Maistas jau niekada nekainuos pigiau – nebent drastiškai kristų lietuvių pragyvenimo lygis

Tikimybė, kad pastaruoju metu kone sparčiausiai Europoje augusios maisto kainos Lietuvoje grįžtų į praėjusių ar 2019 metų lygį, yra beveik niekinė.

Ekonomikos ir finansų ekspertų nuomone, maistas jau niekad nekainuos pigiau nei dabar – gali tik sulėtėti kainų augimas.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas tikina, kad kainų grįžimas į ankstesnį lygį – neįmanomas. Jeigu, nepaisant visų ekonomikos dėsnių, maistas Lietuvoje ženkliai atpigtų, tai rodytų sumenkusį pragyvenimo lygį.

„Kainų kritimas yra prasto gyvenimo požymis. Tai reikštų, kad vartotojas negali susimokėti, o maisto prekių gamintojas skursta, negauna didesnių pajamų, nepaisant infliacijos ir gerėjančio pragyvenimo lygio. Turėtume suprasti, kad mažėjančios kainos nėra geras požymis“, – Alfa.lt sakė D. Dubnikovas.

Nors žmonėms galbūt norėtųsi pigesnio maisto, taip nebus. „Po penkerių metų matysime, ko gero, dar aukštesnes negu dabar maisto kainas. Bet tai bus geresnio gyvenimo požymis“, – teigė jis.

Finansų analitikas pastebėjo, kad žmonės iš Lietuvos dažniausiai emigruoja į tas šalis, kur maistas ir paslaugos kainuoja gerokai daugiau negu Lietuvoje, pavyzdžiui, į Norvegiją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją. Tai esą iliustruoja, kad gyvenimas geresnis ten, kur viskas kainuoja brangiau.

„Tikėtis, kad Lietuvoje prekės bus labai pigios, o pajamos didelės, tikrai negalima“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Kad maisto kainos grįžtų į 2019 metų lygį, turėtume matyti gana ženklią defliaciją – kainų lygio kritimą, mano ekonomistė Greta Ilekytė.

„Aukšta infliacija nėra gerai ir ekonomikai bei gyventojams sukuria nemažai iššūkių. Vis dėlto defliacija dažniausiai yra dar blogesnis reiškinys, kai, krintant kainoms, krenta ir atlyginimai, yra mažinamas darbo vietų skaičius. Ar norėtume paaukoti dalį atlyginimo augimo dėl žemesnių maisto kainų? Tikriausiai, kad ne. Tad reiktų tikėtis, kad maisto kainos į 2019 metų lygį negrįš“, – įsitikinusi G. Ilekytė.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje maisto ir nealkoholinių gėrimų metinė infliacija rugpjūčio mėn. buvo viena didžiausių tarp ES valstybių – 29,8 proc. Maistas labiau (33,1 proc.) brango tik Vengrijoje.

27 ES valstybėse rugpjūčio mėn. fiksuota vidutinė 14 proc. maisto ir nealkoholinių gėrimų metinė infliacija.

Mažiausia maisto ir nealkoholinių gėrimų produktų metinė infliacija paskutinį vasaros mėn. buvo Kipre – 5 proc., Liuksemburge – 8,1 proc., Prancūzijoje – 8,4 proc., Airijoje – 8,7 proc., Islandijoje – 8,8 proc.

Kitose Europos šalyse maisto ir nealkoholinių gėrimų metinė infliacija pasiekė dviženklį skaičių. Daugiau kaip 20 proc. šie produktai brango Slovakijoje (21 proc.), Estijoje (21,8 proc.), Latvijoje (25,9 proc.).

Vejamės Vakarų Europą

Finansų analitikas M. Dubnikovas mano, jog maisto kainos daugiau kaip dvigubai sparčiau nei ES vidurkis ar trigubai sparčiau nei kai kuriose kitose ES šalyse brangsta dėl dviejų priežasčių. Kainų lygiu pradėjome vytis Vakarų Europą, o mūsų atlyginimai pastaraisiais metais augo gerokai sparčiau nei kitose ES šalyse.

