jonavos rajono bedarbių gretas“, – perspėja M. Sinkevičius.
Užimtumo tarnybos Jonavos skyriaus duomenimis, 2023 m. pabaigoje Jonavos rajone buvo 2975 registruoti bedarbiai.
Palyginimui, vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų rajone 2023 m. buvo 11,4 proc., kai visoje Kauno apskrityje – 9,6 proc., Lietuvoje – 9,1 proc.
„Padidėjęs bedarbių skaičius Jonavos rajone didins valstybės išlaidas nedarbo išmokoms, savivaldybės išlaidas socialinėms reikmėms, mažins valstybės ir savivaldybės biudžetų pajamas iš gyventojų mokesčio“, – teigia meras.
Prioritetas – investuojantiems Jonavoje
M. Sinkevičius siūlo „Achemos“ nepanaudotas Teisingos pertvarkos fondo lėšas skirti investuotojų pritraukimui į Jonavos rajoną, taikant jiems išskirtinius vertinimo kriterijus.
Meras siūlo investuotojams, kurie planuotų veiklą vykdyti tik Jonavos rajono savivaldybėje, skirti 70-80 proc. finansavimą, kai kitose regiono savivaldybėse investuojantiems subjektams – 50 proc.
Planuojantiems veikti Jonavos rajone būtų skiriami papildomai 10 konkursinių balų, o kitose Kauno rajono savivaldybėse – 0 balų.
Meras palaikytų ir kitas finansines paskatos priemones, kurios į Jonavos rajoną pritrauktų stambius investuotojus.
M. Sinkevičius taip pat ragina suteikti finansavimą naujoms pramonės ir sandėliavimo teritorijoms Jonavos rajone plėtoti.
Patvirtintame savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyta urbanizuoti specializuotas teritorijas, skirtas pramonei ir sandėliavimui, Venecijos, Jonalaukio ir Kamšalų kaimuose.
Šioje pramonės ir sandėliavimo zonoje suformuotas apie 40 ha sklypas, kuriame Jonavos rajono savivaldybė su partneriais AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) ir UAB Jonavos vandenys įgyvendina projektą, finansuojamą iš Teisingos pertvarkos fondo.
Į šį sklypą artimiausiu metu bus siekiama pritraukti investuotojų, kurie kurtų tvarias darbo vietas.
Bendrajame plane taip pat numatoma pramonės teritorijos plėtra Kamšalų ir Jonalaukio kaimuose, Ruklos seniūnijoje. Čia jau yra suformuluoti sklypai, skirti pramonei ir sandėliavimui.
„Savivaldybė turi galimybių pasiūlyti pramonės ir sandėliavimo sklypų verslo investicijoms, jei būtų nuspręsta dalį laisvų Teisingo pertvarkos fondo lėšų skirti investuotojų pritraukimui į Jonavos rajoną“, – tikina M. Sinkevičius.
Mero teigimu, finansavimą būtų galima didinti ir šiuo metu vykdomiems pramonės ir sandėliavimo plėtros projektams Jonavos rajone.
Turės stabdyti veiklą
„Achemai“ atidėjus žaliojo vandenilio gamybos projektą ir atsisakius jai skirtos 122 mln. eurų europinės paramos, EIMIN pareiškė, kad Jonavos gamykla ilgainiui turės stabdyti veiklą.
„Sprendimą nepasinaudoti parama priėmusi „Achema“ veikiausiai ilgainiui turės stabdyti savo veiklą, kadangi tai užkirs kelią jai išlikti konkurencingai.
Įmonė neatitiks keliamų EK reguliavimo reikalavimų ir bendros šalių vykdomos politikos.
Nors operatyviai sprendžiame susidariusią situaciją, „Achemos“ sprendimas nesilaikyti tvarumo principų išties nuvylė“, – pranešime nurodė ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.
Viceministrė Ieva Valeškaitė sakė, jog ne vienerius metus buvo dedamos pastangos, kad taršiausia Lietuvos įmonė, išmetanti daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pasinaudotų parama ir persitvarkytų bei pradėtų gaminti žaliąjį vandenilį.
Ji priminė, kad derybos su EK dėl paramos „Achemai“ pradėtos dar 2021 m., o nuo 2023 m. birželio aktyviai derėtasi su atsakingu EK padaliniu.
Pinigus išdalys regionams
Kartu EIMIN nurodė, kad „Achemai“ skirtos lėšos bus paskirstytos trijų regionų plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti.
„Imamės kito plano – lėšas paskirstysime šalies regionams. Taip užtikrinsime, kad regionuose daugėtų gerai mokamų darbo vietų“, – sakė I. Valeškaitė.
Dabar „Achemos“ nepanaudotų 122 mln. eurų planuojama skirti kitai Teisingos pertvarkos fondo veiklai – užsienio ir vietos investuotojų, sukuriančių daug darbo vietų, pritraukimui į Kauno, Šiaulių ir Telšių regionų regionus.
Be to, bus ieškoma būdų pramonės įmonėms padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Energetikos ministras Dainius Kreivys mano, kad „Achemos“ sprendimas atsisakyti vandenilio projekto ir ja skirtų milijonų gali būti susijęs su pagrindinių „Achemos grupės“ akcininkų ketinimais parduoti kontrolinį akcijų paketą Šveicarijos energetikos bendrovei „MET Group“.
Kartu ministras pabrėžė, kad žaliasis vandenilis išlieka žaliojo kurso centre, jam kitų alternatyvų nėra.
Vis dėlto D. Kreivys sutiko, kad žaliojo vandenilio technologijos dar nėra pasiekusios „tinkamos brandos“, tačiau, ministro nuomone, „ji su laiku ateis“.
2021–2022 m. atlikta analizė parodė, kad daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalyje išmetama Kauno apskrityje, iš jų net 47 proc. išmeta „Achema“.
