Konservatorių frakcijos Seime narė Giedrė Balčytytė teiks parlamentui siūlymą įteisinti valstybinių institucijų vadovams keliamus reikalavimus, dirbant ar susipažįstant su įslaptinta informacija.
Jei Seimas pritartų, tokie reikalavimai nuo šių metų liepos 1 dienos būtų keliami Vyriausybės nariams, viceministrams, ministerijų kancleriams, savivaldybių administracijos direktoriams, taip pat mobilizacijos sistemos subjektų vadovams.
Įstatymo pataisas inicijavusios G. Balčytytės teigimu, dabartinis reguliavimas neužtikrina sklandaus ir efektyvaus tarpžinybinio bendradarbiavimo bei tiesioginių ministerijų funkcijų atlikimo, kai tai yra susiję su nacionaliniu saugumu.
„Šis vientisas reikalavimas ministerijų vadovybėms, savivaldybių administracijų direktoriams ir mobilizacijos sistemos subjektų vadovams užtikrins ne tik patikimumo lygį nacionalinio saugumo atžvilgiu, bet ir kels skaidrumo standartą valstybės institucijų aukščiausiems pareigūnams, kuomet į šias pareigas galės būti skiriami tik asmenys atitinkantys reikalavimus dirbti su įslaptinta informacija“, – pranešime teigė parlamentarė.
„Deja, turime situaciją, kai įslaptinta informacija yra it karšta bulvė, kai aukščiausiose valstybės institucijose ieškoma asmenų, kas galėtų dirbti su svarbiausiais saugumo uždaviniais, o ne kas juos iš tikrųjų turėtų vykdyti“, – pridūrė ji.
Dabartinis reguliavimas numato, jog teisę susipažinti su įslaptinta informacija suteikia paslapčių subjekto vadovas, po atlikto valstybės institucijų patikrinimo. Subjektų vadovai taip pat tvirtina pareigybių sąrašą, kuriems yra būtinas reikalavimas turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas patvirtino panaikinęs reikalavimą ministerijos kanclerio pareigybei gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Pasak ministro, šis sprendimas priimtas įvertinus, kad šis įpareigojimas ministerijos kancleriui nėra reikalingas.
„Skirstantis pavaldžius skyrius ir departamentus pastebėjome, kad kanclerio pavaldume nebelieka skyrių ir departamentų, kuriems reikalingas slaptumas, dėl to buvo priimtas sprendimas įdarbinti, nes tiesiog jam nereikalinga, nebelieka tų sričių, kurioms reikalingas slaptumas“, – Seimo posėdžių salėje ketvirtadienį kalbėjo I. Hofmanas.
Kovo mėnesį patvirtintas žemės ūkio ministerijos kancleris Renatas Dūdonis anksčiau vadovavo Vilniaus vystymo kompanijai (VVK). 2016 metų balandį, po kilusio skandalo dėl 150 tūkst. eurų vertės sklypo užvaldymo Vilniaus centre iš šių pareigų jis buvo atleistas.
2015 m. rugsėjį ir spalį Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) priėmė sprendimą atkurti nuosavybę į žemę Konstitucijos prospekte 12 asmenų, kurie, vos atgavę žemę, pradėjo juos pardavinėti R. Dūdonio svainiui.
Tuo metu pats R. Dūdonis buvo deklaravęs per 150 tūkst. eurų suteiktų paskolų svainiui ir jo valdomoms įmonėms.
2016 m. gegužę Generalinė prokuratūra užginčijo šiuos sandorius ir kreipėsi į teismą. Galiausiai sklypas Konstitucijos prospekte grįžo į valstybės rankas.