M. Dubnikovo pastebėjimu, Lietuvoje maisto kainų pokyčių ilgą laikotarpį apskritai nebuvo. „Pastaruosius 6–7 metus maisto kainos buvo stabilios. Dabar augimas yra dėl to, kad vejamės Vakarus. Dėl to mūsų infliacija yra dvigubai didesnė negu Vakarų. Antra priežastis – labai spartus pajamų augimas. Pajamų augimas žmonėms yra gerai, nes jie turi daugiau pinigų. Kita vertus, tai yra verslo sąnaudos, kurios atsispindi prekėse“, – sakė analitikas.

M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad Didžiojoje Britanijoje atlyginimai šiais metais didėjo mažiau negu 3 proc., Lietuvoje – 14 proc. Be to, per pastaruosius penkerius metus vidutinis atlyginimas Lietuvoje padidėjo 70 proc. „Natūraliai šie skaičiai atsispindi prekių savikainoje“, – sakė jis.

Kartu finansų analitikas atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 5–6 metus atlyginimų augimas vienareikšmiai viršijo visus infliacijos pokyčius. Atitinkamai didėjo prekių įperkamumas.

„Jeigu žmogus išsilaikė darbo rinkoje, – o akivaizdu, kad išsilaikė, nes šiandien visi, kas nori ir gali, dirba, – maisto prekių brangimas nelabai turėtų piktinti, nes tai atspindi geresnį gyvenimo lygį“, – sakė finansų analitikas.

Elektros kainų šokas

Kita maisto kainų kilimo priežastis kaip visoje Europoje yra energijos kainų šokas. „Elektros kainos šovė labai stipriai į viršų. O Lietuvoje pagal energijos kainas pirmavome ir kartais pirmaujame, nelygu diena. Bet kurios produkcijos gamyboje elektros sąnaudos sudaro nuo 5 proc. iki 30 proc. Tuo metu mūsų elektros kaina, priklausomai nuo sektoriaus, išaugo nuo 3 iki 6 kartų. Tai lemia milžiniškas papildomas sąnaudas, jos irgi įsiskaičiuoja į galutines produktų kainas“, – pastebėjo M. Dubnikovas.

Energetikos ekspertai sutaria, kad elektros kainos Lietuvoje yra brangiausios regione dėl to, kad patys pasigaminame tik apie 30 proc. elektros energijos, likusią importuojame. Antra priežastis, mūsų jungtys su Švedija ir su Suomija per Estiją yra mažo pralaidumo, todėl pigesnė skandinaviška elektra nepatenka į elektros biržos „Nord Pool“ Baltijos šalių kainų zoną.

Atviros ekonomikos pasekmė

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė mano, kad Lietuvoje, taip pat ir kitose Baltijos šalyse didesnė nei likusioje ES infliacija (įskaitant ir maisto kainų augimą) fiksuojama dėl to, kad esame atvira ekonomika, priklausoma nuo importo.

Importas Lietuvoje sudaro maždaug 85 proc. BVP, kai ES vidurkis yra gerokai mažesnis ir siekia apie 50 proc. Toks ekonomikos atvirumas esą reiškia, kad mūsų ekonomika jautriau reaguoja į pasaulinius kainų pokyčius. Prie kainų kilimo prisideda ir vis dar dviženkliu tempu augantys atlyginimai – jie auga gerokai greičiau nei kitose ES valstybėse.

„Šalia turime ir popandeminį efektą, kai Lietuvos ekonomika nukentėjo minimaliai, o pramonė klestėjo. Kitos ES šalys, ypač pietuose, pavyzdžiui, Ispanija ir Italija, turėjo atlaikyti ne tik ekonominius veiklos suvaržymus, bet ir drastiškai kritusius turistų srautus. Negana to, Lietuvoje valstybė teikė paramą, didino socialines išmokas ir netgi išdalijo po 100 eurų trečdaliui šalies gyventojų. Tad vartojimo apimtys turėjo erdvės augti. Taigi, išorės paklausa ir per pandemiją sukauptos lėšos leido finansuoti spartų išlaidų augimą“, – Alfa.lt sakė G. Ilekytė.

Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad iki pandemijos Baltijos šalyse kainos augo sparčiau nei kitose ES šalyse – prie to prisidėjo ir atvira prekyba, skatinanti prekių kainų suvienodėjimą ES šalyse.

