Pirkdami internetu lietuviai vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 100 eurų, bet mažiau pinigų skiria maisto produktams ar restoranų patiekalams įsigyti.
Prekių ar paslaugų internetu per praėjusį pusmetį iš viso pirko 85 proc. šalies gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.
„Pandemijos metu susiformavęs įprotis reguliariai apsipirkti internetu įsitvirtino. Nors ribojimų fizinei prekybai nebėra, perkančiųjų internetu skaičius per pastaruosius keletą metų dar šiek tiek išaugo“, – apklausos rezultatus komentavo „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.
Auga ir po pandemijos
Apsipirkimo internetu šuolis fiksuotas 2021 m. per pandemiją, kai reguliariai internete apsiperkančiųjų gyventojų skaičius išaugo apie 1,5 karto, palyginti su 2018 m.
Per pastaruosius trejus metus perkančiųjų internetu skaičius ūgtelėjo dar maždaug 3 proc.
„Swedbank“ atstovas prognozuoja, kad pirkimas internetu dar plėsis, nes jauniausio amžiaus pirkėjų grupėje iki 25 metų internetu nepirko vienetai, o per visas amžiaus grupes iki 56 metų amžiaus internetu pirko 9 iš 10 gyventojų.
Tik 56 metų ir vyresni gyventojai elektronine prekyba naudojasi gerokai mažiau – per pastarąjį pusmetį pirkę internetu nurodė 64,2 proc.
Pirkę internetu dažniau nurodė vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų apklaustieji, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai.
Kiek išleidžia e. parduotuvėse
Pirkdami internetu lietuviai per mėnesį vidutiniškai išleidžia 97 eurus. Per trejus metus vidutinė išlaidų suma sumažėjo 4 proc.
Kas trečias gyventojas pirkiniams internetu per mėnesį šiuo metu išleidžia iki 100 eurų, panašiai tiek – iki 50 eurų, o beveik penktadalis – iki 200 eurų.
„Jauni iki 25 metų amžiaus gyventojai internetu apsiperka beveik be išimčių, tačiau per mėnesį dažniausiai išleidžia iki 100 eurų, už didesnes sumas perka palyginti nedaug. Didesnės išlaidos fiksuojamos ekonomiškai stipresnių, 36–45 metų gyventojų grupėje, čia kas dešimtas per mėnesį pirkdamas internetu išleidžia iki 500 eurų ir daugiau nei 500 eurų“, – pastebėjo D. Trumpickas.
Išaugo išlaidos kelionėms
Apklausoje akivaizdūs buvusios pandemijos ženklai: jai pasibaigus gerokai sumažėjo maisto produktų ir gėrimų pirkimas internetu, bet išaugo lėktuvų, viešbučių, kelionių, renginių, transporto bilietų pardavimai.
Šiemet maistą ir gėrimus internetu nurodė pirkę 26 proc. apklaustųjų, kai prieš trejus metus tokių buvo 33 proc. Maisto produktus ir gėrimus šiemet internetu dažniau pirko jaunesni respondentai ir didmiesčių gyventojai.
Lėktuvų bilietus, viešbučius ir keliones internetu nurodė pirkę 54 proc. apklaustųjų ir šis skaičius per trejus metus pašoko 17 proc. punktų, bilietų į renginius pardavimas kilo iki 63 proc. per 26 proc. punktus. Transporto bilietus internetu pirko 46 proc. apklaustųjų – prieš trejus metus jų dalis sudarė 29 proc.
Dažniausiai gyventojai internetu perka drabužius ir avalynę (73 proc.), grožio, sveikatos ir kosmetikos prekes (68 proc.), elektronikos prekes, kompiuterius ir buitinę techniką (63 proc.), bilietus į renginius (63 proc.).
„Swedbank“ užsakymu reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko balandžio 24–gegužės 6 d. Apklausti 1009 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.