Brangimas turėtų sulėtėti

Lietuvoje netyla diskusijos, kad atlyginimai dar turėtų didėti, pavyzdžiui, minimali mėnesinė alga (MMA).

Profesinės sąjungos siūlo MMA nuo sausio 1 d. didinti iki 888 eurų, darbdavių atstovai – iki 800 eurų. Panašus ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymas – MMA didinti 70 eurų iki 800 eurų, neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – 200 eurų iki 740 eurų.

Vyriausybė dar neapsisprendė, bet veikiausiai sprendimas bus kažkur per vidurį tarp 888 ir 800 eurų, taigi MMA kitais metais didės. Netyla kalbos ir apie valstybės tarnautojų ir politikų pajamų didinimą. Ar tai reiškia, kad maisto produktų infliacijos tempas taip pat nelėtės?

M. Dubnikovo nuomone, atlyginimų didėjimas yra teigiamas reiškinys. Jis prognozuoja, kad maisto kainos ir toliau po truputį augs, tačiau augimo greitis lėtės.

„Viena iš priežasčių yra ta, kad pigs energijos ištekliai. Energijos kainos jau reikšmingai mažėja. Rugpjūčio mėn. biržoje vidutinė elektros kaina buvo tarp 40 ir 60 centų už kilovatvalandę, tai pirmadienį ji buvo 25 centai“, – sakė analitikas.

Kartu M. Dubnikovas spėjo, kad Lietuvoje mažės ne tik maisto kainų, bet ir atlyginimų augimo tempas, nes 14 proc. augimas esąs nepamatuojamai didelis, kaip ir pametinis 10 proc. augimas pastaruosius 5–6 metus.

„Džiugi žinia ta, kad nepaisant augančių kainų lietuvių perkamoji galia pastaraisiais metais tik didėjo. Kainos gali būti labai aukštos, bet nuo jų apsaugo didesnės pajamos“, – pastebėjo analitikas.

Sumažėjo perkamoji galia

Ekonomistė G. Ilekytė atkreipė dėmesį, kad, infliacijai aplenkus atlyginimų augimą, realios gyventojų pajamos jau kurį laiką krenta. Skaičiuojama, kad gyventojų perkamoji galia šiemet sumažėjo jau daugiau nei 5 proc. Tai natūraliai pradėjo daryti poveikį vartojimui, nes mažmeninės prekybos apimtys krenta nuo vasaros pradžios. Gyventojai nuperka prekių ir paslaugų mažiau nei prieš metus.

„Jei prekybininkams ims kauptis atsargos, galime pradėti matyti ir didesnes nuolaidas, siekiant išsivalyti sandėlius. Įprastai silpstanti paklausa prislopina ir kainų augimą“, – pastebėjo G. Ilekytė.

Ekonomistės nuomone, tikėtina, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė viršūnę ir artimiausiais mėnesiais pradės leistis žemyn. Prie to esą prisideda ne tik mažėjantis vartojimas, atslūgstančios maisto kainos pasaulyje, įmonių prisitaikymas prie pasikeitusios situacijos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Matome ir pasikeitusią monetarinę politiką – Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanų normas į aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį, o tai taip pat signalizuoja apie pasiryžimą suvaldyti infliaciją mažinant vartojimą“, – sakė ekonomistė.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais infliacijos lygis išliks itin aukštas ir sieks 17,8 proc., o kitais metais kiek normalizuosis ir sieks 6 proc.

Perka tiek pat, bet labiau renkasi

Finansų analitikas M. Dubnikovas pastebi, kad jo artimoje aplinkoje žmonės pradėjo labiau žiūrėti į kainas, rinkdamiesi produktus.

„Pokytis iš tiesų šiais metais buvo didelis ir juntamas. Galbūt dėl to ne pats vartojimas eurais pasikeitė, bet produktų pasirinkimas pagal kainas. Tai gerai, nes yra tam tikra reguliavimo priemonė. Kai vartotojas pradeda rinktis, konkurencijos vartai veržiasi greičiau ir sureguliuoja situaciją. Būtent šis veiksnys pristabdys kainų augimą ateityje“, – mano finansų analitikas.